- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- AS-435-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00441-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Alytaus pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5) (skundas teismui išsiųstas 2017 m. kovo 21 d., b. l. 4, teisme gautas 2017 m. kovo 23 d., b. l. 2), prašydamas: panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 49-662.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi (b. l. 10–11) atsisakė priimti pareiškėjo Ž. A. skundą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24-25, 35-37, 28-29 straipsniai. Be to, pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieš kreipiantis į administracinį teismą, pareiškėjas gali, o, įstatymų nustatytais atvejais, privalo dėl ginčo išsprendimo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 49-662, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas, panaikinimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose (tekste – ir BVK) tokio pobūdžio ginčams spręsti įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį, nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (BVK 183 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).
Teismui pateiktas Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 29 d. raštas Nr. 1S-1324 patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 49-662 Kalėjimų departamento direktoriui neskundė, t. y. pareiškėjas nepasinaudojo BVK 183 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl jo skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas Ž. A. atskiruoju skundu (b. l. 13–15) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo manymu, teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, paneigė teisinės valstybės principą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas, pagal kurias teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, o įstatymai ir teismai garantuoja, kad niekas nepatirtų neteisėto kišimosi į asmens šeimyninį gyvenimą. Pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas pažeidžia jo garbę, todėl teismas privalo ją ginti, niekas nedraudžia pareiškėjui dėl savo teisių gynimo kreiptis tiesiogiai į teismą. Pareiškėjo teigimu, jis veikė rūpestingai ir apdairiai, nusprendė iš karto kreiptis į teismą, o ne į kitą instituciją, kuri nevykdo teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. A. skundą, konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad niekas jam nedraudžia dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis tiesiogiai į teismą. Jo manymu, jis veikė rūpestingai ir apdairiai, nes nusprendė iš karto kreiptis į teismą, kuris vienintelis pagal Konstitucijos nuostatas vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje, o ne į kurią kitą instituciją, kuri, priešingai nei teismai, nevykdo teisingumo.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, šiems pareiškėjo teiginiams nepritaria ir sutinka su skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi.
Šiuo aspektu kolegija primena, kad, nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau visgi ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-652/2014; 2016 m. liepos 27 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-504-502/2016). Pabrėžtina, jog asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. AS520-621/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-882-492/2016).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-583/2012; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-670-602/2016).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 49-662, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1-3 d.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-818-662/2015). Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje detalizuota, jog BVK 143 straipsnio 8 dalis yra specialioji norma, kuri nustato privalomą ikiteisminę nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarką, pagal kurią bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuteistajam nuobaudą per penkias dienas ikiteismine tvarka skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui (žr., pvz., 2007 m. gegužės 24 d. nutartį adm. byloje Nr. AS14-241/2007; 2009 m. kovo 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-411/2009; 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-2540/2011 ir kt.).
Šiuo gi atveju pareiškėjas Ž. A. nesilaikė minėtose BVK nuostatose nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros. Šią aplinkybę patvirtina Kalėjimo departamentas 2017 m. kovo 29 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1S-1324 (b. l. 8), jos neginčija ir pats pareiškėjas (žr., pareiškėjo atskirąjį skundą, b. l. 13–15).
Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 49-662 panaikinimo.
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo Ž. A. atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.