- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eI2-1987-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-073873-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-5718 ir įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 2 d. prašyme (skunde) keliamas ne tik buvęs analogiškas klausimas dėl būtinojo socialinio draudimo senatvės pensijos stažo trukmės, bet svarbiausia 2023 m. sausio 1 d. atlikto kasmetinio perskaičiavimo ir neteisingai bei nepagrįstai vertinto Pensijų įstatymo 19 straipsnio.
Pareiškėjo vertinimu, 2023 m. gegužės 2 d. prašyme (skunde) jis kėlė naujus reikalavimus: naujinta reikalavimo konkreti data dėl 2023 m. sausio 1 d. atlikto senatvės pensijos perskaičiavimo einamiesiems metams (nuo sausio 1 d.), keliamas naujas reikalavimas dėl pareiškėjui panaudoto Pensijų įstatymo 19 straipsnio vertinimo iš esmės teisėtumo.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį pareiškėjui, gimusiam (duomenys neskelbtini) metais ir išėjus į pensiją 1995 metais, priklauso 26 metų būtinojo darbo stažo trukmė.
VSDFV Kauno skyrius perskaičiuodamas socialinio draudimo senatvės pensiją 2023 m. sausio 1 d. naudojo būtinojo darbo stažo trukmę 30 metų, tačiau privalėjo skaičiuoti pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį.
Pensijų įstatymo 19 straipsnio esamuose skliausteliuose (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d. - 30 metų) suprantama kaip pagal Pensijų įstatymo 5 priedą pripažinta visiems, t. y. vyrams ir moterims (vyrams jau nuo 1999 metų ir moterims nuo 2004 metų).
Motyvuojamoji dalis
Pagal pensijų įstatymo 57 straipsnį senatvės pensijos amžius ir būtinasis darbo stažas ilginamas visiems vienodai pagal gimimo metus kol pasieks 35 metus būtinojo darbo stažo trukmę. Nuo 2018 m. sausio 1 d. būtinojo darbo stažo trukmė nustatoma jau 30 metų ir 6 mėnesiai. Pensijų įstatymo 5 priede nurodoma nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienais vėlesniais metais pensijos perskaičiavimas vykdomas nuo sausio 1 d.
Atsakovas VSDFV su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad pirmą kartą į VSDFV A. A. kreipėsi 2021 m. lapkričio 18 d. skundu, kuriuo jis nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus (toliau – Kauno skyriaus) 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-67846 jam pateikta informacija, kėlė pensijos skyrimo ir mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini) ir kitus klausimus bei prašė „<...> ištaisyti mano pensijos skaičiavimo ir mokėjimo trūkumus <...>“.
VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9465 dalyje „1. Dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-67846 pateiktos Jums informacijos ir kitų 2021-11-18 skundo klausimų“, patikrinusi Kauno skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-67846, kuriuo Kauno skyrius atsakė į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 15 d. gautą 2021 m. rugsėjo 14 d. prašymą, pateiktos informacijos teisingumą, nustatė, kad Kauno skyrius minėtu raštu, be kita ko, išsamiai ir teisingai informavo pareiškėją, kad socialinio draudimo senatvės pensija jam yra paskirta nuo (duomenys neskelbtini) (nuo teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos), nurodė, kokiomis Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nuostatomis vadovaujantis pareiškėjui paskirta pensija apskaičiuota taikant 26 metų būtinojo stažo reikalavimą, paskirta iš naujo, įgijus papildomo stažo po pensijos paskyrimo, taikant 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, ir perskaičiuota pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo nuostatas. Fondo valdyba 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9465 A. A. 2021 m. lapkričio 18 d. skundą dalyje, kuria jis nesutiko su Kauno skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-67846 jam pateikta informacija, atmetė kaip nepagrįstą.
VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. nurodė pareiškėjui, kad jam socialinio draudimo senatvės pensija paskirta ir mokama nuo (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. kovo 1 d. įsigaliojo Pensijų įstatymo 43 straipsnio nuostata, nustatanti, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Taigi Kauno skyriaus veiksmai, susiję su nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos pensijos mokėjimu / nemokėjimu 1995 – 1997 metais, galėjo būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo 2004 m. kovo 1 d., t. y. iki 2007 m. kovo 1 d.
VSDFV paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos, paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo perskaičiuotos pagal nuo šios datos įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsnių nuostatas, atsižvelgiant į asmens iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, kuris apskaičiuotas pagal stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenis. Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsnių nuostatomis, 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565 nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiavo pareiškėjui senatvės pensiją, atsižvelgdamas į A. A. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą 62,8472 metų stažą ir įgytus 173,77 apskaitos vienetus. Nustatė, kad Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565, kuriame nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 1 d. VSDFV nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai VSDFV dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, taigi Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565 apskundimo terminas tęsėsi iki 2019 m. balandžio 1 d.
Nustačiusi, kad pareiškėjo skundas VSDFV gautas 2021 m. lapkričio 18 d., VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9465 2 dalyje konstatavo, kad pareiškėjas praleido nuo 2004 m. kovo 1 d. Pensijų įstatymo 43 straipsnyje nustatytą 3 metų ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nustatytą 6 mėnesių apskundimo terminą. Kartu VSDFV nurodė, kad praleistas terminas skundui pateikti galėtų būti atnaujintas, jei pareiškėjas VSDFV pateiktų paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Fondo valdyba nurodė, kad jo 2021 m. lapkričio 18 d. skundas ta apimtimi, kuria skundžia nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos senatvės pensijos mokėjimą ir perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 1 d., galėtų būti nagrinėjamas, jei iki 2022 m. sausio 17 d. pateiktų paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą praleistam terminui atnaujinti (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktas). Taip pat nurodė, kad galutinis Fondo valdybos sprendimas dėl 2021 m. lapkričio 18 d. skundo nagrinėjimo minėta apimtimi bus priimtas, pareiškėjui pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino.
A. A., atsižvelgdamas į VSDFV pasiūlymą pateikti paaiškinimus ir dokumentus dėl praleisto termino, 2022 m. sausio 16 d. VSDFV pateikė skundą ir 2022 m. sausio 16 d. prašymą su paaiškinimais ir papildomais dokumentais, prašydamas „grąžinti pensijos įsiskolinimą už nemokėtą pensijos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. gruodžio 31 d.“ ir „Perskaičiuoti pensijų skaičiavimo formulėje būtinojo stažo (B) reikšmę nuo 2018 m. sauso 1 d. iki šiol ir grąžinti įsiskolinimą“.
VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2021 m. lapkričio 18 d. skundo dalį ir 2022 m. sausio 16 d. skundą“ nurodė, kad VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. (18.2) I-9465, be kita ko, buvo nurodyta, kad pareiškėjas praleido nuo 2004 m. kovo 1 d. Pensijų įstatymo 43 straipsnio nustatytą 3 metų ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nustatytą 6 mėnesių apskundimo terminą atitinkamai Kauno skyriaus veiksmams, susijusiems su nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos pensijos mokėjimu, ir Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui Nr. VPE_SP2E-37565 apskųsti ir siūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą apskųsti Kauno skyriaus veiksmams ir Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-37565 praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą VSDFV atnaujinti terminą. VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 16 d. skunde nenurodė jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą Kauno skyriaus veiksmams ir minėtam 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui Nr. VPE_SP2E-37565 apskųsti. VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėjo 2022 m. sausio 16 d. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 25.6 papunkčiu, atsisakė nagrinėti A. A. 2021 m. lapkričio 18 d. skundą ta apimtimi, kuria skundžia nuo (duomenys neskelbtini) jam paskirtos pensijos mokėjimą ir nesutinka su Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (18.2E) I-1648 buvo nurodyta apskundimo teismui terminai ir tvarka, tačiau pateikėjas į teismą nesikreipė.
VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 pareiškėjo reikalavimus „grąžinti pensijos įsiskolinimą už nemokėtą pensijos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. gruodžio 31 d.“ ir „Perskaičiuoti pensijų skaičiavimo formulėje būtinojo stažo (B) reikšmę nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šiol ir grąžinti įsiskolinimą“, t. y. dėl nuo (duomenys neskelbtini) jam paskirtos pensijos mokėjimo ir dėl Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565 nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiuotos pareiškėjo pensijos teisingumo, atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į VSDFV termino.
Antrą kartą į VSDFV pareiškėjas kreipėsi 2022 m. liepos 19 d. prašymu, kuriuo prašė „Grąžinti Kauno skyriaus neišmokėtą pensijų nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų 1994 m. liepos 18 d. įstatymo 43 str. 1 d.“, „Grąžinti susidariusį skirtumą, skaičiuojant būtinąjį stažą (B) 26 metus skaičiavimo formulėje nuo 1981 m. sausio 1 d. (pastaba - turi „2018 m. sausio 1 d.“) iki šiol.
VSDFV nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. skunde kelia senatvės pensijos mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini) ir pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimus. Todėl VSDFV 2022 m. liepos 21 d. sprendime Nr. (18.2E) I-7685 nurodė, kad senatvės pensijos mokėjimo ir apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimus pareiškėjas kėlė 2021 m. lapkričio 18 d. skunde VSDFV, kad VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (18.2) I-9465 pareiškėjas buvo informuotas, kad praleido nustatytą terminą nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos senatvės pensijos mokėjimui ir Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui Nr. VPE_SP2E-37565, kuriuo jo senatvės pensija perskaičiuota nuo 2018 m. sausio 1 d., apskųsti ir pasiūlė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą pensijos mokėjimo ir sprendimo apskundimo terminą atnaujinti, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 16 d. skunde nenurodė jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 atsisakyta nagrinėti jo 2021 m. lapkričio 18 d. skundo dalį, kuria jis nesutiko su senatvės pensijos mokėjimu nuo (duomenys neskelbtini) ir Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565.
Nustačiusi, kad A. A. 2022 m. liepos 19 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos mokėjimu ir apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, VSDFV2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7685 (skaitmeninis vaizdas pridedamas) nusprendė pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą atsisakyti nagrinėti, kaip pakartotinį, kadangi šiais klausimais jau buvo priimti pirmiau minėti VSDFV sprendimai. Šiame VSDFV sprendime taip pat buvo nurodyti apskundimo teismui terminas ir tvarka. Tačiau ir šis VSDFV sprendimas teisme nebuvo nuginčytas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Fondo valdybos 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7685 buvo atsisakyta nagrinėti 2022 m. liepos 19 d. skundo reikalavimus dėl senatvės pensijos mokėjimo ir apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, kaip pakartotinius.
Trečią kartą į VSDFV pareiškėjas kreipėsi 2023 m. gegužės 2 d. prašymu (skundu), kuriuo iš esmės kėlė pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimus.
Šioje administracinėje byloje skundžiamu ir prašomu panaikinti 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5718 VSDFV nustatė, kad senatvės pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimą pareiškėjas kėlė 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. liepos 19 d. skunduose VSDFV, nurodė, kad VSDFV 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (18.2) I-9465 jis buvo informuotas, jog praleido nustatytą terminą Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui Nr. VPE_SP2E-37565, kuriuo jam senatvės pensija perskaičiuota nuo 2018 m. sausio 1 d., apskųsti ir pasiūlė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą pensijos mokėjimo ir sprendimo apskundimo terminą atnaujinti, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 16 d. skunde nenurodė jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 18 d. skundo dalį, kuria jis nesutiko su Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565.
VSDFV, įvertinusi pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, 2023 m. gegužės 25 d. sprendime Nr. (18.2E) I-5718 nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, skundas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėjas ankstesniame 2022 m. liepos 19 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, todėl, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, Fondo valdybos 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7685 buvo atsisakyta nagrinėti, kaip pakartotinį jo 2022 m. liepos 19 d. skundą, kadangi šiuo klausimu jau buvo priimtas VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-1648. VSDFV, įvertinusi, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. skunde taip pat nenurodo naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, nusprendė A. A. 2023 m. gegužės 2 d. prašymą (skundą) taip pat atsisakyti nagrinėti kaip pakartotinį.
Pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį, nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensijų dydis naujinamas (perskaičiuojamas), atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmenų įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Taigi pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnio nuostatas, senatvės pensijų dydis naujinamas (perskaičiuojamas), kai asmuo praėjusiais kalendoriniais metais yra įgijęs stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV su skundais ir prašymas, siekia ne pensijos naujinimo (perskaičiavimo) pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnį, bet nesutinka su jo senatvės pensijos perskaičiavimu nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. su Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565, kurio apskundimo VSDFV terminą pareiškėjas praleido.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2023 m. gegužės 25 d. rašto Nr. (18.2E)I-5718 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. A. 2023 m. gegužės 2 d. VSDFV pateikė prašymą (skundą) dėl senatvės pensijos kasmetinio perskaičiavimo vykdyto 2023 m. sausio 1 d.
VSDFV pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašymą vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (18.2E)I-5718 atsisakė jį nagrinėti iš esmės (toliau – ir Raštas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad: 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (arba asmeniui pateiktas atsakymas); ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo (atsakymo) pagrįstumu.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Rašto matyti, kad VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. skundą nustačiusi, kad pareiškėjas kelia socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimą ir kad tapatus klausimas buvo keltas 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. liepos 19 d. skunduose. VSDFV nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. skunde pareiškėjas nenurodo naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, todėl skundą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl pareiškėjo keliamo klausimo VSDFV yra atsakiusi ar priėmusi sprendimą ir tik tuomet vertinti ar pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į VSDFV, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565, kuriuo pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota senatvės pensija, atsižvelgiant į A. A. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą 62,8472 metų stažą ir įgytus 173,77 apskaitos vienetus.
VSDFV nustatė, kad Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565, kuriame nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 1 d. VSDFV nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai VSDFV dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, taigi Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565 apskundimo terminas tęsėsi iki 2019 m. balandžio 1 d.
VSDFV, nustačiusi, kad pareiškėjo skundas gautas 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9465 2 dalyje konstatavo, kad pareiškėjas praleido nuo 2004 m. kovo 1 d. Pensijų įstatymo 43 straipsnyje nustatytą 3 metų ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nustatytą 6 mėnesių apskundimo terminą. Kartu VSDFV nurodė, kad praleistas terminas skundui pateikti galėtų būti atnaujintas, jei pareiškėjas VSDFV pateiktų paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. A. A., atsižvelgdamas į VSDFV pasiūlymą 2022 m. sausio 16 d. pateikė skundą ir prašymą su paaiškinimais ir papildomais dokumentais, prašydamas „grąžinti pensijos įsiskolinimą už nemokėtą pensijos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. gruodžio 31 d.“ ir „Perskaičiuoti pensijų skaičiavimo formulėje būtinojo stažo (B) reikšmę nuo 2018 m. sauso 1 d. iki šiol ir grąžinti įsiskolinimą“.
VSDFV 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1648 pareiškėjo reikalavimus „grąžinti pensijos įsiskolinimą už nemokėtą pensijos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. gruodžio 31 d.“ ir „Perskaičiuoti pensijų skaičiavimo formulėje būtinojo stažo (B) reikšmę nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šiol ir grąžinti įsiskolinimą“, t. y. dėl nuo (duomenys neskelbtini) jam paskirtos pensijos mokėjimo ir dėl Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-37565 nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiuotos pareiškėjo pensijos teisingumo, atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į VSDFV termino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV nagrinėjamu atveju nei atsakymo, nei sprendimo dėl pareiškėjo 2022 lapkričio 18 d. skundo (patikslintas 2023 m. sausio 16 d.) nėra priėmusi.
Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į skundą, antrą kartą A. A. į VSDFV kreipėsi 2022 m. liepos 19 d. prašymu. VSDFV nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. skunde kelia senatvės pensijos mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini) ir pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimus. VSDFV 2022 m. liepos 21 d. rašte Nr. (18.2E)I-7685 nurodė, kad A. A. 2022 m. liepos 19 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos mokėjimu ir apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą, todėl remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu nusprendė pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV 2022 m. liepos 21 d. raštu atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjo keliamas klausimas dėl senatvės pensijos mokėjimo ir apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir dėl šio klausimo joks sprendimas nebuvo priimtas.
Kaip matyti, 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV prašymu (skundu), kuriuo iš esmės kėlė pensijos apskaičiavimo taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą klausimus. Kaip jau buvo minėta, atsakovė 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. liepos 21 d. raštais atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus (skundus), pareiškėjo keliamo klausimo iš esmės nenagrinėjo ir dėl jo sprendimo nepriėmė. Konstatavus, kad dėl pareiškėjo keliamo klausimo nėra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (asmeniui pateiktas atsakymas dėl jo keliamo klausimo) VSDFV nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos apskaičiavimu taikant 26 ir 30 metų būtinojo stažo reikalavimą ir skundą nepagrįstai atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
Susipažinus su VSDFV atsiliepimu į pareiškėjo skundą, galima daryti išvadą, kad atsiliepime VSDFV vertina, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565, kuriuo pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota senatvės pensija.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (naujos redakcijos VAĮ 10 straipsnio) reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent skundžiamame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Teismas pažymi, kad individualaus administracinio akto motyvų, aiškių motyvų nenurodymas pačiame akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti. Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Rašte nurodytas netinkamas pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą). Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašymą (skundo) ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti spręsdama pareiškėjo A. A. 2023 m. gegužės 2 d. prašymo (skundo) priėmimo klausimą, o būtent – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet pareiškėjo prašymą atsakoma priimti tuo pagrindu, kad dėl jo keliamo klausimo dėl socialinio senatvės draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo jau yra priimtas sprendimas, konstatavus, kad pareiškėjo 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. liepos 19 d. skundus buvo atsiakyta nagrinėti, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. raštą dėl atsisakymo nagrinėti skundą Nr. (18.2E)I-5718 ir grąžinti A. A. 2023 m. gegužės 2 d. prašymą (skundą) nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.