- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- TS-100-957/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- M. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-211 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-384/2019 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 12 d.
Be to, M. Š. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-163-954/2019 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, jam šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (181 diena). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 30 d.
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-170-957/2020, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrintos bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-384/2019 bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-163-954/2019, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. balandžio 20 d. (įskaičius 181 d.). Nuteistasis 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. gruodžio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 26 d. yra 2 metai 4 mėnesiai 25 dienos.
Komisija, vadovaudamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-46, Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvada Nr. 57-227, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-211 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei rekomendavo nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.
Komisija Nutarime nurodė, kad nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenis bei interviu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 15 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustačius papildomo vertinimo poreikį, 2021 m. lapkričio 15 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas taikant HCR-20 metodiką. Vadovaujantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika – vidutinė. Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistojo nuostata į darbinę veiklą pataisos įstaigoje neigiama, bausmės atlikimo metu jis nedirba, į administraciją dėl galimo įdarbinimo nesikreipė. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis teigia, kad galėtų dirbti savo pasirinktą darbą, atsisakytų dirbti valytoju ar aukšto tvarkiniu, nes mano, kad tai nekvalifikuotas, žeminantis darbas. Komisijos nuomone, šios nuostatos suponuoja ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vadovaujasi neformaliomis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, subkultūra. Nutarime taip pat nurodoma, kad savarankiškai prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nuteistasis nevykdo, šią naštą perkelia tretiesiems asmenims. Nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 57 313,91 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 36 Eur. Pagal pateiktus banko išrašus, nuteistojo žmona 2021 m. sausio ir vasario mėn. savanoriškai sumokėjo po 100 Eur antstolei. Pastaruoju metu nestebimas nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau stebimos pastangos valdyti tam tikrus, su jo nusikalstamu elgesiu susijusius, kriminogeninius poreikius. Nutarimo duomenimis, dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo turtinio ir smurtinio nusikalstamo elgesio modelio dalis, tačiau nuteistasis nedalyvauja korekcinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į šių aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. skundu prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo manymu, Nutarime nėra pateikta jokių argumentų bei įrodymų, kurie pagrįstų nutarime nurodytus faktus, todėl Nutarimas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Nuteistasis pažymi, kad bausmę jis atlieka nuo 2020 m. vasario 18 d., iš pradžių ją atlikinėjo Marijampolės pataisos namuose, o į Vilniaus pataisos namus buvo perkeltas tik 2021 m. rugsėjo 8 d., todėl, nuteistojo manymu, įkalinimo įstaiga jo elgesį vertina nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Nuteistajam kyla klausimas, kaip galima pažinti nuteistąjį ir vertinti, kad nėra pastebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką per du mėnesius. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Marijampolės pataisos namuose taikant HCR-20 metodiką jo smurtinio elgesio rizika buvo įvertinta kaip žema, o Vilniaus pataisos namuose – kaip vidutinė, todėl nuteistajam kyla klausimas dėl vertinimo metodikos ir vertinimo kriterijų. M. Š. taip pat pabrėžia, kad jis niekada neatsisakė darbo, tačiau dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo, o valytojo ar aukšto tvarkinio darbo dirbti negali, nes jo rankoje yra metalinė plokštelė, todėl nuo drėgmės, naudojama chemija kelią problemų sveikatai. Nuteistasis pabrėžia, kad turima jo darbinė patirtis, įgūdžiai ir gebėjimai leidžia atlikti ne tik tvarkinio ar valytojo darbą, bet ir kvalifikuotesnį, žinių bei įgūdžių reikalaujantį darbą. Nuteistojo teigimu, išvada apie tai, kad jis vadovaujasi neformaliomis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, subkultūra, buvo padaryta dėl to, kad jis atsisakė dirbti valytoju ar aukšto tvarkiniu, todėl, nuteistojo manymu, visi Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, ieškantys ar atsisakę darbo, tampa prijaučiantys ar palaikantys subkultūrą. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pagal vykdomuosius dokumentus jo skola yra 57 313,91 Eur, tačiau tokios dydžio sumos nėra realios galimybės sumokėti dirbant įkalinimo įstaigoje. Jis nori, kad jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas ir jis galėtų kuo greičiau pradėti dirbti. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai buvo įvertinti teismo skiriant bausmę, o šiuo atveju turėtų būti vertinamas asmens pokytis po bausmės skyrimo. Nuteistojo teigimu, Komisija ignoravo jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, faktus apie darbą, gyvenamąją vietą bei stiprus socialinius ryšius.
Papildomai M. Š. pateikė jį charakterizuojančius ir, jo teigimu, skundo teiginius patvirtinančius įrodymus: pažymėjimų, diplomų, gimimo liudijomo kopijas, ambulatorinio apsilankymo aprašymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas netenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Š. 2021 m. gruodžio 19 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Atlikus nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (56 balai iš 168). Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką taip pat buvo vertinama 2020 m. rugsėjo mėnesį (nustatyti 45 balai, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika) ir 2021 m. vasario mėnesį (nustatyti - 38 balai, t. y. žema nusikalstamo elgesio rizika). Taigi nagrinėjamu atveju atliekant pakartotinį rizikos vertinimą 2021 m. lapkričio mėnesį, matyti, kad nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – t. y. tokia pati, kokia buvo pirmojo vertinimo metu, tačiau lyginant su pirmuoju vertinimu pastebėti neigiami rizikos taškų įverčių pokyčiai, t. y. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika balų skaičiumi išaugo nuo 45 iki 56 balų. Nepaisant to, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rodiklis bausmės atlikimo metu buvo pakitęs (t. y. antrojo vertinimo metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika), visgi nuo 2021 m. vasario mėnesio ji pastebimai išaugo iki 56 balų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pastaruoju metu padidėjusi skaitinė išraiška nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų gausa (net 36 balai iš 56) rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu M. Š. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismo manymu, M. Š. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju įvertinus asmens byloje esančius duomenis yra pagrindas manyti, kad M. Š. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
Nuteistasis M. Š. savo skunde nurodo, kad Marijampolės pataisos namuose jo pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo vertinami pozityviai, tačiau perkėlus jį į Vilniaus pataisos namus, padaryta išvada, kad nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis skunde kelia klausimą, ar jo atžvilgiu buvo taikoma vienoda metodika bei vertinamieji kriterijai. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, kuri aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ ir kuri yra taikoma visoje Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Teismas nei iš nuteistojo skundo, nei iš jo asmens bylos nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti atlikto vertinimo išsamumu ir patikimumu. Dėl šios priežasties nuteistojo teiginiai dėl galimai skirtingos metodikos ar vertinimo kriterijų taikymo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtinas nuoseklios ir ilgalaikės nuteistojo pastangos keičiant elgesį bausmės atlikimo metu, kad Komisija ar teismas, atsižvelgdami į jo asmenybę, jos pokyčius teigiama linkme, galėtų spręsti apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto šiuo atveju priešingai, nagrinėjamu atveju jo asmens bylos medžiaga rodo greičiau nuteistojo elgesio regresą. Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais toje dalyje, kurioje jis teigia, kad Komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir paremtas tik jo elgesio įvertinimu nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y. nuo tada, kai jis buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Nuteistajam kyla klausimas, kaip galima pažinti nuteistąjį ir įvertinti jo pokyčius valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vos per du mėnesius. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalys). Iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateiktos 2021 m. lapkričio 16 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-227 matyti, kad joje yra pateikta informacija apie nuteistajam M. Š. taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius visos bausmės atlikimo metu, taigi nuteistojo argumentai dėl to, kad buvo vertinamas jo elgesys tik bausmės dalies, atliktos Vilniaus pataisos namuose, metu (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.) yra nepagrįsti, kadangi skundžiamas Nutarimas paremtas būtent pirmiau paminėta išvada. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Nors, nuteistojo manymu, Komisija ignoravo teigiamai jį charakterizuojančius duomenis apie jo galimybę dirbti laisvėje, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius, visgi teismas, įvertinęs M. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino ir šiuos nuteistąjį M. Š. teigiamai charakterizuojančius duomenis, o 2021 m. lapkričio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje, kuria rėmėsi ir Komisija, nuteistojo gyvenamoji vieta, įgyta profesinė kvalifikacija ir galimybė dirbti laisvėje įvertinti kaip apsauginiai veiksniai. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis taip pat buvo darbingas ir dirbantis, turintis gyvenamąją vietą, šeimą, visgi šios aplinkybės nestabdė nuteistojo elgtis nusikalstamai ir finansinės naudos siekti neteisėtais būdais, ir nuteistasis M. Š. pakartotinai nusikalto. Todėl šie veiksniai nelaikytini lemiamais ir esminiais sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo, o vertinami visų klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių kontekste.
Nuteistasis M. Š. skunde analizuoja bausmės paskirtį, jos tikslus. Vis tik pažymėtina, kad nuteistasis dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Teismas, svarstydamas klausimą dėl Komisijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgia ir vertina ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad M. Š. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant, galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri leistų daryti aukšto patikimumo išvadą, kad jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistajam ne kartą buvo terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau šios bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurioms ir toliau buvo būdingas turtinis ir smurtinis nusikalstamo elgesio modelis, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina nuteistojo pažangos.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 2 kartus (2020 m. lapkričio 16 d. – už nepriekaištingą elgesį ir socialinės reabilitacijos programos „Elgesys-pokalbis-Pasikeitimas“ užsiėmimų lankymą bei dalyvavimą jos veikloje; 2021 m. liepos 12 d. – už nepriekaištingą elgesį, suvirintojo specialybės įgijimą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje), tačiau 2020 m. rugpjūčio 7 d. jam buvo paskirta nuobauda už rūkymą ne tam skirtoje vietoje ir už tai, kad buvo be išduotos administracijos kortelės su nuotrauka, vardu ir pavarde. Nors ši nuobauda negalioja (buvo panaikinta 2020 m. liepos 16 d. prieš terminą), tačiau nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaištingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 nuteistajam yra nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo turtinio ir smurtinio nusikalstamo elgesio modelio dalis. Nurodoma, kad atsižvelgiant į M. Š. nusikalstamo elgesio, savęs realizavimo laisvėje ypatumus, turimą socialinį ratą, galima teigti, kad jo gyvenimo būdas pasižymi tam tikrais kriminaliniais bruožais ir siejasi su jo nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, kad nuteistasis dalinai supranta poreikį spręsti savo smurtinio elgesio sunkumus, tačiau nėra duomenų apie jo dalyvavimą intervencinėse priemonėse, nukreiptose į motyvacijos spręsti su smurtiniu elgesiu susijusius sunkumus. Teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadoje suformuluotai išvadai, kad nuteistojo M. Š. probleminės sritys, susijusios su gyvenimo būdo ypatumais, kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis ir kt., ir šiuo metu išlieka aktualios bei reikalaujančios nuoširdžių nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų jas eliminuojant.
Komisijos Nutarime nurodoma, kad nuteistojo nuostata į darbinę veiklą pataisos įstaigoje yra neigiama. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis interviu metu nurodė atsisakysiąs dirbti valytoju ar aukšto tvarkiniu, nes mano, kad tai nekvalifikuotas, žeminantis darbas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo M. Š. požiūris į darbą pataisos įstaigoje rodo, kad nuteistasis vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesą, taip pat rodo gana žemą jo brandą ir suvokimą apie tai, kokie gyvenimo visuomenėje elementai yra žeminantys, o kokie nėra. Pažymėtina, jog nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 57 313,91 Eur, visgi jis nesikreipė į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl galimo įdarbinimo, taigi nesiėmė priemonių, kad bent iš dalies atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad nurodyto dydžio žalos jis neturi galimybės atlyginti dirbdamas įkalinimo įstaigoje, visgi, teismo vertinimu, toks nuteistojo požiūris bausmės atlikimo metu yra vertinamas neigiamai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Kaip jau buvo minėta, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo M. Š. nusikalstamam elgesiui yra būdingas ir turtinių nusikaltimų modelis. Kitaip tariant jo padaryti nusikaltimai yra savanaudiški. Šiuo metu nuteistasis savarankiškai pajamų negauna, kadangi pataisos įstaigoje nedirba, dalį žalos (labai mažą) yra atlyginę tretieji asmenys, nors nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis dirbo, tačiau pajamas siekė gauti ir nusikalstamu būdu. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 57 313,91 Eur, siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali turėti didėjimo tendencijas. Teismas pažymi, kad nuteistojo M. Š. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra labai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus bent iš dalies likviduoti savarankiškai, neperkeliant jų tretiesiems asmenims, tik sustiprina poziciją, jog jis ir toliau elgiasi savanaudiškai, nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad neatsisakė dirbti darbo, vertintini kritiškai, kadangi toliau skunde ir pats nuteistasis vardina priežastis, kodėl jis visgi atsisakė dirbti valytoju ar aukšto tvarkiniu, t. y. dėl to, kad siūlomą darbą vertina kaip žeminantį. Kita vertus, nuteistojo skunde vardijamos naujos priežastys (rankoje yra metalinė plokštelė, kuri nuo drėgmės ar chemijos kelia sveikatos problemų) nėra pateisinamos, kadangi ne visiems valytojo ar aukšto tvarkinio darbams atlikti reikia sušlapinti ranką ir pan. Tuo tarpu pateiktoje ambulatorinio apsilankymo pažymoje fiksuoti daugiau subjektyvūs nusiskundimai skausmu, be to, apsilankymas pas medikus buvo 2020 m. spalio 5 d., t. y. daugiau nei prieš metus.
Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad M. Š. yra teistas devynis kartus Lietuvoje ir vieną kartą – užsienyje, šiuo metu jis atlieka pagal du teismo nuosprendžius paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, nuteistojo M. Š. padarytoms nusikalstamoms veikoms yra būdingas turtinis ir smurtinis nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistajam ne kartą buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau šios bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis nepasimokydavo iš ankstesnių negatyvių patirčių. Nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų gana švelnių bausmių ir jam suteiktų galimybių pasitaisyti, jis ir toliau nevengė rizikingų situacijų bei neribojo kontaktų su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Be kita ko, pažymėtina, kad M. Š. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-610/2021 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir M. Š. paskirta galutinė penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo nuosprendis neįsiteisėjęs (pateiktas apeliacinis skundas), visgi, yra tikimybė, kad nuteistasis M. Š. neišvengs ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, be to, tikėtina, kad gali padidėti statiniai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio balai, o kartu ir bendras OASys įvertis. Teismo vertinimu, ankstesni nuteistojo teistumai, jam suteiktos galimybės pakoreguoti savo elgesį tinkama linkme, kurių nuteistasis neįvertino, pasikartojantis smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo M. Š. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl jo socialinių ryšių su savo šeima, galimo įdarbinimo, turimos nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaip jau minėta, neabejotina, kad šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad minėti faktoriai egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, darbas, gyvenamoji vieta gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
Taigi, Komisijos Nutarime aptartos bei teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus M. Š., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo M. Š. skundą atmeta, o Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-211 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-211.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.