Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-16 · Administracinė byla Nr. eI-2033-764/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eP-51-602/2019Nutartis · 2019-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
eI-2033-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00052-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Advokatai
Telesforas Urbaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2033-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00052-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16.1.2.; 12.16.3; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui S. L. ir jo atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui,atsakovės atstovui Tomui Karosui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pareiškėjas S. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-12-15 sprendimą Nr. S-268(7-227/2016) ir palikti galioti Inspekcijos 2016-09-12 sprendimą Nr. (24.6-31-5)FR0682-563 arba įpareigoti Komisiją skundą išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdama savo reikalavimus atsakovė nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neteisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar vartotojas įsigijęs laisvoje apyvartoje esančią prekę, ją apdorojęs ir suvartojęs, pagal teisės aktų reikalavimus gali būti laikomas akcizų mokesčio mokėtoju. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas 2015 metais įsigijo 30 kg neapdoroto tabako, jį apdorojo ir tokiu būdų pasigamino 30 kg rūkomojo tabako, kuris pagal Akcizų įstatymo 3 str. 27 d. 1 p. bei 2 str. 1 d. 2 p. apmokestinamas akcizu. Atsižvelgęs į tai, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 d., nes akcizais apmokestinamas prekes pagamino ir laikė ne prekių sandėlyje, todėl, pagal Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 p. ir 10 str. 7 d. nuostatas, prievolė mokėti akciją jam atsirado nuo apmokestinamų prekių pagaminimo momento, t. y. 2016-01-12. Pagal Akcizų įstatymo 10 str. 7 d., pareiškėjas turėjo sekančią dieną po akcizais apmokestinamų prekių pagamino pateikti deklaraciją ir sumokėti apskaičiuotą akcizo sumą. Tuo tarpu Komisija, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas laisvoje apyvartoje esantį neapdorotą tabaką įsigijo kaip vartotojas savo reikmėms, už įsigytą tabaką sumokėjo visą jo kainą su privalomais mokesčiai, perdirbdamas neapdorotą tabaką į rūkomąjį nesukūrė, nepagamino ir nelaikė prekės skirtos pardavimui, neišleido jos į laisvą apyvartą, todėl Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neatsirado prievolė mokėti akcizą. Inspekcijos nuomone, Komisija nepagrįstai vadovavosi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, o ne Akcizų įstatymu. Be to, akcizas turi būti mokamas nepriklausomai nuo to, ar apdorotas tabakas buvo pagamintas pramoniniu būdu ar asmeniniam vartojimui. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A6-238/2007 ir A-438-1398/2012. Ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau Inspekcija ir Komisija skirtingai taiko teisės normas, reglamentuojančias, kas laikytina akcizo objektu, t. y. ar tik į apyvartą išleistas apdorotas tabakas, ar ir tas tabakas, kuris pagaminamas ir suvartojamas asmeniniams poreikiams tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas S. L. atsiliepime į Inspekcijos skundą (b. l. 3–6) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Komisijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti Inspekcijos skundą nėra pagrindo. Inspekcijos skunde nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos išaiškinimas, nagrinėjamu atveju, neturi precedentinės galios, kadangi bylų faktinė situacija nėra tapati. Pareiškėjas teisėtai įsigijo neapdorotą tabaką ir jį apdorojęs, pats suvartojo, vadinasi, nesukūrė akcizo objekto ir neišleido jo į laisvą apyvartą, todėl jam nekilo prievolė mokėti akcizą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas su Inspekcijos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra keliamas dėl Komisijos 2016-12-15 sprendimo Nr. S-268(7-227/2016), kuriuo buvo panaikintas Inspekcijos 2016-09-12 sprendimas Nr. (24.6-31-5)FR0682-563, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 7–10 dienomis buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 internetinėje parduotuvėje ,,Medėja“ fiziniams asmenims parduoto neapdoroto tabako kiekį.

Remiantis operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis, Inspekcija atliko S. L. mokestinį patikrinimą dėl laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-15 nesumokėto akcizo mokesčio ir surašė 2016-07-12 patikrinimo aktą Nr. (21.60-10)FR0680-490, kuriame konstatavo, kad 2016-01-12 S. L. ne apmokestinamųjų prekių sandėlyje, iš teisėtai įsigyto neapdoroto tabako pagamino 30 kg akcizu apmokestinamų prekių – rūkomojo tabako – jį suvartojo, tačiau akcizo į biudžetą nesumokėjo.

Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktas pastabas ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcija 2016-09-12 sprendime Nr. (24.6-31-5)FR0682-563 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 d., 9 str. 1 d. 6 p. ir 10 str. 7 d., todėl apskaičiavo jam i biudžetą mokėtiną 1 624,80 Eur akcizą, 88,69 Eur akcizo delspinigius ir skyrė 487,44 Eur akcizo baudą.

Nesutikdamas su tokiu Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri jį tenkino ir 2016-12-15 sprendimu Nr. S-268(7-227/2016) panaikino Inspekcijos 2016-09-12 sprendimą Nr. (24.6-31-5)FR0682-563.

Atsakovė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti nurodytą Komisijos sprendimą, kadangi jis priimtas neteisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.

Įstatymų leidėjas Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) yra įtvirtinęs tam tikrus mokesčių administratoriaus teisės kreiptis į teismą mokestiniame ginče apribojimus. Vadovaujantis šio įstatymo 159 str. 2 d., apskųsti Komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Tam, kad vadovaujantis MAĮ 159 str. centrinis mokesčių administratorius įgytų teisę apskųsti Komisijos sprendimą, mokestiniame ginče centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicijos turi išsiskirti būtent dėl tam tikrų teisės aktų aiškinimo, jų turinio suvokimo, o ne dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-616/2009; 2016-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-493-575/2016).

Nustatyta, kad apskaičiuodama pareiškėjui mokestinę prievolę, Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas iš neapdoroto tabako pagaminęs ir suvartojęs akcizu apmokestinamą prekę – rūkomąjį tabaką – jį išleido į apyvartą, todėl privalėjo sumokėti teisės aktuose nustatyto dydžio akcizą. Priešingai, Komisija konstatavo, kad pasigaminęs rūkomąją tabaką asmeniniam vartojimui, o ne pardavimui, pareiškėjas nesukūrė akcizu apmokestinamos prekės ir neišleido jos į apyvartą, todėl akcizo mokėti neprivalėjo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs ne dėl faktinių aplinkybių, bet dėl skirtingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, t. y. dėl to, ar pareiškėjas sukūrė akcizo objektą, išleido jį į apyvartą, todėl turėjo pareigą sumokėti akcizą.

Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; energiniai produktai; elektros energija. Pagal Akcizų įstatymo 3 str. 9 d., apdorotas tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje. Pagal to paties straipsnio 27 d. 1 p., rūkomasis tabakas – suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu.

Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje (9 str. 1 d. 6 p.). Pagal Akcizų įstatymo 10 str. 7 d., jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

Direktyvos Nr. 2008/118/EB 7 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Pagal to paties straipsnio 2 d., šios direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ – bet kuris iš toliau nurodytų atvejų: akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo; akcizais apmokestinamų prekių laikymas joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas; akcizais apmokestinamų prekių gamyba, įskaitant neteisėtą gamybą, netaikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo; akcizais apmokestinamų prekių importas, įskaitant neteisėtą importą, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms jas importavus nedelsiant pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, mokesčių administratorius konstatavo, kad akcizu apmokestinamos prekės – rūkomojo tabako – pagaminimas pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikomas jos išleidimu vartoti, todėl būtent nuo šios prekės pagaminimo asmeniui kyla pareiga sumokėti akcizą.

Su tokiu Inspekcijos vertinimu teismas neturi pagrindo nesutikti, kita vertus, pažymi, kad tiek Akcizų įstatyme, tiek Direktyvoje Nr. 2008/118/EB nustatyta, kad prievolė mokėti akcizą atsiranda nuo akcizu apmokestinamų prekių pagaminimo.

Akcizų įstatyme ir Direktyvoje Nr. 2008/118/EB prekės sąvoka nėra pateikta. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, preke laikomas daiktas, kuris skirtas parduoti. Iš esmės analogiška prekės samprata yra pateikta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d., nurodant, kad prekė – bet koks kilnojamasis turtas (daiktas), parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams.

Atsižvelgus į nurodytą prekės sampratą bei lingvistiškai aiškinant anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad prievolė apskaičiuoti ir sumokėti akcizą atsiranda nuo rūkomojo tabako ar kitų akcizu apmokestinamų gaminių pagaminimo momento, kai jie yra skirti pardavimui. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad apdorojęs neapdorotą tabaką, t. y. pagaminęs rūkomąjį tabaką, pareiškėjas nesiekė jo parduoti ir nepardavė, o suvartojo pats. Vadinasi, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagamino rūkomojo tabako, apmokestinamo akcizu, todėl nepažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 d., 9 str. 1 d. 6 p. ir 10 str. 7 d. nuostatų ir jam nekilo prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą akcizą.

Pažymėtina, kad pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, nėra, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti Inspekcijos skundą ir panaikinti Komisijos 2016-12-15 sprendimą Nr. S-268(7-227/2016) nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė