Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokėjimo už šilumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

VMI prie FM, atstovaujanti Kauno apskrities VMI, nėra priėmusi palikimo, todėl šiuo metu negali būti tinkamu atstovu šioje civilinėje byloje. Tik paveldėjusi A. R. turtą, įgis įpėdinio teises ir pareigas, tame tarpe ir CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytą atsakomybę atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Šioje byloje tinkamas atsakovas turėtų būti valstybė, atstovaujama VMI prie FM.Ieškovei siekiant prisiteisti skolą, ji privalo pateikti skolos dydį pagrindžiančius tinkamus įrodymus, detalizuoti apskaitos dokumentus už kiekvieną mėnesį. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovei būtų pateikusi apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą tai sumai, kurią prašo priteisti, nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų, o pateiktieji neatitinka leistinumo kriterijaus. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), UAB ,,Kauno energija“ informaciją apie niekieno nepaveldėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gavo 2011-05-18, t. y. du metus neinformavo Lietuvos Respublikos atstovo apie galimai paveldėtą turtą ir tokiais savo veiksmais pažeidė CK 6.200 str. šalių bendradarbiavimo principą geranoriškai keistis informacija. Ieškovė žinojo apie didėjančias skolas už patarnavimus palikėjos A. R. butui, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas laiku būtų ėmęsis priemonių skolos didėjimo priežastims nustatyti. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų patvirtinančių, kad ji pareiškė kreditorines pretenzijas CK nustatyta tvarka t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams <...>, o jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepradėjo daugiau nei 3 metai – pratęsti 3 mėnesių terminą. Nesutiktina dėl palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sutartis tarp šalių nėra sudaryta. Kai palikimas pareina valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo, juo labiau kai palikimas pareina tik praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo momento.

Teismas neapsižiūrėjo ir sprendime nurodė netinkamą atsakovą, tačiau procesinės teisės pažeidimo, dėl kurio būtų neteisingai išspręsta byla ir kuris negalėtų būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nepadarė. Toks apsirikimas turėtų būti laikomas rašymo apsirikimo klaida. Teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pareina nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo arba paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos, todėl teismas teisingai vertino, jog aplinkybė, kad nėra gautas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra reikšminga. AB ,,Kauno energija“, sužinojusi apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkės A. R. mirtį, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų informuojant VMI prie FM apie susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė palikimo dar nebuvo priėmusi ir į notaro biurą dėl palikimo nebuvo kreipusis, ieškovė tinkamai ir laiku informavo VMI prie FM apie palikėjos skolinius įsipareigojimus ir neprarado teisės reikalauti, kad atsakovas patenkintų pretenzijas. Nesutiktina su tuo, kad VMI prie FM yra paveldėto turto administratorius, dėl ko išlaidų apmokėjimo tvarka turi būti analogiška testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus patirtų išlaidų skaičiavimo tvarkai. Paveldimas turtas pereina valstybei ir to negali atlikti testamento vykdytojas ar įpėdinis (įregistruojamas nuosavybės teise), todėl jai netaikytinos CK 5.38 straipsnio ir 5.65 straipsnio nuostatos. Ieškovė, prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu, sąskaitas siuntė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, adresu. Atsakovas skolos dydžio neginčijo, ieškinio reikalavimai pagrįsti kartu su ieškiniu pateiktais Butų apyvartos žiniaraščiais, kurie atspindi sąskaitose pateiktą informaciją. Nepagrįsti teiginiai, kad ieškovė nesiėmė veiksmų didėjančioms skoloms sustabdyti. Butas, kuriam tiekiama šiluma ir karšto vandens tiekimo sistemos, prijungtas prie centralizuoto daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl tiek faktiškai, tiek teisiškai šilumos tiekėjas neturi jokių galimybių ir techninių priemonių nutraukti šilumos tiekimą į daugiabučio namo butą, t. y. ieškovė negalėjo užkirti kelio skolos didėjimui. Atsakovės pozicija dėl palūkanų nepagrįsta, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato procesines palūkanas, todėl ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Atsakovės motyvai, kad palūkanos negali būti priteistos dėl paveldėjimo dokumentų forminimo (praėjus 18 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos), nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo tokių palūkanų sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kaip ir atsakovės atsiliepime, t. y. atsiliepimo tekstas perkeltas į apeliacinį skundą, nenurodant jokių naujų aplinkybių, argumentų (atsakovės apeliacinis skundas (t. 2, b. l. 43-44) yra atsakovės atsiliepimas (t. 2, b. l. 21-22)). Be to, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik įstatyminių normų nurodymu ir citavimu, jų nesusiejant su faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais, bei neteikiant jokių įrodymų paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neteikiant jokių įrodymų patvirtinančių apelianto nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriuose pakankamai išsamiai atsakyta į apelianto atsiliepime išdėstytus motyvus, iš esmės neturi galimybių papildyti teismo sprendimą naujais argumentais, kurie paneigtų apeliaciniame skunde nurodomus motyvus, todėl, pritardama teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2013).

Taigi, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pateikė nepakankamai aiškias išvadas.

Dėl apeliantės tinkamumo būti atsakove. Apeliantė nurodo, kad tinkama atsakovė byloje turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, o ne Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, be to apeliantė nėra priėmusi palikimo, dėl ko taip pat negali būti tinkama atsakove. Teisėjų kolegija sutinka apeliantės argumentu, jog tinkama atsakovė byloje turėjo būti nurodyta Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, tačiau šis netikslumas nėra esminis, jis – formalus (iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.)), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad priteistina ne iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, o iš Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Visiškai nepagrįstu laikytinas apeliantės motyvas, kad apeliantė (Valstybė) nėra priėmusi palikimo, nes palikimas laikomas priimtu (įgytu), kai paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimas dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 1 d.), o apeliantė 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Kauno miesto 20-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo (t. 1, b. l. 123, 136).

Dėl skolos dydžio. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo pateikti skolos dydį pagrindžiantys dokumentai (detalizuoti apskaitos dokumentai už kiekvieną mėnesį; PVM sąskaita faktūra, prašomai priteisti sumai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto motyvai – nepagrįsti. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė buto apyvartos žiniaraščius už šildymą ir už energiją vandens pašildymui, kuriuose yra nurodytos paskaičiuotos ir mokėtinos sumos už kiekvieną mėnesį, t. y. ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kuriais remiantis prašo priteisti skolą. Be to, nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad sąskaitos apmokėjimui, kaip ir kiekvienam to namo buto savininkui, buvo siunčiamos to buto adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune (į apelianto paveldėtą butą). Apelianto atstovas, teismo posėdžio metu, neginčijo skolos dydžio, neprašė pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių skolą (t. 2, b. l. 32-33), pats apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, jog skola paskaičiuota netinkamai, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašomą priteisti skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, jog ieškovės prašoma priteisti skola yra pagrįsta.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės nesutikimas dėl procesinių palūkanų (pagal CK 6.37 str. 2 d.) nepagrįsto priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatytos įstatyminės procesinės palūkanos, kurios skirtos tam, kad skolininkas būtų motyvuojamas, kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir šių palūkanų priteisimas nėra įtakojamas skolos priteisimo aplinkybių, skolos prigimties ir pan., todėl jos priteistinos visais atvejais, jei kreditorius jų reikalauja.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas iš esmės nepakeistas (tik patikslintina atsakovė), o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisti ne iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, o iš atsakovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.