Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. R., jos atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Viktorijai Zubienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. A. 2022 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorei R. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-6464-2022. Protokole nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriui atlikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Administratorius) veiklos planinį patikrinimą, 2022 m. sausio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. BE-2 (toliau – Aktas). Patikrinimo metu nustatyti Administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai:

1. Administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.4 papunktyje nurodytu būdu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų (2020 m. kovo 9 d.) ir 2021 metų (2021 m. kovo 8 d.) daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir jų nepatvirtino, kaip tai reglamentuota Nuostatų 4.5 papunktyje (Akto 3.4 papunktis).

2. Administratorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkto reikalavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį – ne ilgalaikiame plane numatytiems ar nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, t. y. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos 2021 m. liepos 31 d. buvo apmokėti 2021 metų liepos mėnesį atlikti prie daugiabučio namo esančio suoliuko, kuris nėra įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, remonto darbai už 75,20 EUR (Akto 3.6 ir 3.6.18 papunkčiai).

Tokiu būdu Administratorius netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas ir pareigas, o tokiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalyje, taip pat 349 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 349 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą atsako juridinio asmens vadovas (b. l. 14-16).

2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 349 straipsnio 2 dalyje, ANK 349 straipsnio 3 dalyje padarymą R. R. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda (b. l. 10-12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.

ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Nustatyta, kad R. R. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriui atlikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos planinį patikrinimą, 2022 m. sausio 7 d. buvo surašytas patikrinimo Aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti Administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: Administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų (2020 m. kovo 9 d.) ir 2021 metų (2021 m. kovo 8 d.) daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir jų nepatvirtino, kaip tai reglamentuota Nuostatų 4.5 papunktyje (Akto 3.4 papunktis), Administratorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkto reikalavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį – ne ilgalaikiame plane numatytiems ar nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, t. y. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos 2021 m. liepos 31 d. buvo apmokėti 2021 metų liepos mėnesį atlikti prie daugiabučio namo esančio suoliuko, kuris nėra įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, remonto darbai už 75,20 EUR (Akto 3.6 ir 3.6.18 papunkčiai). R. R. prašo teismo nutraukti administracinę teiseną, kadangi 2020 m. kovo 9 d. daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano projektas buvo paskelbtas administratoriaus internetinėje svetainėje, be to, 2020 m. spalio 29 d. vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime šie planai buvo patvirtinti gyventojų daugumos. Namo gyventojai buvo supažindinti su aukščiau nurodytais dokumentais ir dėl jų pateikimo būdo pretenzijų Administratoriui nereiškė. Lauko laiptinėje esantys suoliukai yra namo laiptinių stogelių konstrukcijos dalis. Suoleliai sumontuoti pagal projektą namo statybos metu, todėl jie yra neatsiejama laiptinių stogelių konstrukcijos dalis ir priskiriami prie bendro naudojimo objektų.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 1 p. nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Minėto nutarimo 14.4. punkte numatyta Administratoriaus pareiga, kad patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra. Vykdydamas aukščiau nurodytą pagrindinį uždavinį, administratorius rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Ūkinio plano pavyzdinę formą nustato aplinkos ministras (Nuostatų 4.5 p.). Pagal Nuostatų 14.4. p., administratorius privalo patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikti ūkinį planą. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas įpareigoja administratorių ne tik parengti ūkinį planą, bet jį Nuostatų 14.4 p. nustatyta tvarka pateikti derinti patalpų savininkams, nustatant ne trumpesnį kaip 10 d. d. terminą pastaboms ir pasiūlymams teikti, tokiu būdu patalpų savininkus įtraukdamas į ūkinio plano rengimo procesą. Administratorius, gavęs motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, ūkinį planą per 5 d. d. patvirtina ir jį paskelbia bei kopijas pateikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Taigi įstatymų leidėjas nustato imperatyvų reikalavimą, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir tai įgyvendinama tik dviem būdais, kuriais remiantis gali būti priimtas daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl bendro naudojimo patalpų (šiuo atveju namo fasado remonto) valdymo, t. y. remonto darbų: sprendimas, priimtas savininkų susirinkime ir paskelbtas Vyriausybės nustatyta tvarka bei raštu priimtas savininkų sprendimas. Tokiu būdu, vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimus raštu.

Vertinant R. R. atsakomybės klausimą pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, ANK 349 straipsnio 3 dalį reikia pabrėžti, kad šio administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Šios normos objektyviosios pusės požymius, nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti neveikimo faktines aplinkybes, pasireiškiančias teisės aktuose nustatytos pareigos nevykdymu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai yra šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 349 straipsnyje nustatytų veiksmų padarymo momento.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 9 d. daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano projektas buvo paskelbtas administratoriaus internetinėje svetainėje, be to, 2020 m. spalio 29 d. vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime šis planas buvo patvirtintas gyventojų daugumos. 2021 m. kovo 8 d. daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano projektas buvo paskelbtas administratoriaus internetinėje svetainėje, ir nors ataskaitinis susirinkimas nebuvo sušauktas, bet 2021 m. liepos 28 d. vyko investicijų plano viešas aptarimas, o platinant investicinio plano kopijas gyventojams, jas įdedant į gyventojų pašto dėžutes, tuo pačiu buvo išplatintas ir metinė veiklos ataskaita, ūkinis finansinis planas ir ilgalaikis planas. Nors Nuostatų 14.1. p. numatyta, kad Administratorius patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano projektus, tačiau tų pačių Nuostatų 14.5. p. numatyta, kad informaciją apie savo veiklą administratorius gali skelbti ir teikti patalpų savininkams ir kitais su patalpų savininkais ar jų įgaliotais asmenimis suderintais būdais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai su 2020 m. kovo 9 d. daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano projektu galėjo susipažinti Administratoriaus internetinėje svetainėje bei 2020 m. spalio 29 d. vykusiame butų ir kitų patalpų susirinkime, kuriame jį patvirtino, o 2021 m. kovo 8 d. daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas buvo paskelbtas Administratoriaus internetinėje svetainėje bei išplatintas į gyventojų pašto dėžutes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra nustatyta, kad R. R. kaip Administratorius nevykdė jai įstatymų nustatytos pareigos, šiuo konkrečiu atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.4 papunktyje nurodytu būdu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų (2020 m. kovo 9 d.) ir 2021 metų (2021 m. kovo 8 d.) daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir jų nepatvirtino, kaip tai reglamentuota Nuostatų 4.5 papunktyje (Akto 3.4 papunktis), todėl jos veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pažeidžiantys ANK 349 straipsnio 2 dalies normą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad R. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 2 dalyje padarymo, nutrauktina.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 3 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šis Aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 14 p. nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Reiškia, kad kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos tik tiems darbams, kurie nustatyta tvarka su patalpų savininkais suderintame plane buvo numatyti arba tiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaupiamųjų lėšų panaudojimas ūkiniame plane nenumatytiems darbams galimas tik gavus patalpų savininkų sutikimus šiems darbams atlikti. Civilinio kodekso 4. 85 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.83 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d., pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. To paties straipsnio 16 d. reglamentuota, kad pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas. Išdėstytas teisinis reguliavimas nurodo, kad pastatų savininkų sukauptos lėšos yra tikslinės ir gali būti naudojamos tik griežtai laikantis tvarkos, sureguliuotos Apraše. Todėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimus įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, Administratorius atlieka tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir patalpų savininkų suderintą ilgalaikį planą, o ilgalaikiame plane nenumatytus darbus atlieka nuosekliai įgyvendinęs Civilinio kodekso 4.85 str. nuostatas.

Teismui ištyrus rašytinę medžiagą, įvertinus pareiškėjos atstovo skundo argumentus, įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, kad R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 14 punkto reikalavimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį – ne ilgalaikiame plane numatytiems ar nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti, t. y. iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos 2021 m. liepos 31 d. buvo apmokėti 2021 metų liepos mėnesį atlikti prie daugiabučio namo esančio suoliuko, kuris nėra įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, remonto darbai už 75,20 EUR (Akto 3.6 ir 3.6.18 papunkčiai). Tokiu būdu Administratorius netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas ir pareigas.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 3 dalyje padarymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. R. R. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundas tenkintinas iš dalies - skundžiamas 2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimas Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 keistinas – administracinio nusižengimo teisena R. R. atžvilgiu pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį nutrauktina, panaikintina dalis dėl administracinių nuobaudų bendrinimo pagal ANK 38 straipsnį, kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundą tenkinti iš dalies.

2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 pakeisti:

administracinio nusižengimo teiseną R. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 2 dalį nutraukti;

panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu buvo subendrintos administracinės nuobaudos, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnio 3 dalį.

Kitoje dalyje 2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-2425-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.