- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- I3-1644-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04203-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- ,,Naujasodžio agrofirma"
- Advokatai
- Ona Vitartienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "YIT Lietuva būstas" (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujasodžio agrofirma“) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Naujasodžio agrofirma“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-93, sumažinant skirtą 22 382 eurų sankciją iki 4 476 Eur.
Paaiškino, kad su patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytu pažeidimu sutinka, tačiau prašo sumažinti pareiškėjai apskaičiuotą mokesčio didesniu tarifu sumą iki proporcingos padarytam pažeidimui ir atitinkančios teisingumo principą.
Nurodo, kad pažeidimą padarė neįsigilinusi į teisės aktų reikalavimus bei susidarius sudėtingai ūkinei finansinei padėčiai. Deklaracijos nepateikimo priežastys buvo susijusios su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, po kurio pareiškėja turėjo gauti leidimą savo veiklai išgaunant gėlą požeminį vandenį ir jį gavo 2017 metais. Sutinka, kad deklaracijas turėjo teikti ir už vandenį mokėti nuo gręžinio eksploatacijos pradžios, o ne nuo leidimo išdavimo. Dėl padarytos klaidos gailisi. Pažymi, kad pareiškėjos finansinė padėtis 2016 m. buvo nuostolinga. Be to, 2016–2017 metais buvo vykdoma gręžinio aprobacija, leidimas Nr. PV-17-43 buvo išduotas tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. Deklaracijos nepateikė už 2016, o 2017 m. požeminio vandens deklaracijos buvo pateikiamos laiku, laiku sumokami mokesčiai už išgautą vandenį. Tai įrodo, kad pažeidimas nebuvo tęstinis. 2017 m. III ketvirtį deklaruota 94 kubiniais metrais mažiau dėl apsirikimo, žmogiško faktoriaus, neturint tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo sumažinti jai apskaičiuotą mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti (b. l. 79–86). Nurodė, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąjį baudą sumažinti, ar išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas, mokėjimo atidėjimas – Valstybinės mokesčių inspekcijos instrumentas, numatytas Mokesčių administravimo įstatyme.
Pažymi, kad pareiškėjos atvejis nepatenka prie kokių nors įstatyme numatytų „lengvatinių“ atvejų, kad būtų buvę galima nesivadovauti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir nepriimti skundžiamo sprendimo. Be to, pareiškėja net neprašo išdėstyti mokėjimo dalimis per tam tikrą laikotarpį ar atidėti mokėjimą, jei vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti.
Teigia, kad įstatymų leidėjas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatė konkretų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą – be galimybės jį tam tikromis aplinkybėmis mažinti. Pabrėžia, kad nurodyto mokesčio apskaičiavimo, taikant didesnį tarifą, atvejų sąrašas yra baigtinis. Be to, dėl mokesčių nesiderama. Nurodo, kad įstatymų leidėjas Įstatymu nustatė (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iš 10 – matyt tai įtvirtinto ne atsitiktinai. Gamtos išteklių klausimas kaip vertybė atsispindi ir LR Konstitucijoje (54 straipsnis), todėl jų naudojimas, apskaita ir deklaravimas – privalo vykti griežtai tik pagal teisės aktus. Teigia, kad skundu pareiškėja siekia nepagrįstai sumažinti įstatyme numatytą mokestį, kurį sąlygojo jos pačios pasirinktas elgesys. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta, o pažeidimas padarytas dėl žmogiško faktoriaus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neturi įgaliojimų sumažinti mokestį, tą gali padaryti tik teismas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apkalustas A. V. parodė, kad buvo pareiškėjos vadovas iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėja manė, kad ji viską atliko teisingai, nes Įstatyme buvo numatyta, kad išgaunant vandenį iki 100 kūbinių metrų leidimo išsiimti nereikia. Tvarkė apskaitą ir teikė informaciją geologijos tarnybai. 2016 m. pabaigoje gavo iš atsakovės pranešimą, kad reikia gauti leidimą išgaunant vandenį iki 100 kūbinių metrų. Tą jie padarė 2017 m. taip pat ir deklaravo išgautą vandenį, o 2016 m. taip ir liko nedeklaruotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-93, kuriuo nuspręsta dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius priskaičiavimo, pakeitimo (ekonominės sankcijos dydžio pagrįstumo).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-60, kuriame konstatavo, kad pareiškėja už 2016 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, tai yra nedeklaravo 22234 m³ per šį laikotarpį išgauto vandens kiekio ir už jį nesumokėjo mokesčio, taip pat už 2017 m. III ketvirtį nedeklaravo dalies išgauto vandens kiekio – 94 m³, ir už jį nesumokėjo mokesčio, tuo pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 punktą ir 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. D1-614/VA-99 5 ir 6 punktų nuostatas. Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, t. y. 22 382 Eur dydis (b. l. 87–89).
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. rugsėjo 27 patikrinimo aktą Nr. PA75-60 (b. l. 85–86).
Pareiškėja skunde pripažįsta, kad nedeklaravo laiku išgauto požeminio vandens kiekio, tačiau mano, kad priskaičiuotas mokestis (ekonominė sankcija) turėtų būti mažesnis. Departamentas nesutinka su šiais argumentais, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.
Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 1 dalis numato, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Šios nuostatos mokesčių administratoriui yra rekomendacinės (VAĮ 36-8 str. 7 d.). Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas ekonominės (finansinės) sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus)
Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-07-01) nustatyta Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Tad Įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 8 d. išduotas leidimas išgauti gėlo požeminio vandens išteklius. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja išgavo gėlą požeminį vandenį ir 2016 metais neturėdama leidimo (pareiškėja to neneigia, pripažįsta), nors tokį leidimą privalėjo turėti ir privalėjo deklaruoti sunaudotų gamtos išteklių kiekius bei sumokėti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Taigi šiuo atveju susidarė situacija, kad atsakovui nebuvo prieinama informacija apie pareiškėjos išgautą gėlo požeminio vandens kiekį ginčo laikotarpiu. Teismas pažymi, kad deklaracijos teikimas būtų iš esmės formalus veiksmas, jei pareiškėja būtų turėjusi leidimą. Be to, pareiškėja 2017 m. III ketvirtį nedeklaravo dalies išgauto vandens kiekio.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta aukščiau pareiškėja pažeidimo neneigia, nurodo, kad jos priežastys buvo susijusios su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, po kurio pareiškėja turėjo gauti leidimą savo veiklai išgaunant gėlą požeminį vandenį ir jį gavo 2017 metais, taip pat su sunkia įmonės ūkine finansine padėtimi, taip pat žmogiška klaida. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravusi mokesčius už valstybinius gamtos išteklius.
Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta įstatyme arba jos neskirti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 300 proc. (trigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui. Pareiškėjos argumentai dėl sunkios finansinės padėties nelaikytini patvirtintais pateiktais dokumentais. Pateikta 2017 m. skolos padengimo bei žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartis, sudaryta su UAB „Takažolė“ nepatvirtina labai blogos, pareiškėjo teigimu, pareiškėjos finansinės padėties. Pateikti 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio duomenys taip pat pernelyg nutolę nuo skundo nagrinėjimo aplinkybių, kad konstatuoti pareiškėjos sunkią finansinę padėtį deklaravimo (iš esmės 2016 m.-2017 m. pradžia) ir nagrinėjimo (2020 metais) metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, tai, kad įmonė 2016 metais nedeklaravo išgautų gamtos išteklių dėl pasikeitusio reguliavimo ir leidimo gamtos išdavimui tvarkymo, kad įmonė pripažįsta pažeidimą ir gailisi, kad duomenys po pažeidimo nustatymo deklaruoti tinkamai, 2 238,00 Eur dydžio priskaičiuotas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius sumokėtas iki skundo padavimo teismui dienos (b. l. 72), 2017 m. III ketv. epizodas nesudaro didelės vertės ir reikšmingo nedeklaruoto vandens kiekio bendrame pažeidimo kontekste, - skundas jo ribose tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas, laikant, kad 10 kartų didesnio tarifo nagrinėjamu atveju palikimas neatitiktų ekonominės sankcijos individualizavimo, o būtent teisingumo ir protingumo principų reikalavimo. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikytinas 300 proc. (3 kartus) padidintas tarifas, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. mažintina iki 6 685,64 Eur (I ketv. 5219*0,100*0,993*3 (1 554,74 eurai), II ketv. 5551*0,100*1,008*3 (1 678,62 eurai), III ketv. 6263*0,100*0,997*3 (1 873,26 eurai), IV ketv. 5201*0,100*1,012*3 (1 579,02 eurai)), o už 2017 m. III ketv. – iki 29,36 Eur (94*0,100*1,041*3), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 6 715 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Naujasodžio agrofirma“ (UAB „YIT Lietuva būstas“) skundą.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-93 skirtą pareiškėjai 22382 eurų dydžio ekonominę sankciją iki 6 715,00 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų penkiolikos eurų).
Kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.