- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-5-606/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47930-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį devynių mėnesių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta šešių mėnesių dešimties dienų dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. gruodžio 6 d. vagystė) – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. gruodžio 8 d. vagystė) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. vasario 9 d.
3. Tenkinant Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo prašymą D. T. subendrinti paskirtas bausmes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos D. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžius.
4. Skundu apygardos teismui nuteistojo D. T. gynėja advokatė J. Usonytė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį ir skirti D. T. švelnesnę subendrintą bausmę – 11 mėnesių.
4.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ,, ... vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais" (2008m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
4.2. Šiuo metu D. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę jau virš metų, yra nepilnametis, per metus laiko spėjo apmąstyti savo padarytų veiksmų pasekmes ir suvokti savo atsakomybę už juos bei pakeisti požiūrį į gyvenimą. Nuteistasis turi planus gyvenime – atlikus bausmę, įgyti specialybę, tuo pačiu pradėti kuo greičiau dirbti ir atlyginti žalas, padarytas savo neteisėtais veiksmais.
4.3. Remiantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Remiantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Remiantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, todėl, gynėjos teigimu, pagal analogiją ši teisės norma taikytina ir bendrinant nepilnamečiui asmeniui paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio 4 dalį.
5. Skundas atmestinas.
6. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023, 2K-283-697/2024).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo nuteistasis D. T. padarė dar kitas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam D. T. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino remdamasis BK 63 straipsnyje nurodytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.
8. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais, nesiskiria pagal pavojingumą, padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai, todėl bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu nėra pagrindo (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau skundžiama nutartimi atskirais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, t. y., dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).
10. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
11. Remdamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiama nutartimi apylinkės teismas prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos devynių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (tris mėnesius), ir paskyrė galutinę subendrintą vienerių metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, teisingai ir pagrįstai į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžius. Ir nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepateikė, kaip to reikalaujama BK 63 straipsnio 4 dalyje, motyvų dėl bausmės dalies pridėjimo, ir toks sprendimo surašymas laikytinas ydingu, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas padarė BK 63 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimą, bei, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų kaltės formą, daromų tyčinių veikų sistemingumą, mažinti skundžiama nutartimi paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.