Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui (ei) G. B. ir jos atstovui (ei) adv. D. Vaičiuliui, atsakovui (ei) T. B. ir jo atstovui (ei) adv. V. Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) G. B. ieškinį atsakovui (ei) T. B. dėl asmens priverstinio iškeldinimo ir kitų savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas (ė) G. B. 2021-06-04 teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r., (duomenys neskelbtini). Būstas ieškovės yra gerinamas ir tvarkomas ir dėl asmeninių aplinkybių laikinai buvo leista minėtu statiniu pasinaudoti atsakovui, tačiau ieškovei išreiškus valią atsakovui, jog pastarasis atlaisvintu jai priklausantį statinį ir netrukdytų laisvai naudotis jai priklausančiu turtu iki šios dienos jos reikalavimai nėra įvykdyti.

Pagal CK 4.98 str., ieškovo teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei jis yra ginčo turto savininkas bei nustačius, kad atsakovas pažeidžia jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 str., 260 str., 265 str. ieškovė teismo prašo:

4. Nesant galimybių įteikti procesinių dokumentų atsakovui įprastu būdu, teikti juos viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas T. B. teikia atsiliepimą į ieškinį ir prašo atmesti kaip nepagrįstą vadovaujantis išdėstytais motyvais

Atsiliepimo į ieškinį argumentai.

Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad nėra sutartinių teisinių santykių dalyvė, savo turtines teises, ieškiniu giną neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais.

CK 4.98 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Ieškovė nurodo, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Reikšdama nurodytą reikalavimą ieškovė nenurodė esminių aplinkybių, turinčių esminės įtakos ginčo tarp šalių išsprendimui.

Minėto Vieno buto gyvenamojo namo projekto užsakovais nurodyti tiek atsakovas T. B., tiek ieškovė G. B. (3 priedas), o už gyvenamojo namo projektavimą mokėjimus atliko T. B. (4 priedas).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį, nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo (titulo) ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003).

Nurodytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šalims nutraukiant santuoką Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 -01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nebuvo padalintas, nes nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovei nurodytą nebaigtos statybos statinį įregistravus nekilnojamojo turto registre, tarp šalių kyla ginčas dėl nurodyto nebaigto statyti gyvenamojo namo pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, nes ieškovė nekilnojamojo turto registre įregistravo, kaip savo asmeninę nuosavybę pagal Pažymą, taip iš esmės konstatuodama, kad įgijo daiktą, jį pagamindama.

Šiuo metu pateiktas skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl Pažymos, kaip individualaus administracinio akto panaikinimo (8 priedas).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatomis, atsakovas teismo prašo:

Ieškovė G. B. 2020-05-26 per notarę išsiuntė atsakovui T. B. pareiškimą su siūlymu pirmenybės teise pirkti jame nurodytus nekilnojamuosius daiktus, tuo pačiu laikydama, kad nuo nurodytos datos pasibaigia ir atsakovo teisė naudotis gyvenamojo namo garažu (30 b. l.).

Iš ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas skirtingai nei ieškovė aiškina jo teisę naudotis šiuo metu kitam savininkui priklausančiomis patalpomis ir su jomis, susijusius teisinius santykius bei iš to kylančias teisines pasekmes (1-2, 17-30 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia teismui daryti išvada, kad šiuo metu nebaigtos statybos gyvenamojo namo savininkė pagal viešo registro duomenis yra ieškovė, o abi šalys kartu tėra tik žemės sklypo bendraturčiai, be naudojimosi juo tvarkos, esančio tuo pačiu adresu kaip ir minėtas namas (31-33 b. l.). Tai, kad atsakovas savo laiku rūpinosi leidimu gyvenamojo namo statybai ir apmokėjo už suteiktas paslaugas, dėl anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių, nesudaro teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje ir jį tuo pačiu laikyti nurodyto namo bendraturčiu, nors gyvenamojo namo statyba savo laiku ir buvo pradėta šalių santuokos metu ir iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių piniginių lėšų (26-29 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovas T. B. yra kitos asmeninės nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos savininkas (50 b. l.).

Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia daiktinės teisės nuostatomis, kadangi kaip jau minėta, šalys nėra sudariusios ginčo patalpų nuomos ar panaudos sutarties. Su tokiu ieškovės ieškinio argumentu teismas sutinka visiškai, nes kaip jau yra nurodyta atsakovas kol kas neturi jokių daiktinių, o taip pat ir prievolinių teisių į ginčo patalpą esančią anksčiau nurodytu adresu jau nuo 2020-10-07 (31-33 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad dėl negyvenamųjų patalpų, ginčo atveju būtų garažo, nuomos (panaudos) santykių fiziniai asmenys turi susitarti raštu (CK 6. 531 str. 1 d.). Dėl to pripažintina, kad atsakovas iki šiol naudodamasis ginčo patalpa (garažu) pažeidžia ieškovės kaip statinio savininkės teises ir teisėtus interesus (17-19 b. l.). Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, net ir egzistavus tarp šalių laikiniems panaudos santykiams. Tokiai pozicijai teismas galėtų pritarti tik iki to momento, kol ieškovė dar nebuvo įregistravusi asmeninės nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, tačiau situacija pasikeitė ieškovei įregistravus savo teise į ginčo objektą (14-15 b. l.). Tokiu atveju pradeda galioti taisyklė, kad visi nekilnojamojo turto registro duomenų banke esantys duomenys nuo jų įrašymo momento pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui daiktinės teisės pagrindu laikytinas teistu ir pagrįstu, o atsakovo atsikirtimus teismas vertina ne kaip ginčo objektą, o kaip vieną iš įrodymų iš anksčiau šalis kaip šeimą siejusių prievolinių santykių. Ieškovė šalių ginče tik iš dalies remiasi juos siejančiais laikinais panaudos santykiais, o faktiškai reikalavimą formuluoja atsižvelgiant į daiktinius teisinius santykiais, dėl ko teismas pasisako plačiau, kiek tai susiję su šalių ginču.

Pirmiausia teismas daro išvadą, kad ieškovė būtent prašo įpareigoti atsakovą atlaisvinti jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą (garažą), o laikinus tarp šalių buvusius panaudos santykius, kurių pagrindu atsakovas naudojosi garažu, laiko pasibaigusiais ir siekia iškeldinti atsakovą kartu su jam priklausančiu turtu, iš užimamų patalpų, esančių Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą laikyti teisinius santykius su atsakovu T. B. pasibaigusiais, ieškovė grindė tuo, jog ginčo patalpos jai yra reikalingos, kaip jų savininkei (CK 4.34 str.).

Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas T. B. gavo iš ieškovės ir per notarę siųstą 2020-05-26 pareiškimą, kad gali pasinaudoti pirmenybės teise ir iš ieškovės įsigyti 1/2 dalį žemės sklypo bei 1/2 dalį nebaigtos statybos gyvenamojo namo už nurodytą pinigų sumą (30 b. l.). Ieškovė pasiūlymą įsigyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nebaigtos statybos gyvenamojo namo 1/2 dalį, laiko notarės rašytine klaida, nors tuo metu viešame registre jos asmeninės nuosavybės teisės į ginčo objektą dar nebuvo įteisintos, o teisinė padėtis pasikeitė tik nuo 2020-10-07 (32 b. l.). Tai, jog iki tol nesant šio fakto išviešinimo viešame registre, ieškovė pateikė atsakovui pasiūlymą įsigyti ir jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalį, šiandien jau nesukuria atsakovui jokių daiktinių teisių į minėtą nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (17-18 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs šalims nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir to pasekoje teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių patikslintą sutartį, pastarojoje jos turėjo išspręsti visus turtinius klausimus, o to savo laiku nepadariusios turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Viena iš tokių pasekmių yra ta, jog šalims į dalintino turto sąrašą neįtraukus nebaigtos statybos gyvenamojo namo klausimo, o po to ieškovei jį įteisinus savo vardu kaip asmeninę nuosavybę ir šį faktą išviešinus viešame registre, laikytina, jog atsakovas santuokos nutraukimo metu atsisakė bet kokių turtinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą. Tokią, išvadą teismas daro, ne tik remdamasis įstatymo nuostatomis, bet ir teismų praktika (LAT 2006-09-18 civilinė byla Nr. 3K-3-474/2006; 2006-05-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2007-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-522/2007; 2008-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir kt.). Be to pripažintina, kad teismas jau anksčiau kitoje analogiškoje byloje tarp tų pačių šalių irgi yra pasisakęs anksčiau šiuo klausimu (Šiaulių apylinkės teismo 2020-11-10 sprendimas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (51-55 b. l.). Šalių santuoka nutraukta remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-23 sprendimu (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo ne tik patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių patikslinta sutartis, bet ir išspręstas jos metu įgyto turto padalijimo klausimas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-02-23 ir tapo galutiniu bei įgijo res judicata galią (6-11 b. l.). Šios bendros taisyklės išimtis yra numatyta CK 3.53 str. 3 dalyje. Iš paminėto seka, kad šalys jau nebegali pakeisti patvirtintos sutarties ir sprendimo dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo, o kaip jau teismas yra nurodęs, tokios pat pasekmės kyla ir dėl turto kuris nebuvo nurodytas jo padalijimo metu (teismas remiasi ir teisės doktrinoje išsakytą nuomone. V. M.. Šeimos teisė. Justitia, V., 2009, 238-239 p.).

Be to nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia klausimą ne dėl šalių nuosavybės teisių į ginčo objektą, o dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos. Tuo pačiu paminėtina, kad tik atsakovui įgijus nuosavybės teisę į 1/2 dalį negyvenamojo namo ir nustačius naudojimosi juo tvarką, keistųsi ir teisinė situacija, o kol to nėra, ieškovės teisės turi būti ginamos. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia ne nuosavybės, o iškeldinimo klausimą.

Todėl remiantis aukščiau paminėtu pripažintina, kad atsakovas T. B. su jam priklausančiu turtu, privalo išsikelti iš savininkei (ieškovei) šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų ir kitų patalpų (garažo). O dėl to, kad jis neišsikelia raginamas ieškovės, pripažintina, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovo turto priverstinio iškeldinimo iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų ir kitų patalpų (garažo). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių anksčiau egzistavę terminuoti sutartiniai santykiai, ką beje neigia atsakovas, būtų įforminti raštu, kaip tą numato įstatymas ir šalių pratęsti terminuotam ar neterminuotam laikui, todėl pripažintina, kad šie santykiai tarp sutarties šalių jau seniai yra pasibaigę (1-2, 17-19 b. l.). Tokiu būdu darytina išvada, jog ginčo negyvenamąsias ir kitas patalpas (garažą) faktiškai atsakovas yra užėmęs savavališkai. Nors po santuokos nutraukimo ir teismo sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių patikslintos sutarties įsigaliojimo atsakovas T. B. ir toliau naudojosi ginčo patalpą, tačiau kaip jau yra nurodyta, teisinė situacija iš esmės pasikeitė nuo 2020-10-07, kuomet ieškovė savo vardu įregistravo nuosavybės teises į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, kas tuo pačiu nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad po to tarp šalių susiformavo neterminuoti naudojimosi šia patalpa teisiniai santykiai. Tokia teismo išvada paremta tuo, jog šalių sutartiniai naudojimosi patalpa santykiai, jau nuo 2020-10-07 galėjo būti pratęsti tik esant savininkės (ieškovės) sutikimui arba kaip jau teismas yra nurodęs kitu sudarymo būdu (CK 6. 192 str. 4 d.). Tuo pačiu pripažintina, kad atsakovui T. B. savininkės nurodytu laiku neišsikėlus iš ieškovei šiuo metu priklausančių negyvenamųjų ir kitų patalpų (garažo), nepasibaigė atsakovo, kaip besinaudojančio jam nepriklausančiomis patalpomis prievolės prieš komunalinių paslaugų tiekėjus, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėją, kadangi šios prievolės laikytinos asmeninėmis paslaugų gavėjo prievolėmis (CK 6. 1 str., 6. 2 str.). Dėl to kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas, remiantis CK 6. 535 str. 4 d. nuostatą ir esant ieškovės reikalavimui atsakovui, išsikelti su turtu iš savavališkai užimtų patalpų, pasibaigus tarp jų teisiniams santykiams, atsakovas T. B., privalėjo kuo skubiau palikti jam jau nebepriklausančias patalpas. Todėl pripažintina, kad atsakovas T. B. turėjo jau nuo pareikalavimo momento, išsikelti iš jam jau nebepriklausančių patalpų, tai yra jis privalėjo atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas ir jas pagal aktą perduoti savininkei, kartu su jose esančiais įrenginiais. Tačiau atsakovas T. B. kol kas toliau likdamas ir naudodamasis užimtomis patalpomis, esančiomis Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovės kaip šio turto savininkės teises. Iš ieškovės G. B. ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad atsakovas dar iki patalpų įteisinimo ieškovės vardu, įrengė garažo duris su užraktu (spyna) ir jose naudojasi elektros energijos tiekėjo jam teikiamomis paslaugomis (1-2 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp atsakovo ir elektros energijos tiekėjo sudaryta sutartis būtų įregistruota viešame registre, todėl galima teisinė situacija, jog komunalinių paslaugų tiekėjai gali pagrįstai išrašyti sąskaitas dabartinei patalpų savininkei už suteiktas paslaugas (CK 1.75 str.). Esant tokiai teisinei situacijai, ieškovė turės atgręžtinio reikalavimo į atsakovą, jeigu sumokės už jam, o ne jai suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.280 str. 1 d.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas, jau nuo 2020-10-07 neteisėtai naudojasi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kuomet šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, o tuo pačiu naudojasi ir jam tiekiama elektros energijos paslauga, todėl privalo už ją ir sumokėti. Teismas, visą tai įvertinęs, turi pagrindo daryti šią išvadą, jog nesant tarp šalių jokių teisinių santykių, yra teisinis pagrindas priverstinai iškeldinti atsakovą iš jam nepriklausančių negyvenamųjų patalpų su visu jam priklausančiu turtu (CK 6. 535 straipsnio 4 d. nuostata). Iškeldinimas yra teisinių santykių pasibaigimo pasek­mė, kai buvęs jų dalyvis, pasibaigus šiems santykiams atsisako gera valia atlaisvinti užimamą patalpą. Iškeldinimas gali būti ir nega­liojančios sutarties pasekmė. Naudotojui gera valia neišsikeliant iš jam suteiktos negyvenamosios ir kitos patalpos jis paprastai iškeldinamas teismine tvarka. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš jam teisėtai nepriklausančių negyvenamųjų patalpų yra ir daiktinis teisinis reikalavimas (tai yra pažeistos subjektinės teisės gynimas). Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievolinių (sutartinių) teisinių reikalavimų būtina skirti, nes jiems taikomos skir­tingos teisės normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktinės teisės subjektas pareiškia remdamasis jam priklausančia daik­tine teise, o būtent ginčo atveju ieškovė šiuo metu yra teisėta šio turto savininkė. Daiktinius teisinius reikalavimus galima pareikšti, kol egzistuoja daiktinė teisė. Tokie materialiniai teisiniai reikalavimai pareiškiami tiems pažeidėjams, kurie nėra su daiktinių teisių savininku sutartiniuose arba kituose prievoli­niuose teisiniuose santykiuose. Taip pat kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs ieškovei išlieka ir prievolinis teisinis reikalavimas į atsakovą dėl patirtų nuostolių atlyginimo pagal jam priklausiusias asmenines turtines prievoles, nes toks subjekto materialinis teisinis reikalavimas yra grindžiamas atitinkama prievoline teise. Jį pareiškia subjektas teisės pažeidėjui, esančiam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas atlyginti nuostolius ir pan.

Atskirai pastebėtina, kad atsakovui gera valia po jo iškeldinimo iš ieškovei šiuo metu priklausančios negyvenamosios ir kitos patalpos ir jam neišsideklaruojant verslo buveinės iš nurodytos patalpos, ieškovė, kaip minėtų patalpų savininkė, turi teisę kreiptis į atitinkamą subjektą, kuriam pavesta funkcija vykdyti verslo vietos deklaravimą, dėl atsakovo verslo vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. O tuo atveju, jeigu ieškovei pasikreipus dėl deklaravimo duomenų į atitinkamą šią funkciją vykdantį subjektą, dėl to kiltų ginčas, tokiu atveju ji gali kreiptis į teismą dėl iškilusio ginčo šiuo klausimu išsprendimo.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus teisinius argumentus, nagrinėjamoje byloje atsakovas turi būti iškeldintas iš šiuo metu tik ieškovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios ir kitos patalpos, nesuteikiant naudotojui kitos negyvenamosios patalpos.

Teismas daro išvadą, jog ieškovės G. B. ieškinio reikalavimas atsakovui T. B. dėl jo iškeldinimo su visu jam priklausančiu turtu iš negyvenamosios ir kitos patalpos (garažo), esančios Šiaulių raj. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos negyvenamosios patalpos yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 271 straipsniu teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į šalių socialinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo T. B. (duomenys neskelbtini) statusą, šiuo metu neturi kitų negyvenamųjų patalpų, vyksta užauginto derliaus nuėmimas, įvertinęs tai, kad būtina skirti jam laiko naujų patalpų paieškai ir persikėlimui, pripažįsta būtinu teismo sprendimo vykdymą atidėti 2 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškė nuomonę, kad nagrinėjama byla galėtų būti sustabdyti iki įsiteisės kitoje administracinėje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, galintis turėti įtakos šioje byloje priimam teismo sprendimui. Šiam prašymui pagrįsti atsakovas pateikė tik skundo administracinėje byloje kopiją, todėl teismas savo iniciatyva nusprendė prie nagrinėjamos bylos pridėti du administracinio teismo procesinius sprendimus, iš kurių vienas nėra įsiteisėjęs ir dėl kurio turės pasisakyti aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacine tvarka atsakovo atskirąjį skundą (82-88 b. l.). Kaip jau anksčiau šiame sprendime yra nurodęs teismas, ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui iš esmės siejasi su prievolinės ir iš dalies su daiktinės teisės nuostatomis. Kitoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo institucijos priimto akto teisėtumo, o ne dėl atsakovo nuosavybės teisės į ginčo objektą, be to tokio reikalavimo atsakovas kol kas iš vis nekelia, todėl esant skirtingiems fakto ir teisės klausimams kurie sprendžiami bylose, teismas netenkino atsakovo prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo (34 b. l.).

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, iš pastarojo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kadangi byla nėra sudėtinga, procesinių dokumentų skaičius minimalus, bylos trukmė irgi trumpa, todėl ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydžio (49, 80-81 b. l.). Dėl to ieškovei iš atsakovo atstovavimo išlaidų atlyginimui priteistina 580,00 Eur suma, o likusi nepriteista šių išlaidų suma pripažintina išlaidavimu. Valstybei iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų bendra suma neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Atskirai pažymėtina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus ir atsakovui jo nevykdant pastarasis turės būti iškeldintas atsižvelgiant į CPK 769 str. nurodytą tvarką. Be to pastebėtina, kad sprendimui įsiteisėjus, jo vykdymas pagal CPK 284 straipsnio 1 d. nuostatą irgi gali būti atidėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Iškeldinti atsakovą T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų ir kitų patalpų, šiuo metu priklausančių ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, esančių Šiaulių raj. Š(duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos negyvenamosios patalpos.

2. Sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo pagal sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, atidėti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso: 655,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus). Likusioje dalyje ieškovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

4. Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovas yra iškeldinamas pagal CPK 769 straipsnyje nurodytą tvarką.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.