Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė nurodo, kad 1991-10-26 Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos santuoka su V. L.. Gyvenant santuokoje gimė sūnūs Š. ir L.. Prašo santuoką nutraukti, nes visi šeiminiai santykiai yra nutrūkę, pastaruosius du metus šeimyninio gyvenimo praktiškai negyvena. Atsakovas turėjo kitą moterį, su kuria ir gyveno faktinėje santuokoje. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį už akcizinių prekių įgijimą ir gabenimą, kontrabandą. Atsakovas ne kartą yra grasinęs susidorojimu, o taip pat prieš ją vartojo smurtą. Ieškovės ir atsakovo nebesieja jokie nei dvasiniai, nei fiziniai ryšiai Santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruojamo turto neįgijo, namų apyvokos daiktus yra pasidaliję, žinomų skolų nėra. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams sūnums Š. L. ir L. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, paskirti ieškovę nepilnamečių sūnų lėšų tvarkytoja. Išlaikymas po santuokos nutraukimo sau nereikalauja ir neprašo neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

Teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas prieš ją vaikų akivaizdoje naudojo smurtą, nori ramybės sau ir vaikams, kartu negyvena dveji metai. Atsakovas yra nuteistas ir atlieka bausmę. Vaikus padeda išlaikyti jos tėvai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

nustatė:

Šalių santuoka įregistruota 1991 m. spalio 26 d., santuokos registracijos vieta Plungės rajono civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (. l. 7).

Ieškovė pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi, jos išsaugoti nėra galimybių, nesutinka taikytis. Sutuoktiniai ieškovės paaiškinimu nebegyvena kartu apie dvejus metus. Šalys nebesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, todėl darytina išvada, kad santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma, santuoka nutrauktina. Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas naudojo prieš ją smurtą, tai patvirtina pateikta 2008 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nesirūpino šeima, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. (CK 3.69 str. 1 d.).

Pagal CK 3.60 str. sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kai dėl jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos LR CK 3.26-30 str., 3.35, 3.36 str. ir kt. str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatymu numatytos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normas prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Lojalumas reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas šeimos gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neteikia savo vaikams išlaikymo, yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, naudojo smurtą prieš ieškovę. Ieškovė teigia, jog atsakovas buvo neištikimas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybę CPK 178 str.)

Toks atsakovo elgesys, nepagarba šeimos nariui, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti bei remti vienas kitą, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Nutraukus santuoką šalims paliktinos jų santuokinės pavardės L., L..

Ieškovė išlaikymo sau po santuokos nutraukimo nereikalauja. Bendrų ir žinomų kreditorių ir santuokoje įgyto dalintino turto šalys neturi, todėl šie klausimai nespręstini.

Tarp šalių ginčo dėl jų nepilnamečių sūnų Š. ir L. gyvenamosios vietos nėra, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Darytina išvada, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Sutuoktinis, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti jų auklėjime (LR CK 3.170 str.2 d.).

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( LR CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir gyvenant atskirai. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums Š. L. ir L. L.. Nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydį būtina vadovautis LR CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, sveikatai, būstui, mokslui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 455,35 Lt (l. 9). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto-14100 L vidutinės rinkos vertės butą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos atsakovo gaunamos pajamos, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog atsakovas jų negauna. Atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybę gauti nuolatines pajamas, tuo užtikrindamas sūnums geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas.

Prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų amžių ir jų poreikius, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo sūnums priteisimo iš atsakovo kas mėnesį po 300 Lt yra tenkintinas. Tai užtikrins būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, ieškovės prašymu išlaikymas priteistinas nuo 2014 m. sausio 17 d., iki vaikų L. L. ir L. L. pilnametystės. Paskirti V. L. nepilnamečių vaikų L. L. ir L. L. turto tvarkytoja.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 108 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, valstybei CPK 96 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nereikalauja.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1991 m. spalio 26 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti L. pavardę, L. L. pavardę.

Nepilnamečių vaikų sūnaus L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. L..

Priteisti iš atsakovo L. L., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams-Š. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti V. L. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. L. 216 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.