Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., J. V. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3–4).Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti. Po palikėjo mirties liko 65/262 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 357/1000 pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 357/1000 kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 27/200 pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 27/200 kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat rūbai ir asmeniniai daiktai.Palikėjas buvo nevedęs ir vaikų neturėjo. Palikėjo motina D. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo brolis V. K. (suinteresuotas asmuo) yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs, todėl pareiškėjas yra vienintelis antros eilės įpėdinis.Pareiškėjas po palikėjo mirties liko gyventi sūnui priklausančioje pastatų dalyje, juos tvarkė ir jais naudojosi, dirbo sūnui priklausančias žemes, mokėjo ir moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, kaip savo naudojasi sūnaus asmeniniais daiktais. Palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas juo naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą notaro biure neįformino.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti (b. l. 36–37).Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu su pareiškimu sutinka (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sūnus (b. l. 7) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 65/262 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 357/1000 pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 357/1000 kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 27/200 pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 27/200 kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo sūnaus mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Po pareiškėjo sūnaus, mirusio 2016 m. lapkričio 5 d. (b. l. 15), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 2 dalimi, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.Palikėjas santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo. Palikėjo motina, D. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Palikėjo brolis V. K. (suinteresuotas asmuo) yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas po sūnaus mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, juos prižiūri ir moka komunalinius mokesčius (b. l. 10). Po palikėjo mirties laidojimo pašalpa buvo išmokėta pareiškėjui (b. l. 49), pareiškėjas rūpinosi sūnaus laidotuvėmis (b. l. 47).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas likdamas gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po sūnaus mirties atsiradusį palikimą priėmė jo tėvas (sutuoktinis), prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Suinteresuoti asmenys pareiškėjo palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, patys į palikimo dalį nepretenduoja.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.