Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-316-241/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-03
Bylos Nr.: e2A-316-241/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01214-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „OK Logistika“
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.27Krovinių ekspedicija
2.6.39.2.5.4Keleivių bagažo ir vežamų krovinių draudimas
2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys

Civilinė byla Nr. e2A-316-241/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01214-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; 2.6.39.2.5.4; 2.6.39.2.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OK Logistika“ ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-885-431/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OK Logistika“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „BENEFITA DRAUDIMAS“, Čekijos Respublikos draudimo bendrovė UNIQA pojišt‘ova a.s.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „OK Logistika“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 155 924,91 Eur draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. internetu su Čekijos Respublikos bendrove S.R.O ,,FERITRANS” sudarė sutartį – užsakymą dėl krovinio (šaldymo įrangos) gabenimo iš Lenkijos į Rusiją. 2016 m. kovo 22 d. S.R.O. ,,FERITRANS“ automobilis buvo pakrautas, todėl nedelsdama tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į UADBB ,,BENEFITA DRAUDIMAS“ dėl pervežamų krovinių draudimo. UADBB ,,BENEFITA DRAUDIMAS“, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus prašymus, 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovę dėl draudimo sutarčių sudarymo. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių tik 2016 m. kovo 25 d. buvo sudarytos draudimo sutartys ir gauti atsakovės ADB ,,Gjensidige“ draudimo liudijimai. Krovinys, kurį gabeno S.R.O. ,,FERITRANS“ dingo, t. y. vežamas krovinys buvo pavogtas pačios vežėjos S.R.O. ,,FERITRANS“. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ADB ,,Gjensidige“ dėl draudžiamojo įvykio, tačiau atsakovė priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos.Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad krovinys dingo laikotarpiu nuo 2016 m kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 24 d. Krovinių draudimo sutartis buvo sudaryta jau po įvykio, todėl įvykio metu draudimo apsauga pagal draudimo sutartį UAB „OK Logistika“ ekspedijuojamam kroviniui negali būti taikoma. Pažymėjo, kad taip pat nebuvo įvykdyta draudimo sutarties sąlyga dėl vežėjo, vykdančio krovinio pervežimą (bendrovės Feritrans S.R.O.), civilinės atsakomybės draudimo. Be to, aplinkybė, jog krovinys buvo perduotas vežėjui, kuris turėjo neteisėtą tikslą pasisavinti krovinį, nereiškia, kad krovinys jo transportavimo metu buvo paveiktas kokios nors rizikos, darančios žalą draudėjui.Trečiasis asmuo UADBB ,,BENEFITA DRAUDIMAS“ ieškinį palaikė. Nurodė, kad sudarant draudimo sutartis apsauga įsigaliodavo nuo paraiškos padavimo momento, todėl priežastys, dėl kokių atsakovė uždelsė sudaryti draudimo sutartis, trečiajam asmeniui nėra žinomos.Trečiasis asmuo UNIQA pojišt‘ova a.s. nurodė, kad po įvykio patikrino vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ draudimo poliso galiojimą ir nustatė, kad draudimo poliso sudarymo metu S.R.O. ,,FERITRANS“ tyčia pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, todėl 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu draudimo polisas buvo nutrauktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „OK Logistika“ ieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovei ADB ,,Gjensidige“ 1 771,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „OK Logistika“ 2016 m. kovo 25 d. buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis, kuria draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo 25 d. 18.00 val., iki 2016 m. balandžio 24 d. 24.00 val. ADB „Gjensidige“ Vežamų krovinių draudimo taisyklių pagrindu buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su krovinių, vežamų visų rūšių transporto priemonėmis, sugadinimu, praradimu ar dingimu.Teismas pagal byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ vežamas krovinys jo paties buvo pagrobtas, nes pagal pateiktą informaciją, dar du asmenys pranešė apie pakrautą krovinį į vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ transportą ir tą pačią dieną dingusį vežėją su kroviniu.Teismas atmetė ieškovės argumentas, kad krovinio dingimo laiku turėtų būti ieškovo paskutinio bendravimo su transporto priemonės vairuotoju laikas, t. y. 2016 m. gegužės 25 d. 20.34 val., nes labiau tikėtina, jog vežėjas S.R.O. ,,FERITRANS“ sąmoningai kurį laiką telefonu palaikė ryšį su ieškove UAB „OK Logistika“, siekiant ją suklaidinti dėl tariamo krovinio vežimo. Teismas sprendė, kad krovinys buvo perduotas vežėjui, kuris turėjo neteisėtą tikslą pasisavinti krovinį, o tai nereiškia, kad krovinys jo transportavimo metu buvo paveiktas kokios nors rizikos, darančios žalą draudėjui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės UAB „OK Logistika“ ekspedijuojamam kroviniui žala atsirado ne dėl rizikų, kylančių krovinio transportavimo metu, o dėl krovinio perdavimo nesąžiningam vežėjui, kuris turėjo ketinimą pasisavinti krovinį. Teismas nurodė, kad kroviniai pagal sudarytą draudimo sutartį bei taisykles yra draudžiami nuo rizikų, kylančių krovinio transportavimo – tranzito laikotarpiu, todėl pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui atsiranda tik tuomet, jei apdrausta rizika materializuojasi ir paveikia krovinį tuo metu, kai krovinys yra tranzite. Tranzito laikotarpis yra suprantamas kaip laiko tarpas nuo to momento kai krovinys siuntėjo buvo perduotas vežėjui ir jis tęsiasi iki to momento, kai krovinys perduodamas jį teisę gauti turinčiam gavėjui. CMR konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudimo apsauga įsigaliojo po krovinio pagrobimo, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas taip pat pažymėjo, jog apdairus ir rūpestingas krovinio siuntėjas ar ekspeditorius turėtų pasirūpinti, kad draudimo apsauga įsigaliotų nuo to momento, kai krovinys pradedamas gabenti iš sandėlio ar saugojimo vietos, kad būtų pakrautas į transporto priemonę ir gabenamas į paskirties vietą. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog vežėjo draudikas UNIQA pojišt‘ova a.s. tik po nagrinėjamo krovinio pagrobimo, 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu nutraukė tarp UNIQA pojišt‘ova a.s. ir S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarytą draudimo polisą, nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytina turinčiu esminę reikšmę atsakovės su ieškove sudarytai draudimo sutarčiai, nes sutarties sudarymo metu vežėjas, vykdantis pervežimą, turėjo galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galiojo krovinį transportuojančiam automobiliui, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė nesudaro savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „OK Logistika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nėra jokių duomenų apie krovinio vagystės faktą ir dėl jos pradėtus ikiteisminius tyrimus Lenkijoje ar Čekijoje, kurioje registruota pagrindinė vežėjo S.R.O. FERITRANS buveinė. Todėl visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, jog draudimo sutarties sudarymo momentu krovinys jau buvo pavogtas ir draudimo apsauga netaikoma.Byloje nėra duomenų, kad būtent S.R.O. FERITRANS įvykdė krovinio vagystę. Apie tai, kad vagystę įvykdė S.R.O. FERITRANS, galima tik preliminariai konstatuoti, nes ryšys tarp ieškovės ir tiesioginio krovinio vežėjo nutrūko tik 2016 m. gegužės 25 d. 20.34 val., o krovinys nustatytu terminu nebuvo pristatytas į sutartą vietą. Todėl šiuo atveju yra svarbus realus ieškovės sužinojimo apie vagystės faktą momentas. Iki nurodyto laiko (2016 m. gegužės 25 d. 20.34 val.,) ieškovė buvo visiškai įsitikinusi, jog vežėjo vežamas krovinys keliauja į jos nurodytą pristatymo vietą. Teismas konstatavo, jog krovinys buvo perduotas vežėjui, kuris turėjo neteisėtą tikslą pasisavinti krovinį, o tai nereiškia, kad krovinys jo transportavimo metu buvo paveiktas kokios nors rizikos, darančios žalą draudėjui. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokio tikslo buvimą. Be to, žalos administravimo byloje taip pat nebuvo nustatytos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagristai leistų daryti išvadą, jog krovinys jau buvo pavogtas prieš draudimo sutarties įsigaliojimą.Ieškovė, siekdama apsaugoti savo interesus, veikdama apdairiai bei sąžiningai, surinko visus būtinus dokumentus, licencijas, leidimus ir vežamą krovinį apdraudė, tikėdamasi atsitikus draudžiamajam įvykiui gauti atitinkamą žalos atlyginimą. Todėl nesutiktina su teismo išvadomis, jog žala ieškovės ekspedijuojamam kroviniui atsirado ne dėl rizikų, kylančių krovinio transportavimo metu, o dėl krovinio perdavimo nesąžiningam vežėjui.Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ prašo ieškovės UAB „OK Logistika“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė, nustatydama krovinio dingimo laiką, rėmėsi žalos bylos administravimo metu surinkta informacija, kuri buvo pateikta tiek paties draudėjo, tiek trečiųjų asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės argumentus šiuo aspektu palaikė. Iš įrodymų visumos nustatyta, kad krovinys jį pasisavinusio vežėjo S.R.O. „FERITRANS“ dispozicijoje realiai atsidūrė 2016 m. kovo 22 d. kai jam buvo perduotas, todėl nuo šio momento vežėjas galėjo disponuoti kroviniu. Tokiu atveju ginčo įvykis realiai įvyko dar 2016 m. kovo 22 d., t. y. tuo metu, kai krovinys buvo perduotas vežėjui. Nepaisant nurodytų aplinkybių, įvykio data negalėtų būti laikoma vėlesnė nei 2016 m. kovo 24 d., kadangi tą dieną S.R.O. „FERITRANS“ su tuo pačiu vilkiku ir puspriekabe, kuriais buvo gabentas ieškovės UAB „OK Logistika“ ekspedijuojamas krovinys, atvyko paimti UAB „Sedna Logistics“ ekspedijuojamo krovinio. Taigi S.R.O. „FERITRANS“ atvyko pasiimti UAB „Sedna Logistics“ ekspedijuojamo krovinio jau bylos šalims nežinomoje vietoje išsikrovusi ieškovės UAB „OK Logistika“ ekspedijuotą krovinį.Ieškovės teiginys, kad vagystės laikas turėtų būti nustatomas pagal tai, kada ji realiai sužinojo apie vagystės faktą, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis draudimo esmei. Draudimo rizika yra suprantama kaip tikėtinas pavojus, todėl ji negali būti materializavusis draudimo sutarties sudarymo metu ir siejama su draudėjo subjektyvaus suvokimo apie įvykį momentu. Vadovaujantis ieškovės logika, draudimo sutarties sudarymo laikas ir draudimo sutarties galiojimo bei draudimo apsaugos taikymo terminai taptų visiškai neaktualūs, kadangi draudėjai visada galėtų tvirtinti suvokę apie įvykius tik įsigaliojus draudimo sutarčiai, nepaisant to, kad jie įvyko iki jos sudarymo. Aplinkybė, kad krovinys buvo perduotas vežėjui, kuris turėjo neteisėtą tikslą pasisavinti krovinį, nereiškia, kad krovinys jo transportavimo metu buvo paveiktas kokios nors rizikos, darančios žalą draudėjui. Žala ieškovės UAB „OK Logistika“ ekspedijuojamam kroviniui atsirado ne dėl rizikų, kylančių krovinio transportavimo metu, o dėl krovinio perdavimo nesąžiningam vežėjui, kuris turėjo ketinimą pasisavinti krovinį jau užsakymo vežimui gavimo metu, t. y. nusikaltimo modus operandi prasidėjo dar iki krovinio perdavimo vežėjui momento. Kaip patvirtina nustatytos aplinkybės, pats krovinio gabenimas buvo tik prekių užvaldymo mechanizmo dalis, tačiau krovinio transportavimo metu jokios rizikos krovinio nepaveikė ir jokios žalos draudėjui nesukėlė.Aplinkybė, ar ikiteisminiai tyrimai užsienio valstybėse yra pradėti ar ne, nekeičia fakto, kad krovinys buvo pagrobtas ir tai įvyko iki įsigaliojant draudimo sutarčiai. Be to, ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ikiteisminius tyrimus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir dabar šia aplinkybe bando apsunkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Manytina, kad civiliniam ginčui išspręsti visiškai pakanka byloje esančių įrodymų, kurie iš esmės patvirtina, kad ginčo įvykis nėra draudžiamasis.Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad ta aplinkybė, jog UNIQA pojišt‘ova a.s. tik po nagrinėjamo krovinio pagrobimo, 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu nutraukė tarp UNIQA pojišt‘ova a.s. ir S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarytą draudimo polisą, nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytina turinčia esminę reikšmę atsakovės su ieškove sudarytai draudimo sutarčiai, nes sutarties sudarymo metu vežėjas, vykdantis pervežimą, turėjo galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galiojo krovinį transportuojančiam automobiliui, todėl tai nesudaro savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti; konstatuoti, jog aplinkybės, kad vežėjas, vykdęs pervežimą, neturėjo galiojančio vežėjo civilinės atsakomybės draudimo ir draudimo apsauga negaliojo krovinį transportuojančiam automobiliui, sudaro papildomą, o tuo pačiu ir savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šalys aiškiai susitarė, kad nuo sąlygos „Draudimo apsauga galioja tuo atveju, jei vežėjas, vykdantis pervežimą, turi galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galioja krovinį transportuojančiam automobiliui“ išpildymo tiesiogiai priklauso draudimo apsaugos galiojimas. Nustačius, kad vežėjas, vykdantis krovinio transportavimą, neturi galiojančio vežėjo civilinės atsakomybės draudimo, draudimo apsauga pagal draudimo sutartį „neįsijungia“. Taigi ieškovė privalėjo dėti maksimalias pastangas siekdama išsiaiškinti, ar vežėjas tikrai turi galiojančią vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tačiau šiuo atveju, ieškovė jokių veiksmų, siekiant įsitikinti, ar S.R.O. ,,FERITRANS“ pateiktas draudimo polisas yra galiojantis, neatliko.Ieškovė krovinio pervežimo sutartį su S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarė dar 2016 m. kovo 16 d., o krovinys buvo pakrautas tik 2016 m. kovo 22 d., todėl ieškovė turėjo daugiau nei pakankamai laiko išsiaiškinti, ar šis vežėjas turi galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir iki įvykio nesikreipė į UNIQA pojištovna a.s., prašydama patvirtinti S.R.O. ,,FERITRANS“ pateikto poliso galiojimą. Be to, ieškovė patvirtino, kad vežėjas licenciją gavo tik 2015 metų gruodžio mėnesį ir jokių rekomendacijų neturėjo, ieškovė su šiuo vežėju niekada anksčiau nebuvo dirbusi. Šios aplinkybės turėjo paskatinti ieškovę elgtis itin atidžiai ir rūpestingai.Draudimo liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis tik draudimo sutarties sudarymą, bet ne draudimo apsaugos galiojimą. Draudimo apsauga pagal draudimo sutartį gali apskritai neįsigalioti, gali būti sustabdyta, draudimo sutartis gali būti nutraukta anksčiau joje numatyto termino. Visos šios aplinkybės nėra fiksuojamos draudimo liudijime – sustabdžius draudimo sutarties galiojimą, ją nutraukus ar sutarčiai apskirtai neįsigaliojus, draudikas neturi galimybės susigrąžinti išduoto draudimo liudijimo. Todėl draudimo liudijimu negalima remtis kaip įrodymu, vienareikšmiškai patvirtinančiu draudimo apsaugos galiojimą. Visais atvejais atidus ir rūpestingas asmuo turėtų imtis papildomų veiksmų – kreiptis į draudiką ir gauti patvirtinimą apie draudimo sutarties galiojimą. Šios aplinkybės ieškovei yra žinomos, kadangi savo veiklą ji vykdo nuo 2012 m.Jei vežėjas turėtų galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, žalą patyręs asmuo galėtų kreiptis tiesiogiai į trečiąjį asmenį. Šiuo atveju trečiasis asmuo UNIQA pojišt‘ova a.s. aiškiai nurodė, kad draudimo apsauga pagal su S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarytą draudimo sutartį negalioja, o pati draudimo sutartis yra nutraukta nuo jos sudarymo. Tai, kad pranešimas dėl draudimo sutarties nutraukimo buvo išsiųstas 2016 m. balandžio 25 d. niekaip nepakeičia ir nepaneigia fakto, kad vežėjas galiojančio vežėjo civilinės atsakomybės draudimo neturėjo.Teismas priteisė atsakovei 1 771,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovė teismui buvo pateikusi 1 796,03 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas turėtų priteisti likusią sumą. Ieškovė UAB „OK Logistika“ prašo atsakovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:S.R.O. „FERITRANS“ pateikė trečiojo asmens UNIQA pojištovna a.s. pasirašytą draudimo polisą su numeriu, parašu ir antspaudu. Ieškovė patikrino tokios draudimo bendrovės egzistavimą, todėl elgėsi apdairiai ir sąmoningai kaip to reikalauja įstatymas, o S.R.O. „FERITRANS“ turimas vežėjo civilinės atsakomybės draudimas buvo galiojantis ir nekėlė jokių pagrįstų abejonių. Ieškovė negalėjo žinoti kitos šalies įstatymų reikalavimų, kurie reglamentuoja išskirtinai draudimo bendrovių veiklą, bei numatyti, kad dėl tam tikru draudimo bendrovės vidinio tyrimo metu, kuris pradėtas 2016 m. balandžio 25 d., nustatytų aplinkybių ateityje S.R.O. „FERITRANS“ turimas vežėjo civilinės atsakomybės draudimas negalios nuo jo sudarymo momento.Atsakovė pati nepakankami vykdė kooperacijos principą. Jai, kaip asmeniui veikiančiam draudimo rinkoje, kur kas lengviau buvo nustatyti, ar S.R.O. „FERITRANS“ turimas vežėjo civilinės atsakomybės draudimo polisas krovinio draudimo sutarties su ieškove sudarymo metu buvo galiojantis. Atsakovė nenurodė kokius veiksmus, siekdama įsitikinti ieškovės pateiktu vežėjo civilinės atsakomybės poliso galiojimu, atliko. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, kaip stipresnė sutarties šalis ir turinti daugiau galimybių, neatliko jokių veiksmų ir veikdama pasitikėjimu visas pareigas perkėlė ieškovei, kuri faktiškai neturėjo jokių galimybių nustatyti, jog ateityje vežėjo S.R.O. „FERITRANS“ civilinės atsakomybės draudimas negalios.Trečiasis asmuo UNIQA pojišt‘ova a.s. prašo pašalinti jį iš civilinės bylos. Nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, atitinkamai – apeliacinių skundų išsprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „OK Logistika“ apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto tarp jos ir atsakovės ADB „Gjensidige“ sudarytos krovinių draudimo sutarties sudarymo ir draudiminės apsaugos įsigaliojimo momento, todėl laikytina, kad draudimo sutartis galiojo nuo 2016 m. kovo 25 d. 18.00 val. iki 2016 m. balandžio 24 d. 24.00 val. Byloje iš esmės keliamas klausimas ar atvejis, kuomet faktinis vežėjas pats pagrobia ar pradangina krovinį, yra laikomas draudžiamuoju įvykiu, ar ginčo įvykis pateko į krovinių draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).Iš bylos duomenų matyti, kad tarp bylos šalių sudarytos draudimo sutarties pagrindas buvo Bendrosios draudimo sąlygos (toliau – Taisyklės I) ir Vežamų krovinių draudimo sąlygos, patvirtintos 2016 m. vasario 18 d. ADB „Gjensidige“ Valdybos posėdyje (toliau – Taisyklės II). Pagal draudimo polisus ieškovė UAB „OK Logistika“ buvo pasirinkusi A varianto draudimą – visų rizikų draudimą (draudimo apsauga galioja pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo metu). Taisyklių I 1.3 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Pagal Taisyklių II 3 punktą, A varianto draudimu – visų rizikų draudimu „apdraudžiamos krovinio sugadinimo, praradimo, dingimo rizikos, atsitikusios dėl bet kokių priežasčių draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus nurodytas šių taisyklių 4 skyriuje. Taip pat atlyginami Bendrosios avarijos nuostoliai“. Pažymėtina, kad Taisyklių II 4 skyriuje nurodytos priežastys yra force majeure atvejai, taip pat netinkamas krovinio pakrovimas, supakavimas, nepritaikyta transporto priemonė, netiesioginiai nuostoliai ir kitos panašios priežastys.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad draudimo sutarties sąlygose prie nedraudžiamų įvykių nenurodyta jokių nesąžiningų faktinio vežėjo veiksmų, dėl kurių dingtų krovinys, – atvejo, kuomet vežėjas pagrobia krovinį ar kitaip jį pradangina. Todėl sutarties sąlyga, jog draudžiamos „dingimo rizikos, atsitikusios dėl bet kokių priežasčių“ suponuoja išvadą, kad ginčo atvejis pateko į draudžiamų įvykių kategoriją, t. y. buvo draudžiamasis. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei atsakovės teiginiais, kad žala ieškovės ekspedijuojamam kroviniui atsirado ne dėl rizikų, kylančių krovinio transportavimo metu, o dėl krovinio perdavimo nesąžiningam vežėjui, kuris turėjo ketinimą pasisavinti krovinį jau užsakymo vežimui gavimo metu. Visų pirma, sistemiškai aiškinant draudimo sutarties sąlygas, krovinio transportavimo pradžia yra laikoma krovinio gabenimo iš sandėlio į transporto priemonę, siekiant ją pakrauti, momentas (Taisyklių II 1.1, 5.2 punktai). Antra, krovinys nustatytu laiku buvo paimtas iš pakrovimo vietos ir išvežtas. Nei ieškovei, nei krovinio siuntėjui ar gavėjui nebuvo žinomas vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ nesąžiningumas (siekis užvaldyti krovinį), todėl nėra pagrindo teigti, kad nevyko faktinis krovinio transportavimas (gabenimas). Trečia, draudimo teisinių santykių reguliavimu pirmiausia siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą, todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaroma trečiųjų asmenų tyčia. Taigi, vien tai, kad vežėjas S.R.O. ,,FERITRANS“ galimai iš anksto planavo pradanginti krovinį, draudimo teisinių santykių prasme neleidžia paneigti aplinkybės, jog rizika kilo transportavimo metu.

Dėl draudimo apsaugos galiojimo

Nepaisant to, kad nurodytas įvykis pagal draudimo sutarties sąlygas yra laikytinas iš esmės draudžiamuoju, svarbu nustatyti ar jis įvyko galiojant draudimo apsaugai – nuo 2016 m. kovo 25 d. 18.00 val. iki 2016 m. balandžio 24 d. 24.00 val. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas draudžiamojo įvykio laiką turėjo sieti su momentu, kuomet nutrūko paskutinis ryšys tarp ieškovės ir vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“, t. y. su 2016 m. gegužės 25 d. 20.34 val. vykusiu telefoniniu pokalbiu. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.Pagal byloje esančius duomenis yra nustatytas ieškovės UAB ,,OK Logistika“ ekspedijuojamo krovinio pakrovimo (2016 m. kovo 21 d.) ir S.R.O. ,,FERITRANS“ valdomos transporto priemonės Renault Premium vast. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvykimo iš pakrovimo vietos Dobrova Gornicza miesto, Lenkijoje laikas (2016 m. kovo 22 d., apie 18.00 val.), tačiau tikslus krovinio dingimo laikas nežinomas. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie patvirtina, kad S.R.O. ,,FERITRANS“ buvo sudaręs krovinio vežimo sutartį su kita Lietuvos Respublikoje registruota įmone – UAB „Sedna Logistics“, pagal kurią vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ vardu valdoma transporto priemonė Renault Premium valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. kovo 24 d. atvyko į Lodzės miestą, Lenkijoje pasikrauti krovinio – buitinės technikos, su kurio vėliau taip pat dingo be žinios. Pagal tai spręstina, kad ieškovės ekspedijuojamas krovinys dingo (iš transporto priemonės Renault Premium priekabos buvo iškrautas) – atitinkamai draudžiamasis įvykis įvyko ne vėliau kaip 2016 m. kovo 24 d., t. y. prieš draudimo apsaugos įsigaliojimą (2016 m. kovo 25 d. 18.00 val.).Taisyklių I 3.4 punkte nustatyta, kad „Draudimo apsauga taikoma visiems draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems įsigaliojus draudimo sutarčiai. Jeigu draudimo sutartyje numatyta taikyti draudimą ir draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems iki įsigaliojant draudimo sutarčiai, tokia sąlyga galioja, jei draudimo sutarties šalys apie draudžiamąjį įvykį, kuris įvyko iki įsigaliojant draudimo sutarčiai, nežinojo ir negalėjo žinoti“. Taisyklių II 5.2.1 punktas numato, kad „Draudimo apsauga įsigalioja nuo to momento, kai krovinys pradedamas gabenti iš sandėlio ar saugojimo vietos, kad būtų pakrautas į transporto priemonę ir gabenamas į paskirties vietą, bet ne anksčiau, nei nurodyta draudimo sutartyje“. Šiuo atveju draudimo sutartyje (polisuose) nesant duomenų (žymos), kad sutartis galioja ir draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems iki įsigaliojant draudimo sutarčiai bei atsižvelgus į nutarties 28 punkte nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino.Pažymėtina, kad draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Taigi ieškovė nepagrįstai draudžiamojo įvykio momentą sieja su sužinojimo (subjektyvaus suvokimo), kad krovinys dingo, laiku. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nurodytas telefoninis pokalbis su vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ vairuotoju, prisistačiusiu N. vardu, iš esmės buvo siekis suklaidinti ieškovę – atitolinti dingusio krovinio paiešką, o ne paties dingimo momentas.

Dėl vėžėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ civilinės atsakomybės draudimo

Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, jog draudikas UNIQA pojišt‘ova a.s. tik po nagrinėjamo krovinio pagrobimo, 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu nutraukė tarp UNIQA pojišt‘ova a.s. ir S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarytą draudimo polisą, nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytina turinčia esminę reikšmę atsakovės ir ieškovės sudarytai draudimo sutarčiai, nes sutarties sudarymo metu vežėjas, vykdantis pervežimą, turėjo galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galiojo krovinį transportuojančiam automobiliui, todėl tai nesudaro savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti.Atsakovė ADB „Gjensidige“ iš esmės teigia, kad pagal bylos faktines aplinkybes, nebuvo išpildytos visos draudimo sutarties sąlygos – vežėjas S.R.O. ,,FERITRANS“ neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovės nuomone, ieškovė privalėjo dėti maksimalias pastangas ir išsiaiškinti, ar faktinis vežėjas turi galiojančią civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes draudimo sutarties galiojimui pagrįsti vien draudimo poliso nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Byloje nustatyta, kad draudimo sutartimi bylos šalys sulygo dėl individualių sutarties sąlygų, atskirai aptartų draudimo liudijime, viena kurių buvo tai, kad „draudimo apsauga galioja tuo atveju, jei vežėjas, vykdantis pervežimą, turi galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galioja krovinį transportuojančiam automobiliui“. Kaip minėta, UNIQA pojišt‘ova a.s. po ginčo įvykio patikrinusi vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ draudimo poliso galiojimą nustatė, kad draudimo poliso sudarymo metu S.R.O. ,,FERITRANS“ tyčia pateikė neteisingą informaciją, todėl UNIQA pojišt‘ova a.s. 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu draudimo polisą nutraukė, nurodydama, kad visos draudiko prievolės yra išnykusios nuo jų atsiradimo pradžios.Pažymėtina, kad draudimo polisas (liudijimas) yra draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Draudimo liudijime paprastai nurodomas draudikas ir draudėjas, draudimo objektas, draudimo rūšis, sutarties galiojimo terminas ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakanka trečiajam asmeniui (ne draudimo sutarties šaliai) įsitikinti, kad draudimo polisą pateikęs asmuo yra sudaręs draudimo sutartį, kuri užtikrina draudimo apsaugą sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo dėti maksimalias pastangas tam, kad įsitikintų, jog vežėjas S.R.O. ,,FERITRANS“ turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą (susiekti su S.R.O. ,,FERITRANS“ draudiku), pripažintini nepagrįstais, kadangi tokio pobūdžio praktika apsunkintų tarptautinius pervežimus vykdančių asmenų veiklą, sudarytų kliūtis operatyviam krovinių gabenimui.Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ civilinės atsakomybės draudimas krovinio gabenimo metu iš esmės buvo galiojantis (polisas nepanaikintas). Aplinkybė, jog vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ draudikui UNIQA pojišt‘ova a.s. buvo pateikti melagingi duomenys, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vėlesnis draudimo sutarties nutraukimas nesudaro savarankiško pagrindo ieškovės ieškiniui atmesti, todėl atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl trečiojo asmens UNIQA pojišt‘ova a.s. pašalinimo iš bylos

Trečiasis asmuo UNIQA pojišt‘ova a.s. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pašalinti jį iš civilinės bylos. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Nustatyta, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ 2016 m. spalio 8 d. pateikė prašymą į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimų, jos pusėje įtraukti UNIQA pojišt‘ova a.s. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. protokoline nutartimi atsakovės ADB „Gjensidige“ prašymą tenkino ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimų, įtraukė UNIQA pojišt‘ova a.s.Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp trečiojo asmens UNIQA pojišt‘ova a.s. ir vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ buvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, nurodytiems asmenims sudarius draudimo sutartį, kuri S.R.O. ,,FERITRANS“ turėjo suteikti vežėjo civilinės atsakomybės draudimo apsaugą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. vasario 4 d. Pagal byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, UNIQA pojišt‘ova a.s., po ginčo įvykio patikrinęs vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ draudimo poliso galiojimą, nustatė, kad draudimo poliso sudarymo metu S.R.O. ,,FERITRANS“ tyčia pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, todėl 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu draudimo polisą nutraukė (atšaukė), nurodydama, kad visos UNIQA pojišt‘ova a.s. prievolės yra laikomos išnykusiomis nuo jų atsiradimo pradžios.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vežėjo draudikas UNIQA pojišt‘ova a.s. tik po nagrinėjamo krovinio pagrobimo, 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu nutraukė tarp UNIQA pojišt‘ova a.s. ir S.R.O. ,,FERITRANS“ sudarytą draudimo polisą, todėl ši aplinkybė nelaikytina turinčia esminę reikšmę atsakovės su ieškove sudarytai draudimo sutarčiai, nes sutarties sudarymo metu faktinis vežėjas turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą ir draudimo apsauga galiojo krovinį transportuojančiam automobiliui. Šių teismo motyvų iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies teisėjų kolegija nepašalino (nutarties 35 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados (vežėjo S.R.O. ,,FERITRANS“ civilinės atsakomybės draudimo galiojimo krovinio gabenimo metu faktas) lemia pakankamą bylos šalių ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinį ryšį šios bylos kontekste, todėl vadovautis CPK 47 straipsnio 5 dalimi pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UNIQA pojišt‘ova a.s. iš bylos nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 796,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (1746,03 Eur už dokumentų vertimą ir 50 Eur už procesinių dokumentų įteikimą). Teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 771,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl nepagrįstai priteisė atsakovei mažiau bylinėjimosi išlaidų, negu jį faktiškai patyrė. Nesant byloje ginčo dėl išlaidų dydžio bei jų susidarymo pagrįstumo, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 796,03 Eur.Bylos šalys pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė patyrė išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovė – už žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, spręstina, jog šalys neįgijo teisės į nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodyti, kad atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OK Logistika“, j. a. k., 302723273, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 796,03 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 03 ct).

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasRomualda Janovičienė