- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3221-466/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33158-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos V. V. pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po motinos J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. B., o pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po motinos mirties liko tik jos vardu atidaryta sąskaita banke AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pareiškėja iki motinos mirties tvarkė pagal įgaliojimą. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties galės toliau laisvai disponuoti motinos banko sąskaita, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pareiškėja nebegali naudotis minėta banko sąskaita ir taip pat gauti informaciją apie sąskaitoje esantį pinigų likutį. Pareiškėjos teigimu, ji terminą dėl palikimo priėmimo praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė teismo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. V. mama J. B.. Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, kadangi buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties galės toliau laisvai disponuoti motinos banko sąskaita, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pareiškėja nebegali naudotis minėta banko sąskaita ir taip pat gauti informaciją apie sąskaitoje esantį pinigų likutį. Pareiškėjos teigimu, terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, todėl prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ir termino praleidimo priežastis, kurios, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto pareiškimo, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir leidžiančių jį pratęsti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.