Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir notarės išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Vida P. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji yra ieškovės N. J. motina.. Testamentų registro išraše yra nurodyta, kad palikėjos V. K. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (dėl paveldėjimo turto kreipėsi atsakovė). Notarė duomenų, kad informavo ieškovę apie šį procesą nepateikė. Ieškovė nurodė, pateikė duomenis, kad mokėjo mokesčius ginčo bute, kuriame gyvena. 2011 m. balandžio 22 d. pasirašytas vekselis su AB „Kauno energija“ dėl skolų mokėjimo. Iš pateikto 2013 m. rugsėjo 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (ginčo objekte). Iš 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė po motinos mirties paveldėjo faktiniu valdymu.

Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo.

8. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys ir aptarti rašytiniai įrodymai, ieškovės žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė butą po motinos mirties prižiūrėjo, gyveno ir gyvena, mokėjo susidariusias skolas, mokesčius. Ieškovė bute yra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po motinos mirties butą ieškovė naudojo ir valdė kaip jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, įvertinus šiuos visus duomenis, nesuprantama kodėl atsakovė Valstybinė įmonė „Turto bankas“ prieštarauja ieškinio tenkinimui.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė priėmė palikimą per tris mėnesius po motinos mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi palikimą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

11. Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškiant ieškinį turi būti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi palikimą valdyti.

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis, turintis teisę į palikimą – ieškovė. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi. Jeigu ieškovė būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Nors notarė informacijos nepateikė bylos nagrinėjime nedalyvavo (buvo pasyvi), o ieškovė nurodė, kad negavo informacijos iš notarės dėl šio proceso, esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, tačiau notarė jokios informacijos nepateikė ir teismui kylą abejonių dėl kooperacijos principo. Nors to daryti notarės neįpareigojo jokie teisės aktai reglamentuojantys notarų veiklą ir/ar paveldėjimo teisę, informavimas pranešimu apie susidariusią padėtį būtų vertinamas atidžia ir rūpestinga praktika, kiek, šiuo konkrečiu atveju, buvo pagrįsta ir protinga iš jos reikalauti. Tuo tarpu ieškovė pasyviai ir neatsakingai dėl atsiradusio palikimo priėmimo ir šio fakto įforminimo (išviešinimo).

13. Pažymėtina, kad nors valstybei ir buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto valstybė nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, raktus nuo buto turi ieškovė, šiuo butu naudojasi ir jį valdo kaip savo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas be teisinio pagrindo, turtą valdant ieškovei. Teismui nustačius, kad ieškovė įrodė, jog palikimą (butą) po palikėjos mirties ieškovė priėmė faktiniu valdymu, ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą tenkintinas.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 14-ojo notaro biuro notarės V. P.-Jurgutės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, notarinio registro Nr. 2-1405 pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą tik po to, kai atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovai atvyko į butą atlikti turto apžiūros ir surašyti turto apžiūros aktą, tuomet ieškovė ir sužinojo, kad buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, kurio pagrindu buto nuosavybės teisė perėjo valstybei. Pažymėtina, kad ieškovei priėmus palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikus palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovei valstybei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu, o notarei nebūtų kilusi pareiga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio pagrindu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiuo atveju, ieškovė būdama nerūpestinga ir aplaidi, savo pasyviais veiksmais įstatymuose numatytos pareigos tinkamai neįgyvendino. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo pažeistų teisių gynimui pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuris sąlygoja didesnes bylinėjimosi išlaidas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl priežasčių, kurias savo nerūpestingu ir aplaidžiu elgesiu ieškovė pati ir sąlygojo, ko pagrindu bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 14-ojo notaro biuro notarės V. P.-Jurgutės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, notarinio registro Nr. 2-1405.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.