Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P., V. J., M. A. B., V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N., A. P. (S.), M. A. B., V. J., M. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų kaip namo bendraturčių pareigos mokėti už bendroms patalpoms suteiktas administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ paslaugas bei dėl jų apskaičiavimo pagal ieškovės išrašytus mokamuosius pranešimus.

12. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai privalo proporcingai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., CK 4. 83 str. 3 d.). Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais.

13. Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendimu, kuriuo buvo priteistos sumos ieškovei už jos suteiktas paslaugas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovų teigimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl atliktų darbų yra surašyti atgaline data, nes ieškovė prašė apmokėti už jos suteiktas paslaugas už 2013 m. rugsėjo mėnesį, o darbai pradėti organizuoti 2014-06-18. Tokią išvadą atsakovai daro atsižvelgdami į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-01-09 privalomąjį nurodymą Nr. RE-14. Su tokiais atsakovų argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos buvo atlikta statinio apžiūra ir surašytas aktas Nr. NB-AA-13-144, kuriame nurodyta, kad dėl didelio statybinių atliekų kiekio apžiūrėti perdangos nepavyko, septintame bute perdanga galimai įlinkusi dėl per didelės apkrovos, susidariusios dėl palėpėje esančių statybinių atliekų. Prie rekomenduojamų darbų defektams pašalinti nurodyta: išvežti susikaupusias statybines atliekas, išvalyti palėpės dalį virš 7 –to buto iki perdangą dengiančių juodlenčių, demontuoti jas. Statinio apžiūros 2013-07-13 akte Nr. NB-AA-13-147 nustatyta, jog atidengus dalį perdangos iš viršaus, nustatytas medinių sijų lūžimas, išlinkimas yra apie 20 cm. Perdanga laikosi dėka juodlubių ir juodgrindžių. Dalis juodgrindžių lentų yra supuvusios. Išvadose komisija konstatavo, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdangos būklė neatitinka STR 1.12.05:2010, „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, įtvirtintų daugiabučio gyvenamo namo privalomų reikalavimų, kadangi esama perdanga netenkina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Nutarta nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus akte defektus. Pateiktas už 2013 m. rugsėjo mėn. UAB „Mano būstas“ (rangovo) atliktų darbų aktas ST-V13-283505 ir Nr. STG-V13-294300 tvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti su 2013-07-13 statinio apžiūros akte nustatytais defektais susiję darbai. Aplinkybė, kad 2014-01-08 surašytas privalomasis nurodymas tik patvirtina, kad darbai buvo atlikti be kapitalinio remonto projekto, nes privalomojo nurodymo skiltyje „esmė ir turinys“ nurodyta, kad pašalinus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) perdangos avarinę būklę, parengti kapitalinio remonto projektą. Ši aplinkybė nepaneigia pačių darbų atlikimo fakto. Kitų rašytinių įrodymų atsakovai, kad darbai nebuvo atlikti, ar jie ne visi buvo atlikti nurodomoje sąmatoje, jokių įrodymų nepateikė. Be to, aplinkybė, kad darbai buvo atlikti dar iki 2014 m. patvirtina ir pačių atsakovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad 2013-11-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyrius nurodė, kad patikrinus buvo nustatyta, jog buvo pakeistos dvi medinės sijos.

14. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovų argumentu, kad ieškovė pakeitė tik dvi sijas, o teismas ieškovei priteisė apmokėjimą iš atsakovų už 8 medines perdangos sijas nesutinka. Susipažinus su 2013 m. sąmata, matyti, kad atsakovams buvo paskaičiuota už 1,2 m² perdangų medinių sijų (įrengimas iš tašų mūro sienų, kai sijų skerspjūvis daugiau 100 cm² iki 150 cm²) ir atlikti medinių sijų sutvirtinimo darbai (mazgai – 12 vnt.). Daugiau jokie darbai, susiję su sijomis nebuvo atliekami, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai, kad iš atsakovų buvo nepagrįstai priteista už 8 medines sijas.

15. Atsakovai taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrįstai pakeitė skolos susidarymo motyvus ir atsakovų sumokėtas skolas už komunalinius mokesčius įskaitė kaip apmokėjimą už atsakovų ginčijamus remonto darbus. Pastebėtina, kad nuo pat pradinio ieškinio ieškovė prašė priteisti iš visų atsakovų skolas už jos suteiktas paslaugas, nurodant kiekviena atsakovui skirtingą laikotarpį. Kilus ginčui už kokias paslaugas ieškovė priskaičiavusi mokesčius, ji pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindė, kodėl yra susidaręs atsakovų įsiskolinimas ir kokius remonto darbus atliko ieškovė, už kuriuos proporcingai buvo paskirstyti mokesčiai. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė negalėjo atsakovų mokamų mokesčių įskaityti už atsakovų ginčijamus remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-138-969/2017). Nors atsakovai nurodė, kad jie mokėdavo tik mokesčius už namo eksploatavimą, komunalines ir priežiūros paslaugas, ir nesutiko apmokėti namo remonto išlaidas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, atlikdami mokėjimus ieškovei, nurodė už kokias konkrečiai paslaugas jie moka. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.55 str. 2 d., gavus mokėjimą pagrįstai buvo įskaitoma seniausia skola.

16. Atsakovai savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, į tai, kad atsakovei M. D. priklauso 3/8 dalys turto ir ji turto savininkė buvo iki 2014-03-02. Pasak atsakovų, ieškovė galėjo reikalauti 3/8 dalis iš M. D. (222,59 EUR) ir 5/8 dalis iš A. P. (S.) (370,99 EUR). Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovė skaičiuodama mokesčius atsakovei M. D. ir A. P. (S.) atsižvelgė į tai, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 2 d. A. S. priklausė 5/8, o M. D. – 3/8 buto. Atsižvelgiant į turėtas nuosavybės dalis atitinkamu laikotarpiu buvo atlikti paskaičiavimai. Akivaizdu, kad atsakovai skaičiuoja atsakovės M. D. ir A. P. (S.) skolą neatsižvelgdami į tai, kad nuo 2014-03-03 butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso tik A. S.. Be to, atsakovai visą M. D. ir A. P. (S.) skolą skaičiuoja nuo 593,58 EUR sumos, kai tuo tarpu ieškovė 2015-10-05 sumažino savo reikalavimus šioms atsakovėms iki 566,26 EUR. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai paskaičiavo nurodytoms atsakovėms įsiskolinimą.

17. Atsakovai taip nurodo, kad ieškovė pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodė, kad buvo statomas statybinių atliekų konteineris ir už jo naudojimą teismas priteisė apmokėjimą iš atsakovų. 2013-07-11 UAB „Ecoservice“ atliktų darbų akte nurodytas didžiųjų atliekų bendrai 12,4 tonos. Už šią paslaugą ieškovė reikalavo apmokėti po 247 Lt už toną, tačiau pagal ieškovės 2012-04-30 priedą Nr. 5 prie sutarties Nr. NB-SUT-10-001E „Dėl pastatų rūsių ir palėpių valymo“ didžiųjų atliekų išvežimui iš palėpių pagal sutartį taikomas 44,50 Lt už toną tarifas. Atsakovų manymu, 247,50 Lt tarifas galėjo būti taikomas, jeigu nėra galimybės pastatyti konteinerio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikta UAB „Ecoservice“ PVM sąskaita-faktūra tvirtina, kad ieškovė už didžiųjų šiukšlių išvežimą sumokėjo 3751 Lt už 12,4 t, skaičiuojant už toną kainą – 250 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad sutartinė kaina už 1 toną yra 247,50 Lt ir tai, kad UAB „Ecoservice“ ją sumažino, atitinkamai sumažino ir perskaičiavo kainas už šiukšlių išvežimą atsakovams. Pažymėtina, jog UAB „Ecoservice“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra tinkamas rašytinis įrodymas šiai paslaugai pagrįsti. UAB „Ecoservice“ taip pat pateikė UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015-04-22 raštą dėl didžiųjų atliekų išvežimo, kuriame nurodė, kad UAB „Ecoservice“ gavusi užsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymą sutvarkyti statybines-didžiąsias atliekas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013 m. liepos 11-13 dienomis buvo išvežamos atliekos iš namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendras išvežtas atliekų kiekis 12,4 tonos. Rašte taip pat nurodyta, kad UAB „Mikrum“ yra UAB „Ecoservice“ subrangovas ir atliekų išvežimui iš (duomenys neskelbtini) buvo pasitelktas būtent šis subrangovas. Iš byloje pateiktų priėmimo aktų matyti, kad UAB „Mikrum“ (objektas – (duomenys neskelbtini), priėmėjas UAB „Bionovus“) 2013-07-11 – 2013-07-13 atliko atliekų išvežimo darbus. Kadangi UAB „Ecoservice“ atliekas vežė mašinomis, mokestis pagal UAB „Ecoservice“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarytą 2012 m. balandžio 30 d. sutarties priedą Nr. 5 prie sutarties Nr. NB-SUT-10-001E „Dėl pastatų rūsių ir palėpių valymo“ buvo paskaičiuotas statybinių atliekų išvežimas iš palėpių (jei nėra galimybės pastatyti statybinių atliekų konteinerį) po 247,50 Lt be PVM. Darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo gyventojams mokestį už šiukšlių išvežimą pagal UAB „Ecoservice“ išrašytą sąskaitą už atliktas paslaugas.

18. Atsakovai nurodo, kad teismas neatsižvelgė, į tai, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis patalpų priklauso juridiniams asmenims ir yra bešeimininkio turto, kuris priklauso valstybei, kurie taip pat privalo mokėti mokesčius proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Su tokiu atsakovų argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes byloje pateiktas paskaičiavimas (duomenys neskelbtini) „Medinių perdengimo sijų keitimą“ matyti, kad mokesčiai buvo skaičiuojami ir tuo metu nuosavybės teisę turintiems pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juridiniams asmenims UAB „Betono centras“, UAB „IMPEKSODA“. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino padariusi klaidą, kad nepaskirstė mokesčių savivaldybės įmonėms ir atliko perskaičiavimus, ir atitinkamai sumažino mokesčius atsakovams. Spręstina, kad atsakovų argumentai, kad tik jiems buvo paskirstyti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, nepagrįsti.

19. Atsakovai, nesutikdami su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad apie ieškovės atliekamus darbus jie nebuvo informuoti, o be to darbai nebuvo neatidėliotini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teisi, teigdama, jog esant avarinei būklei namo administratorius neturi pareigos tartis su gyventojais dėl atliekamų darbų. Be to, atsižvelgiant į Statinio apžiūros 2013-07-13 akte Nr. NB-AA-13-147 užfiksuotus defektus (medinių sijų lūžimas, išlinkimas yra apie 20 cm., perdanga laikosi dėka juodlubių ir juodgrindžių, dalis juodgrindžių lentų yra supuvusios), akivaizdu, jog reikėjo imti priemonių, kad kuo operatyviau būtų pašalinta avarinė situacija, kad išvengtų neigiamų pasekmių gyventojų turtui ir sveikatai.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų, spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.