- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-441-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03359-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- K. T.
- Atsakovas
- S. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-43-776/2017 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei K. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-43-776/2017 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, 2017-02-20 gautas 2017-02-13 išduotas medicininis mirties liudijimas, patvirtinantis, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas E. B., kuriam priteistą išlaikymą ieškovė reikalavo padidinti, o atsakovas reikalavo sumažinti, bei šalys pagal kiekvienos siūlomą bendravimo tvarką reikalavo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, mirė (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-43-776/2017 nutraukė, ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei sumokėtą 41,00 Eur žyminį mokestį.
Teismas sprendė netenkinti ieškovės ir atsakovo prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad abi bylos šalys turi likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisiant iš priešingos šalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) S. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 328 Eur. Atmetus atskirąjį skundą, prašo skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 328 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Atsiradę konfliktai tarp ginčo šalių nebuvo priežastis riboti vaiko bendravimą su atsakovu.Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nepagrįstas, siekiant riboti sūnaus ir tėvo bendravimą, siekiant nustatyti itin minimalią sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką.Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-22 ir 2016-07-04 nutarčių nepagrįstumas konstatuotas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui priėmus 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. spalio 07 d. nutartis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto (atsakovo) atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta netenkinti ginčo šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies, teismui nutraukus bylą pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. T. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį apeliantui (atsakovui) S. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkos pakeitimo, nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 14 val., dalyvaujant vaiko motinai ieškovei, ligoninėje ar vaiko gyvenamojoje vietoje; Likusioje dalyje prašymo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį panaikino ir grąžino laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti iš naujo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaiko motinai ieškovei K. T. ligoninėje ar vaiko gyvenamojoje vietoje, o esant situacijai, kad vaikas teismo nustatytu laiku miega, bendravimo laiką pratęsiant vaiko miegoto laiko trukme. Likusioje dalyje prašymo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2016-11-07 Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovo priešieškinis dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. civilinę bylą Nr. 2-43-776/2017 nutraukė, 2017 m. vasario 13 d. išduoto medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, patvirtinančio, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas, kuriam priteistą išlaikymą ieškovė reikalavo padidinti, o atsakovas reikalavo sumažinti, bei šalys pagal kiekvienos siūlomą bendravimo tvarką reikalavo pakeisti bendravimo su juo tvarką, mirė (duomenys neskelbtini). Teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad abi šalys turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisiant iš priešingos šalies.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015 ir kt.).
Pagal priežasties teoriją paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, jog apelianto (atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų patirtos, jei nebūtų reiškiamas nepagrįstas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo šalys nesutarė dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jog šalių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški patvirtina išduota Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma Nr. S – 2; Asociacijos Moterų veiklos inovacijų centro pažyma Nr. 01; Gydymo įstaigos palatos kaimynių liudijimai; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, vaikų ligoninės socialinio darbuotojo liudijimas ( b. l. 31, 32, 42, 43, 44, 45, 46). Taigi, nesutiktina su apeliantu, kad ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti, o apelianto (atsakovo) atskirieji skundai pagrįsti, dėl ko apeliantas turi neabejotiną teisę į bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teismas sprendžia, kad apelianto veiksmai, keliant skandalus ligoninėje, kurioje buvo gydomas šalių vaikas, rodo, kad jo veiksmai, užfiksuoti ne tik bylos, bet ir jo elgesio įrodymais, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent jis daugiau kaltas dėl atsiradusių teisminių ginčų.
Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ankščiau nurodytomis aplinkybėmis nutraukdamas bylą CPK 293 str. 7 p. pagrindu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir darydamas išvadą, kad abi šalys turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisiant iš priešingos šalies tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo jį tenkinti.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.