- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-42-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03266-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Valiuškienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- M. A. P., P. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. A. P. ir P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A. P. ir P. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės plotus ieškovams be aukciono, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. A. P. ir P. J. ieškiniu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 134–137, t. 5, b. l. 23–24) prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir atsakovės 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5) „Dėl jūsų skundo“; 2) įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieškovams 386 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal R. S. individualios įmonės 2019 m. lapkričio 23 d. parengtą Žemės sklypo planą; 3) įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal R. S. individualios įmonės 2020 m. kovo 10 d. parengtą Žemės sklypo planą; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 910 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Vilniaus miesto valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtino teritorijos prie Žemės sklypo nedidelių veiklų masto detalųjį planą (toliau – Detalusis planas) ir nustatė, kad ieškovams priklausančio Žemės sklypo, plotas po detaliojo plano patvirtinimo taptų 1 650 kv. m, t. y. prie jo būtų prijungta valstybinė žemė, kurios plotas 740 kv. m.. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomą priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ nuspręsta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasis sklypas yra 1 650 kv. m, įskaitant papildomai priskirtą 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį ir prijungiant ją prie esamo ieškovams priklausančio 910 kv. m privačios žemės sklypo; sprendime buvo siūloma parduoti 740 kv. m sklypo dalį ieškovams. Ieškovai 2016 m. balandžio 8 d. kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių, prašydami pradėti 740 kv. m sklypo pirkimo–pardavimo procedūras, tačiau atsakovės Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ieškovų prašymą atmetė, nurodydamas, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir toks plotas negali būti parduodamas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui. Atsakovė 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1SS-2171-(8.5.) atmetė ieškovų skundą dėl atsakovės Vilniaus miesto skyriaus sprendimo ir konstatavo, kad ieškovų pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai negali būti laikomi įsiterpusiais žemės plotais. Pažymėjo, kad patvirtintas detalusis planas ir priimti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai neprieštarauja imperatyvioms normoms, apibrėžiančioms įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką. Akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai, kuriais ieškovams buvo sukurtas teisėtas lūkestis įsigyti žemės plotus, yra galiojantys ir nenuginčyti.
3. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 40–41) papildomai nurodė, kad jų prašomas įsigyti valstybinės žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų: 1) pietinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti sklypo plotas yra 209 kv. m, jis yra šlaite, nuolydis nuo prašomos įsigyti sklypo dalies iš apačios į viršų sudaro 21,55–22,23 laipsnio, o skaičiuojant procentais tai atitinka 39,29–40,45 procento; 2) šiaurinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti žemės sklypo plotas yra 386 kv. m, tai yra mažesnis, nei jie turi teisę pretenduoti pagal savivaldybės sprendimus, šiaurinėje pusėje suformuoti (įsigyti) didesnio žemės sklypo nei 386 kv. m nėra galimybės, nes įsigijimo atveju jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribotųsi su aklikeliu, kuriame privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti. Ieškovai manė, kad jų pageidaujamas įsigyti žemės sklypą neviršija 0,04 ha ploto ir nesiriboja su valstybine žeme (išskyrus aklikelį) bei sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas betonine tvora, priklausančia kultūros paveldui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 41–45) prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas šiaurinėje ir rytinėje dalyse ribojasi su nesuformuota valstybine žeme. Vien ta aplinkybė, kad ieškovų pageidaujamą įsigyti žemės sklypą nuo nesuformuotos valstybinės žemės skiria atraminė siena ar/ir tvora, savaime nereiškia, kad sklypas tampa suformuotu. Antra, ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas neatitinka ir išimties – šlaito kriterijaus, kuris leistų sklypą laikyti įsiterpusiu. Pastebėjo, kad yra patvirtintas Detalusis planas 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pardavimui ir tik dėl tokio sklypo pardavimo gali būti svarstoma, tačiau šis sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 36–37) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinių brėžinį prie esamo Žemės sklypo buvo priskirtas papildomas 740 kv. m žemės plotas, kurį sudaro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje esanti apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės dalis ir bei sklypo šiaurinėje pusėje esanti apie 530 kv. m ploto valstybinės žemės dalis, kas reiškia, kad detaliojo plano sprendiniai galės būti įgyvendinti tik tuomet, jeigu bus suformuoti nurodyto ploto žemės sklypai ir sujungti su Žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jei pageidaujama įsigyti tik dalį sklypų, tokiu atveju reiktų atlikti teritorijoje galiojančio Detalaus plano sprendinių koregavimą ar keitimą, nes detaliojo plano sprendiniais prie esamo Žemės sklypo buvo priskirtas papildomas 740 kv. m žemės plotas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021, kuria panaikino teismų sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kad būtų pašalinti minėtos nutarties 53, 54 punktuose nurodyti prieštaravimai ir neaiškumai, taip pat pašalintas minėtos nutarties 51 ir 52 punkte nurodytų teismų padarytų išvadų prieštaringumas.
7. Kasaciniam teismui grąžinus iš naujo nagrinėti ginčą pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-35-1097/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą; priėmė naują sprendimą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V – ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą – panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje – perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovų siekiama įsigyti žemė, apibrėžiama apibendrintai 740 kv. m plotu, nėra lokalizuota vienu sklypu, todėl klausimas turėtų būti sprendžiamas vertinant kiekvieną prašomą parduoti be aukciono sklypo dalį atskirai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto aspektu. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylos dalį pagal alternatyvųjį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos aplinkybės dėl šio sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, tinkamo identifikavimo ir atitikties Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms. Siekiant nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka šlaito kriterijų, neužtenka vien teismo ar šalių padaryto vertinimo apie sklype esančius žymius ar nežymius reljefo netolygumus, tačiau yra būtinas šlaito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimas, kuris atliekamas įvertinus ginčo teritorijos žemės paviršiaus altitudes (aukščius), horizontales (vienodo aukščio linijas), ginčo žemės sklypo ribų kraštines, jų ilgius ir posūkio taškus, posūkio taškų koordinates ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Taip pat nagrinėjamu atveju tirtina ir aplinkybė ar dėl prašomame įpareigoti parduoti valstybinės žemės sklype vykdytos ūkinės veiklos nuolydis nebuvo padidintas dirbtinai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl žemės sklypo nuolydžio, pasiūlė svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo šiai specialiųjų žinių reikalaujančiai aplinkybei nustatyti (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties 56 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė ieškovų M. A. P. ir P. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės plotus ieškovams be aukciono.
10. Teismas atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-188-684/2021 (46 punktas), kuria byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-35-1097/2023 (56–57 punktai), kuria dar kartą grąžintas iš naujo nagrinėti ginčas pirmosios instancijos teismui, esančius išaiškinimus, konstatavo, kad galutinis neišspręstas ginčas yra likęs tik tuo aspektu, ar ieškovų pageidaujamos įsigyti valstybinės žemės sklypo atskiros dalys – atitinkamai pagal ieškovų galutinį patikslintą ieškinį – 386 kv. m ploto dalis ir 209 kv. m ploto dalis – kiekviena atskirai gali būti pripažintos įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais, kuriuos ieškovai galėtų įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka – nusipirkti be aukciono.
11. Teismas nustatė, kad pagal savivaldybės parengtą ieškovams priklausančio nuosavybės teise Žemės sklypo detalųjį planą, prie ieškovams priklausančio 910 kv. m. ploto žemės sklypo buvo pasiūlyta prijungti 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį; pastarasis plotas išsidėstęs dviejose tarpusavyje nesiribojančiose žemės plotuose, kurių kiekvienas ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu skirtingose vietose, tai yra vienas valstybinės žemės plotas ribojasi su ieškovams priklausančio žemės sklypo šiaurine riba, o kitas atskiras valstybinės žemės plotas ribojasi su ieškovams priklausančio žemės sklypo rytine riba. Su ieškovams priklausančio Žemės sklypo rytinėje pusėje esančia riba ribojasi atskira valstybinės žemės ploto dalis, kuri yra apie 210 kv. m pločio, o su šiaurinėje pusėje esančia riba ribojasi likusi atskira valstybinės žemės ploto dalis, kuri yra apie 530 kv. m ploto. Pažymėjo, kad nepaisant, jog su ieškovams priklausančio Žemės sklypo šiaurine dalimi ribojasi atskiras 530 kv. m valstybinės žemės plotas (suformuotas žemės sklypo detaliajame plane), ieškovai prašo leisti jiems lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti tik šio atskiro ploto dalį – 386 kv. m, kuri kaip atskiras žemės sklypas Detaliajame plane nėra suformuotas. Konstatavo, kad nėra parengto žemės sklypo detaliojo plano, kuriame būtų nustatytas ir identifikuotas (nurodant konkrečią vietą ir plotą) būtent ieškinio reikalavime įvardintas 386 kv. m ploto valstybinės žemės plotas, kurį ieškovai siekia įsigyti lengvatine tvarka (be aukciono). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovams nekyla teisinių prielaidų atsirasti subjektinei teisei – pradėti neegzistuojančio kaip atskiro 386 kv. m valstybinės žemės ploto įsigijimo nuosavybėn lengvatine tvarka (be aukciono) procedūrą.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų įvardintos aplinkybės dėl akligatvio, gaisrinės saugos ar bet kokios kitos aplinkybės, ieškovų manymu, trukdančios naudotis visa 530 kv. m valstybinės žemės ploto dalimi (kuri identifikuota žemės sklypo Detaliajame plane) niekaip neįtakoja fakto, kad nėra identifikuotas kaip teisinių santykių objektas –atskiras 386 kv. m ploto valstybinės žemės plotas.
13. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti su ieškovais 386 kv. m valstybinės žemės ploto įsigijimo sutartį lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) atmetamas, konstatavus, kad apskritai tokio žemės sklypo kaip teisinio santykio objekto nėra, reiškia, kad ieškovams net nėra teisinių prielaidų pradėti procedūras dėl neegzistuojančio 386 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo įsigijimo lengvatine tvarka bei atitinkamai tokią savo galimai pažeistą teisę ginti teisme. Teismas pastebėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad 530 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su ieškovams priklausančio sklypo šiaurine puse, ribojasi su nesuformuota valstybine žeme šiaurinėje ir rytinėje pusėse (t. 2, b. l. 53–61).
14. Teismas nustatė, kad kaip atskiras turtinis vienetas (objektas) žemės sklypo Detaliajame plane yra numatytas laisvos valstybinės žemės plotas, kurio dydis apie 210 kv. m, ir kuris kaip atskiras žemės sklypas ribojasi su ieškovams priklausančio sklypo rytine riba. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pastarasis valstybinės žemės plotas pagal kadastro žemėlapyje pateiktus duomenis šiaurinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, t. y. nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas neatitinka vienos iš privalomų sąlygų, apibrėžiančio valstybinės žemės plotą kaip įsitepusį, – žemės plotas nesiriboja su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (Vyriausybės nutarimas Nr. 692 2.15 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra vienos iš privalomų sąlygų, būtinų apie 210 kv. m valstybinės žemės plotą laikyti įsiterpusiu, todėl ieškovai neturi teisės pastarąjį valstybinės žemės plotą įsigyti lengvatine (ne aukciono būdu) tvarka.
15. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja teisinės prielaidos, kurios suponuotų ieškovams teisę įsigyti lengvatine tvarka ginčo valstybinės žemės plotus, atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti ginčo valstybinės žemės plotų pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais lengvatine tvarka (ne aukciono būdu).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundus teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovai M. A. P. ir P. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-152-987/2025 ir pilnai patenkinti ieškovų ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovai rėmėsi ir Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V, kuriame nustatyti sprendiniai buvo numatyti, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Detaliojo plano metu galiojusi Vyriausybės nutarimo redakcija nenumatė parduodamų naujų valstybinės žemės sklypų dydžio apribojimų. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, nenuginčyti, įtraukti į savivaldybės detaliųjų planų registrą. Jei atsakovai manė, kad šie sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktus, tame tarpe Vyriausybės nutarimą, privalėjo trečiojo asmens sprendimus ginčyti ir reikalauti panaikinti, tačiau to nedarė. Taip pat teismas ginčijamame sprendime neteigė, kad trečiojo asmens sprendimai yra priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
16.2. Teigia, kad atsakovams buvo gerai žinomi teritorinio planavimo dokumentai („Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos. Pagrindinis brėžinys“ (t. 1, b. l. 18–19) ir „Teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano. Pagrindinis brėžinys“ (t. 1, b. l. 33). Be to, atsakovų atstovai 2003 m. sausio 24 d. paruošė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktą (t. 1, b. l. 56), kurį pasirašė atsakovų įgalioti asmenys. Mano, kad tai įrodo, kad atsakovai sutiko su tokiomis sklypo ribomis ir plotu, bei vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu 59V. Kad atsakovai sutiko su detaliojo planavimo dokumentais, remiantis kuriais ieškovai įgijo teisę papildomai įsigyti 740 kv. m. ploto valstybinės žemės, įrodo ir tai, jog ant dokumento „Žemės sklypo planas“, kuriame nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 1650 kv. m., yra ir atsakovo NŽT Vilniaus skyrius pirmtako Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus spaudas „suderinta“. Mano, kad tai įrodo, kad institucija sutiko su sklypo ribomis ir plotu.
16.3. Yra įsitikinę, kad atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo detaliojo planavimu metu suprojektavo ieškovų sklypą 1650 kv. m., taip pat suteikė galimybę ieškovams įsigyti 740 kv. m., kad sklypas taptų lygus 1650 kv. m., o atsakovai trečiojo asmens sprendimų priėmimo metu tam pritarė, sprendimų neskundė, įrodo, kad ieškovai turėjo pagrįstą manymą, kad galės įgyti papildomą žemės dalį be aukciono. Be to, atsakovai ginčijamais sprendimais atsisakę parduoti 740 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, pažeidė asmens tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, nes priimti trečiojo asmens sprendimai, kuriais buvo patvirtintas teritorijos prie žemės sklypo detalusis planas bei nustačius, kad bendras sklypas yra 1650 kv. m., ieškovams sukūrė teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės ploto pirkimo procedūros bus toliau vykdomos. Pažymi, kad tokios nuomonės laikėsi ginčą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. priimtu sprendimu administracinėje. byloje Nr. I-909- 281/2017.
16.4. Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V, kurio pagrindu ieškovams buvo suteiktas teisėtas ir pagrįstas lūkestis išsipirkti žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka, nebuvo pakeistas ar panaikintas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos dvi būtinosios teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygos: 1) valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus); 2) asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020). Teigia, kad yra visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju egzistuoja abi teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygos, kadangi pati valstybė buvo priimtais sprendimais įsipareigojusi parduoti žemės sklypo dalį, o ieškovai elgėsi sąžiningai, šią savo teisę realizavo įstatymų nustatyta tvarka – pateikdami prašymą pradėti žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo procedūras. Ieškovai niekada nebuvo informuoti, jog nebegalės pasinaudoti individualaus taikymo akto jiems laiduojama teise.
16.5. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2020 m. vasario 10 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atlikus papildomus matavimus, paaiškėjo, kad šiuo metu reikia atsižvelgti į 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM įsakymą Nr. 1-338, kuriame būtų privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti, todėl papildomai priskirto sklypo plotas sumažėtų nuo 740 kv. m ir jo šiaurinėje dalyje papildomai priskirto sklypo plotas taptų lygus 386 kv. m, o rytinėje dalyje 209 kv. m, tai yra būtų mažesni, nei leistinas maksimalus, tai yra 0,04 ha, kuris yra nurodytas Vyriausybės nutarime. Mano, kad esant tokiai situacijai, teismas privalėjo vertinti, kad sklypai laikytini įsiterpusiais. Akcentuoja, kad sklypas šiaurinėje pusėje yra įsiterpęs, nes įsigijimo atveju ieškovų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas ribotųsi su akligatviu, kuriame privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti, kaip tai nurodyta STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ bendruosiuose reikalavimuose 6 skyriuje. Sklypas ribotųsi ir su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas betonine tvora, o iš vakarinės pusės jis ribotųsi su atramine siena, kuri yra skardžio dalis. Pabrėžia, kad ieškovai laiko, kad sklypai yra įsiterpę.
16.6. Pažymi, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, (2019 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo plano ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. šlaitinio žemės sklypo plano), kurių rytinėje sklypo dalyje nuolydis sudaro 21,55-22,23 laipsnio, o viso šlaitinio žemės sklypo, kurio plotas 1650 kv. m, nuolydis sudaro 26.83-38.09 laipsnio, bei kurie atlikti ir pateikti su būtinais šlaito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimais, ginčo teritorijos žemės paviršiaus altitudėmis (aukščiais), ginčo žemės sklypo ribų kraštinėmis, jų ilgiais, posūkio taškais ir kitais parametrais. Atsakovai neginčijo ieškovų pateiktame žemės sklypo plane nurodytų altitudžių reikšmių ir nenurodė ieškovų pateikto skaičiavimo klaidingumo, neprašė teismo skirti ekspertizę sklypo šlaito nuolydžiams nustatyti, todėl mano, kad atsakovai sutiko su ieškovų pateiktais ginčo žemės sklypo nuolydžio apskaičiavimo planais. Yra įsitikinę, kad, ieškovų pateikti faktiniai duomenys apie žemės sklypo aukščius ir kiti sklypo apskaičiavimai yra įrodyti leistinais įrodymais.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 (redakcija galiojusi iki 2024 m. kovo 28 d.) 3 punktu, naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Nurodo, kad naujos Vyriausybės nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, t. y. NŽT tuomečio teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo (įsakymo), kuriuo būtų leista / nuspręsta ieškovams parduoti ginčo atveju įsiterpusį žemės sklypą, todėl NŽT privalo pakartotinai vertinti žemės sklypo atitiktį įsiterpusiam žemės sklypui keliamiems reikalavimams.
17.2. Atkreipia dėmesį, kad šiame teisminiame procese Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 konstatavo, kad „sprendimai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovams lengvatine tvarka nuo pat 2003 metų priimti nebuvo, taip pat nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl šios priežasties ieškovai kasaciniame skunde nepagristai teigia, kad teisę įsigyti ginčo valstybinės žemės sklypą be aukciono jiems suteikė Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V, kurie yra galiojantys ir nepanaikinti. Minėti Vilniaus miesto valdybos sprendimai negali būti aiškinami kaip atleidžiantys NŽT nuo pareigos, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo lengvatine tvarka, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie ieškovams priklausančio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas“. Parėžia, kad detaliojo plano sprendiniai, kurie neatitinka imperatyvaus teisinio reglamentavimo bei jame įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, negali tapti privalomojo pobūdžio, todėl nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl Detaliojo plano privalomumo, atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus.
17.3. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Remiantis viešai prieinamais Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) duomenimis bei viešai prieinamais Vilniaus miesto interaktyviajame žemėlapyje esančiais duomenimis (ortofoto), civilinės bylos rašytine medžiaga bei kadastro žemėlapio duomenimis, įvertinant Plano1 ir Plano2 gretimybes matyti, kad pageidaujami įsigyti rytinėje ir šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esantys valstybinės žemės plotai ribojasi su nesuformuota valstybine žeme. Šios aplinkybės nepasikeitusios iki pat ginčijamo sprendimo priėmimo dienos.
17.4. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų – Plano1 ir Plano2 sprendinių. Sprendimo motyvuojamosios dalies motyvai patvirtina, kad teismas įvertino faktines aplinkybes, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad sklypai ribojasi su nesuformuota valstybine žeme ir nėra atskiri turtiniai vienetai.
17.5. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo 2020 m. vasario 10 d. raštu teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad „detaliojo plano sprendiniais prie esamo žemės sklypo buvo priskirtas papildomas 740 kv. m žemės plotas, o ne 595 kv. m plotas, kurį pageidauja įsigyti ieškovai“. Byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas taip pat nurodė, kad ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pardavimui ir tik dėl tokio sklypo pardavimo gali būti svarstoma, tačiau šis sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.
17.6. Daro išvadą, kad pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotas (-ai), neatitinka teisės aktuose nurodytų įsiterpusio žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT parduoti ieškovams jų pageidaujamus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (-ą).
17.7. Pažymi, kad šlaito kriterijus gali būti taikomas tik esant faktinei situacijai, kuomet visas įsiterpęs sklypas yra išsidėstęs šlaite. Be to, tam tikras reljefo nuolydžio buvimas yra įprastas, o formuojant kaip įsiterpusius žemės sklypus į jį atsižvelgiama tik tuomet, kai toks nuolydis sklype yra akivaizdus. Atkreipia dėmesį, kad teismas siūlė ekspertizę nustatyti, ar sklypas atitinka šlaito kriterijų, tačiau ieškovai atsisakė ekspertizės.
Šalies argumentai
17.8. Vertina, kad ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, grindžiančių administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Pateikti atsakymai į ieškovų prašymą dėl valstybinio žemės sklypo įsigijimo yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o tai, kad ieškovai nesutinka su skundžiamų raštų turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymai buvo pateikti netinkamai.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo M. A. P. ir P. J. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Dėl apeliantų argumentų, kad jie turi pagrįstą lūkestį įsigyti papildomą valstybinės žemės dalį be aukciono, nurodo, kad kasacinis teismas šioje byloje yra priėmęs nutartį, kuria konstatavo esant nepagrįstus ieškinio teisinio pagrindo visus tris argumentus bei nurodė, kad vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis ieškovams teisę lengvatine, tai yra ne aukciono tvarka, įsigyti valstybinės žemės sklypą suteikia būtent atsakovės NŽT kompetencijai, kuriai priklauso priimti sprendimą dėl valstybinės žemės ploto atitikimo kriterijams, leidžiantiems tokį sklypą parduoti lengvatine tvarka, NŽT nesaisto jokie savivaldybės priimti sprendimai šiuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-188-684/2021, 46 punktas).
18.2. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo jų pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo plano ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. šlaitinio žemės sklypo plano). Pažymi, kad teismas įvertino faktines aplinkybes, nustatė, kad sklypai ribojasi su nesuformuota valstybine žeme ir nėra atskiri turtiniai vienetai. Asmens teisė įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta tik esant teisinėms prielaidoms – t. y. turi būti suformuotas sklypas pagal detalųjį planą ir registruotas Nekilnojamojo turto registre (žr. pvz. nutartį civilinėje byloje e3K-3-29-403/2020). Teismas pagrįstai nurodė, kad jei ieškovai pageidauja įsigyti tik dalį sklypų, tokiu atveju reiktų atlikti teritorijoje galiojančio Detalaus plano sprendinių koregavimą ar keitimą, nes detaliojo plano sprendiniais prie esamo žemės sklypo buvo priskirtas papildomas 740 kv. m žemės plotas.
18.3. Pažymi, kad apeliantų minimas teisėtų lūkesčių principas nėra absoliutus, galintis iškelti asmenų interesus : valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1434V buvo patvirtintos ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, nurodant 910 kv. m žemės sklypo plotą (t. 1, b. l. 75–76, 80–81). Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V buvo patvirtintas prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio 910 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančios teritorijos nedidelių veiklų masto detalusis planas (t. 1, b. l. 10–17), pagal kurį žemės sklypui buvo priskirtas papildomas 740 kv. m valstybinės žemės plotas.
21. 2003 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimo Nr. 59V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ 1 punkte nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasis sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-18, yra 1 650 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtą 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 9-15, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-9, 16-18. Sprendimo 4 punkte suformuluotas siūlymas Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti 740 kv. m sklypo dalį šiuo sprendimu nustatytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 10, 32; 30–31, 32).
22. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovai pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui pradėti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūras (t. 1, b. l. 40–41).
23. 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) „Dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo“, išnagrinėjęs prašymą, informavo, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir minėtas laisvos valstybinės žemės plotas negali būti parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui (t. 1, b. l. 9). NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. lSS-2171-(8.5), išnagrinėjusi ieškovų skundą, konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą papildomai perleisti 740 kv. m ploto valstybinės žemės, nes ieškovų pageidaujami formuoti žemės sklypai neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šiaurinėje žemės sklypo pusėje, šiaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje žemės sklypo pusėje, šiaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jų nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai (t. 1, b. l. 7–8).
Dėl teisės lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti valstybinės žemės ploto, kuris yra 740 kv. m, dvi dalis – 386 kv. m ploto dalį ir 209 kv. m ploto dalį
24. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 10 d. nutartimi grąžinus dalį bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, ar ieškovai turi teisę ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės ploto, kuris yra 740 kv. m, dvi dalis – 386 kv. m ploto dalį ir 209 kv. m ploto dalį, t. y., ar ieškovų pageidaujamos įsigyti šios valstybinės žemės sklypo dalys – kiekviena atskirai gali būti pripažintos įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais, kuriuos ieškovai galėtų įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka – nusipirkti be aukciono.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, to neginčija ir apeliantai, kad remiantis detaliojo plano sprendinių brėžiniu, su apeliantams priklausančio Žemės sklypo rytinėje pusėje esančia riba ribojasi atskira valstybinės žemės ploto dalis, kuri yra apie 210 kv. m pločio, o su šiaurinėje pusėje esančia riba ribojasi likusi atskira valstybinės žemės ploto dalis, kuri yra apie 530 kv. m ploto.
26. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad papildomai priskirtas 740 kv. m valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygų. Apeliantai argumentuoja, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą 2020 m. vasario 10 d. paaiškinimą, reikia atsižvelgti į 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM įsakymą Nr. 1-338, kuriame būtų privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti, todėl apeliantai teigia, kad papildomai priskirto sklypo plotas sumažėtų nuo 740 kv. m ir jo šiaurinėje dalyje papildomai priskirto sklypo plotas taptų lygus 386 kv. m, o rytinėje dalyje 209 kv. m, tai yra būtų mažesni, nei leistinas maksimalus, tai yra 0,04 ha. Mano, kad esant tokiai situacijai, teismas privalėjo vertinti, kad sklypai laikytini įsiterpusiais. Taip pat pažymėjo, kad sklypas šiaurinėje pusėje yra įsiterpęs, nes įsigijimo atveju ieškovų Žemės sklypas ribotųsi su akligatviu, kuriame privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti. Sklypas ribotųsi ir su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas betonine tvora, o iš vakarinės pusės jis ribotųsi su atramine siena, kuri yra skardžio dalis.
27. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
29. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-29-403/2020 83, 84 punktus ir juose nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
30. Nustatant, ar žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
31. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Tais atvejais, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties 40 punktas).
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertinęs, kad su ieškovams priklausančio Žemės sklypo šiaurine dalimi ribojasi atskiras 530 kv. m valstybinės žemės plotas (suformuotas žemės sklypo detaliajame plane), o ieškovai prašo leisti jiems lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti tik šio atskiro ploto dalį – 386 kv. m, kuri kaip atskiras žemės sklypas, pažymint jo koordinates, plotą ir konkrečią vietą, detaliajame plane nėra suformuotas, konstatavo, kad 386 kv. m žemės sklypas kaip teisinis objektas neegzistuoja, todėl apeliantams nėra teisių prielaidų pradėti procedūras dėl šio ploto valstybinės žemės sklypo įsigijimo lengvatine tvarka.
34. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esantį Detalųjį planą sprendė, kad ginčui aktualus valstybinės žemės sklypas, kurio plotas 386 kv. m, kaip atskiras žemės sklypas neegzistuoja, todėl apeliantai neturi teisinių prielaidų įsigyti lengvatine tvarka. Apeliantai dėl skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, kad 386 kv. m, kaip atskiro valstybinės žemės sklypo nėra, nenurodė jokių argumentų, tačiau apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ši žemės sklypo dalis yra įsiterpęs žemės sklypas į jų valdomą Žemės sklypą, nes jis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas ir kriterijus, įtvirtintus teisės aktuose.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą, šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt.. Reikalavimai, keliami šio teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020, 84 punktas ir jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia vertino, ar apeliantų siekiama lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti 386 kv. m valstybinio žemės sklypo dalis egzistuoja kaip teisinis objektas, ir tik nustačius, kad minėtas valstybinės žemės sklypas egzistuota kaip teisinis objektas, turėtų būti vertinama, ar ši žemės sklypo dalis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas ir kriterijus, įtvirtintus teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad minėta valstybinio žemės sklypo dalis kaip atskiras 386 kv. m ploto žemės sklypas, pažymint jo koordinates, plotą ir konkrečią vietą, detaliajame plane nėra suformuotas, t. y. nėra parengto žemės sklypo detaliojo plano, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantams nekyla teisinių prielaidų atsirasti subjektinei teisei – pradėti neegzistuojančio kaip atskiro 386 kv. m valstybinės žemės ploto įsigijimo nuosavybėn lengvatine tvarka (be aukciono) procedūrą.
37. Apeliantų nurodomos apeliaciniame skunde aplinkybės dėl akligatvio – aikštelės priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti, numatyto įrengti dalyje 530 kv. m ploto valstybinės žemės plote, bei tai, kad dėl to sumažėtų apeliantų siekiamo įsigyti lengvatine tvarka valstybinio žemės sklypo plotas, ir kitos nurodomos aplinkybės dėl 530 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies ribų su kitais žemės sklypais, dėl privažiavimo per šį sklypą prie apeliantams priklausančio gyvenamojo namo, neturi esminės reikšmės, kadangi byloje nustatyta, kad apeliantų siekimas įsigyti lengvatine tvarka 386 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas neegzistuoja kaip atskiras (detaliajame plane konkrečioje vietoje pažymėtas) valstybinės žemės plotas.
38. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantų pageidaujamas įsigyti lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas, neatitinka vienos iš privalomų sąlygų, apibrėžiančio valstybinės žemės plotą kaip įsitepusį, – žemės plotas nesiriboja su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, konstatavo, kad ieškovai neturi teisės pastarąjį valstybinės žemės plotą įsigyti lengvatine (ne aukciono būdu) tvarka (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas).
39. Bylos duomenimis (t. 1. b. l. 10–17, 75–76, 80–81) nustatyta, kad kaip atskiras turtinis vienetas (objektas) žemės sklypo detaliajame plane yra numatytas (identifikuotas, nurodant konkrečią vietą ir apibrėžiant ribas) laisvos valstybinės žemės plotas, kurio dydis apie 210 kv. m, ir kuris kaip atskiras žemės sklypas ribojasi su ieškovams priklausančio sklypo rytine riba. Minėtas valstybinės žemės plotas pagal kadastro žemėlapyje pateiktus duomenis šiaurinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu (t. 2, b. l. 53–61). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų skundžiamu sprendimu nustatytą aplinkybę, kad apeliantų pageidaujamas įsigyti lengvatine tvarka apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas ribojasi su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Apeliantai taip pat nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų šią nustatytą aplinkybę.
40. Atsižvelgiant į šios nutarties 39 punkte nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų pageidaujamas įsigyti lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas neatitinka vienos iš privalomų sąlygų, apibrėžiančio valstybinės žemės plotą kaip įsitepusį, – žemės plotas nesiriboja su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas). Taigi, byloje nustačius, kad nėra vienos iš privalomų sąlygų, būtinų, kad 210 kv. m valstybinės žemės plotą laikyti įsiterpusiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantai neturi teisės minėtą valstybinės žemės plotą įsigyti lengvatine (ne aukciono būdu) tvarka (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas).
41. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs į jų Žemės sklypą, turėjo vertinti šio žemės sklypo šlaitinį nuolydį, atsižvelgiant į apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo planą ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. šlaitinio žemės sklypo planą, kuriame pateikti būtini šlaito (nuolydžio) laipsnio paskaičiavimai (žr. t. 2, b. l. 42–43, t. 3, b. l. 115–116).
42. Pažymėtina, kad bylą antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutarties 56 punkte nurodė, kad siekiant nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka šlaito kriterijų, neužtenka vien teismo ar šalių padaryto vertinimo apie sklype esančius žymius ar nežymius reljefo netolygumus, tačiau yra būtinas šlaito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimas, kuris atliekamas įvertinus ginčo teritorijos žemės paviršiaus altitudes (aukščius), horizontales (vienodo aukščio linijas), ginčo žemės sklypo ribų kraštines, jų ilgius ir posūkio taškus, posūkio taškų koordinates ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Taip pat nagrinėjamu atveju tirtina ir aplinkybė ar dėl prašomame įpareigoti parduoti valstybinės žemės sklype vykdytos ūkinės veiklos nuolydis nebuvo padidintas dirbtinai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl žemės sklypo nuolydžio, minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas pasiūlė svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo šiai specialiųjų žinių reikalaujančiai aplinkybei nustatyti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. gegužės 19 d., siūlė bylos šalims spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar ginčo valstybinės žemės plotas atitinka šlaito kriterijų, tačiau apeliantų atstovas nurodė, kad ieškovai nepageidauja teismo ekspertizės skyrimo (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.17.30–00.19.43). Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patys apeliantai išreiškė savo nuomonę, kad šioje byloje nėra reikalinga ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ginčo valstybinis žemės sklypas atitinka šlaito kriterijų.
43. Nagrinėjamu atveju, apeliantams atsisakius teismo pasiūlytos ekspertizės, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartyje, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad minėtas žemės sklypo plotas atitinka šlaito kriterijų, ir byloje nesat kitokių pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų apeliantų teiginius apie šio žemės ploto atitikimo šlaito kriterijams, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė sutiko su apeliantų į bylą pateiktais nuolydžio apskaičiavimo planais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pačių apeliantų į bylą pateikti įrodymai dėl žemės sklypo nuolydžio (2019 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo planas ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. šlaitinio žemės sklypo planas), nesant kitų įrodymų, yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, kad apie 210 kv. m ploto valstybinės žemės plotas atitinka šlaito kriterijų (CPK 178 straipsnis).
44. Apeliantai skunde argumentuoja, kad atsakovai ginčijamais sprendimais atsisakę parduoti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažeidė asmens tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, nes priimti trečiojo asmens sprendimai, kuriais buvo patvirtintas teritorijos prie žemės sklypo detalusis planas, bei nustačius, kad bendras sklypas yra 1650 kv. m, ieškovams sukūrė teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės ploto pirkimo procedūros bus toliau vykdomos.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai teigdami argumentus apie teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės ploto pirkimo procedūros bus toliau vykdomos, remiasi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-909-281/2017, priimtu dėl ginčo, kuris, bylą perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.
46. Teisėjų kolegija dėl apeliantų argumentų dėl jų teisėto lūkesčio pažymi, kad, kaip nurodė kasacinis teismas šioje byloje priimtoje 2021 m. birželio 23 d. nutartyje (žr. 46–47 punktus), vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei ieškovai būtų sudarę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešame registre. Taip pat pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas teisės aktą, turi įsitikinti, kad jis atitinka teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju jokie administraciniai aktai ir sprendimai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovams lengvatine tvarka nuo pat 2003 metų priimti nebuvo, taip pat nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
47. Dėl šios priežasties apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teisę įsigyti ginčo valstybinės žemės sklypą be aukciono jiems suteikė Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V, kurie yra galiojantys ir nepanaikinti. Minėti Vilniaus miesto valdybos sprendimai negali būti aiškinami kaip atleidžiantys Nacionalinę žemės tarnybą nuo pareigos, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo lengvatine tvarka, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie apeliantams priklausančio sklypo atitinka visas Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas. Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Taip pa kasacinis teismas mintoje 2021 m. birželio 23 d. nutartyje išaiškino, kad vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, kai valstybinės žemės sklypo pardavimo lengvatine tvarka procedūros nebuvo pradėtos, nes ieškovai iki pat 2016 m. balandžio 8 d. nebuvo išreiškę valios dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo be aukciono, nereiškia, kad ieškovams galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal tokį teisinį reguliavimą, kuris galiojo priimant minėtus sprendimus, t. y. kai nebuvo nustatytos ribos dėl maksimalaus įgyjamo žemės sklypo ploto. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog NŽT negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip įsiterpęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 43 punktą ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini apeliantų argumentai apie jų teistų lūkesių pažeidimą.
49. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Vien apeliantų nesutikimas su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodytų aplinkybių vertinimu nereiškia ir nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad neegzistuoja teisinės prielaidos, kurios suponuotų apeliantams teisę įsigyti lengvatine tvarka ginčo valstybinės žemės plotus, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus panaikinti atsakovės priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti ginčo valstybinės žemės plotų pirkimo–pardavimo sutartis su apeliantais lengvatine tvarka (ne aukciono būdu).
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškovų teisės lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti valstybinės žemės ploto, kuris yra 740 kv. m, dvi dalis – 386 kv. m ploto dalį ir 209 kv. m ploto dalį. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.