- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2-660-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00041-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Atsakovas
- "Tovas"
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tovas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tovas“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tovas“ bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė turi mokestinę nepriemoką, kuri, vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. kovo 4 d. sudarė 16 063,86 Eur. Atsakovė nuo 2021 m. gegužės 4 d. nesugebėjo atsiskaityti su pareiškėja, o pastarajai nepavyko priverstinai išieškoti jos mokestinės nepriemokos. Atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2020 metus, pagal viešųjų registrų duomenis, atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir savo vardu įregistruotų transporto priemonių, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2021 m. kovo 2 d. duomenų matyti, kad atsakovė neturi darbuotojų. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad atsakovė yra nemoki, nes ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių pareiškėjos atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo netenkini pareiškėjos prašymo iškelti jai bankroto bylą. Atsakovė nurodė, kad ji turi tik vieną kreditorę – pareiškėją, o tikroji atsakovės įsiskolinimo suma šiai kreditorei sudaro 6 555,43 Eur. Įsiskolinimų skirtumas susidarė dėl to, kad dalis atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų buvo netinkamai deklaruota VMI i.Mas sistemoje, be to, šioje sistemoje nebuvo deklaruota dalis sąskaitų, pagal kurias turėjo būti taikomas atvirkštinis apmokėjimas. Patikslinus nustatytus trūkumus, atsakovės mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma sumažėjo iki 8 643,18 Eur, o sudeklaravus visas atsakovės gautas PVM sąskaitas faktūras paaiškėjo, kad atsakovei grąžintina 2 087,76 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra susijusi su pastatų statyba. Atsižvelgdama į jos steigimo metu buvusias statybinių medžiagų ir darbų kainas, atsakovė tikėjosi nuolat gauti pelną iš savo veiklos, tačiau nuo 2020 metų ketvirto ketvirčio statybinių medžiagų kainos pradėjo didėti, todėl atsakovės gautas pelnas neatitiko jos ankstesnių lūkesčių. Atsakovė toliau vykdė veiklą ir tikėjosi padengti mokestinę nepriemoką iš 2022 metais uždirbto pelno, tačiau dėl Ukrainoje kilusio karo nekilnojamojo turto paklausa Lietuvoje dar labiau sumažėjo ir atsakovės planai nepasiteisino. Atsakovės plėtra buvo laikinai sustabdyta ir dėl jos vadovo vizitų į Baltarusiją asmeniniais tikslais, tačiau šiuo metu jis yra grįžęs, todėl atsakovė planuoja padidinti savo veiklos apimtis ir gaunamą pelną bei per 12 mėnesių sumokėti mokestinę nepriemoką.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė teismui prašymą sustabdyti bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė yra pateikusi jai prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau šis prašymas dar nėra išnagrinėtas ir sprendimas dėl mokestinės paskolos sudarymo dar nepriimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Tovas“ bankroto bylą.
5. Teismas nurodė neturintis aktualių duomenų apie atsakovės finansinę būklę, jos turtą ir vykdomą veiklą, todėl jis įvertino atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal pareiškėjos pateiktus ir iš viešųjų registrus gautus duomenis. Teismas nustatė, kad pagal 2022 m. balandžio 19 d. duomenis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 8 820,74 Eur, atsakovė neturi darbuotojų ir turto. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji susiduria su finansiniais sunkumais ir kad jos planai dėl 2022 metais turėto gauti pelno nepasiteisino, tačiau ji ketina vykdyti veiklą, plėstis ir generuoti pajamas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra pajėgi vykdyti veiklą. Iki procesinio sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienos atsakovė nepateikė duomenų, kad buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis su pareiškėja, taip pat ji nepateikė duomenų, kad ji teikė motyvuotą prašymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė realiai nevykdo veiklos ir negauna pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditore. Taigi, atsakovė yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, todėl jai keltina bankroto byla.
6. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti bylą. Teismas nurodė, kad įstatyme nustatyti bylos sustabdymo pagrindai yra taikomi tik tada, kai civilinė ar bankroto byla yra iškelta. Įstatyme nėra nustatyta atvejų, kai turėtų būti stabdomas bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo klausimą iki tol, kol šalys sudarys mokestinės paskolos (taikos) sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja yra vienintelė atsakovės kreditorė ir atsakovė derasi su ja, siekdamas sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir geranoriškai įvykdyti prievolę. Tačiau teismas, vietoje to, kad suteiktų atsakovei galimybę išspręsti ginčą taikiai, o pareiškėjai – galimybę atgauti skolą, iškėlė atsakovei bankroto bylą. Atsakovė neturi turto ar santaupų, todėl, iškėlus jai bankroto bylą, pareiškėja iš esmės nebeturės galimybės atgauti skolą bankroto procese, juo labiau kad bankroto byloje pirmiausiai yra atlyginamas nemokumo administratoriaus užmokestis. Tuo atveju, jeigu atsakovei nebūtų iškelta bankroto byla ir jai būtų suteikta galimybė toliau vykdyti veiklą, jos turima skola, tikėtina, būtų grąžinta per metus.
7.2. Priėmęs ginčijamą nutartį, teismas neužtikrino įstatyme nustatyto civilinio proceso tikslo sutaikyti bylos šalis įgyvendinimo. Pareiškėja ir atsakovė yra išreiškusios norą išspręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę.
7.3. Atsakovė įvykdys savo prievolę. Net ir per laikotarpį, kol teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas, skola buvo sumažinta. Atsakovė nėra pajėgi iš karto sumokėti visą turimą įsiskolinimą, tačiau galėtų tai padaryti mokėdama dalimis. Ji yra pateikusi pareiškėjai prašymą išdėstyti mokėjimą 12 mėnesių terminui, o pareiškėja su tokiu prašymu iš esmės sutinka. Atsakovė planuoja toliau vykdyti veiklą, ją plėsti ir didinti gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėja, išnagrinėjusi atsakovės prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, 2022 m. gegužės 9 d. raštu ją informavo, kad šis jos prašymas nebus nagrinėjamas ir nebus stabdomi (nepradedami) prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kadangi gautas prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. VA-39, nuostatas, juridinis asmuo, kuriam inicijuota nemokumo procedūra, siekdamas atidėti piniginės prievolės įvykdymo terminus, turi pateikti motyvuotą prašymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Toks prašymas nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu asmuo nurodo, kokių priemonių taikymas ir per kokį laikotarpį atkurtų jo mokumą. Susitarimas dėl pagalbos nėra sudaromas jeigu juridinis asmuo nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos ir visai nėra teikusi finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
8.2. Atsakovės gyventojų pajamų mokesčio skola yra susidariusi nuo 2020 m. lapkričio 4 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – nuo 2021 m. balandžio 27 d. Pareiškėja, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 4 d. taikė atsakovės atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šie sprendimai buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau antstolis lėšų neišieškojo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė realiai nevykdo veiklos, negauna pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su pareiškėja, atsakovės pradelsti įsiskolinimai viršija jos turimą turtą. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teismų praktikoje pripažįstamas pakankamomis siekiant padaryti išvadą, kad įmonė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Tovas“ buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, nurodo, kad teismo sprendimas iškelti jai bankroto bylą yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes atsakovė yra pajėgi toliau vykdyti veiklą, ketina didinti gaunamas pajamas ir dalimis atsiskaityti su pareiškėja sudarydama su ja susitarimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, be to, atsakovės turimas įsiskolinimas šiuo metu jau yra žymiai sumažintas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
12. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
13. Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
14. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių domenų, atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokių dokumentų, išsamiai pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį, jos turto ir finansinių įsipareigojimų vertę ir santykį, atsakovė nėra pateikusi ir jos mokumo klausimą vertinančiam teismui. Todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą, turi būti vadovaujamasi kitais byloje esančiais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, jos turimą turtą ir įsiskolinimus kreditoriams, vykdomą veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Šiuos duomenis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vertino pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės turtinę padėtį šiuo atveju apibūdina byloje pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“, iš kurių matyti, kad atsakovė neturi jokio jos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto ir jokių transporto priemonių. Iš byloje pateiktų duomenų iš VSDFV matyti, kad dar 2022 m. kovo 2 d. atsakovė neturėjo nė vieno darbuotojo. Byloje nėra duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą, apie konkrečią jos vykdomą veiklą ir iš šios veiklos gaunamas pajamas. Taigi, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra moki (vykdo veiklą, gauna pajamų, turi pakankamai turto ir gali laiku vykdyti savo skolinius įsipareigojimus). Tačiau iš pareiškėjos kartu su dubliku pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė turi mokestinę nepriemoką, kuri, pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, 2022 m. balandžio 19 d. sudarė 8 820,74 Eur. Iš pareiškėjos byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovė nevykdo savo prievolės pareiškėja, o pastarajai jau pakankamai ilgą laiką nepavyksta išieškoti šio įsiskolinimo priverstine tvarka – pareiškėja, siekdama išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 4 d. taikė atsakovės atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš jos turto, o vėliau perdavė sprendimus vykdyti antstoliui, tačiau, nepaisant to, mokestinė neprimoka nebuvo išieškota. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra nemoki – ji negali laiku vykdyti savo prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija jos turto vertę, o tai, kaip minėta, pagal JANĮ nuostatas, sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą.
17. Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji yra nemoki, nurodo, jog jos finansiniai sunkumai buvo laikino pobūdžio ir nulemti objektyvių aplinkybių – statybinių medžiagų kainų padidėjimo, nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimo, taip pat jos vadovo išvykų į užsienį dėl asmeninių priežasčių. Atsakovė nurodo, kad, nepaisydama minėtų aplinkybių, ji planuoja toliau vykdyti veiklą, didinti jos apimtis, gauti pajamų ir dalimis atsiskaityti su kreditore. Tačiau tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir paremti tik atsakovės samprotavimais. Atsakovė nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes ir jų realumą pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, ji nepateikė jos sudarytų sutarčių dėl statybos darbų vykdymo, kurių pagrindu ji ketina gauti pajamų, įrodymų, kad ji, neturėdama jokio turto ir darbuotojų, bus pajėgi organizuoti statybos darbus ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atsakovei nepateikus teismui jokių duomenų apie savo vykdomą veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan., apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus apie tariamą jos mokumą, ketinimus ateityje vykdyti ir net plėsti savo veiklą, vertina kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų.
18. Atsakovės pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė jai bankroto bylą, nepatvirtina ir jos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ji turi tik vieną kreditorę VMI, o jos įsiskolinimas šiai kreditorei per laikotarpį, kai teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, žymiai sumažėjo: pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 16 063,86 Eur, tačiau dublike ji pripažino, kad įsiskolinimo suma siekia 8 820,74 Eur, savo ruožtu atsakovė atsiliepime į pareiškimą iškelti jai bankroto bylą nurodė, kad, jos vertinimu, įsiskolinimo suma sudaro tik 6 555,43 Eur. Tai, kad įsiskolinimo suma buvo tokiu mastu sumažinta vien tik per bylos nagrinėjimo laikotarpį, anot atsakovės, patvirtina, jog ji įvykdys savo turimą prievolę. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais atsakovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (žr., pvz., atsakovės atsiliepimo į pareiškimą iškelti jai bankroto bylą 2.4 papunktį), atsakovės įsiskolinimo VMI suma sumažėjo ne dėl to, kad atsakovė bent iš dalies įvykdė savo prievolę ir sumokėjo jai mokestinės nepriemokos dalį, o dėl to, kad atsakovė patikslino VMI sistemoje įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kadangi, atsakovės teigimu, ji nebuvo pritaikiusi atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio deklaruodama dalį sąskaitų, be to, kai kurių sąskaitų ji visai nebuvo deklaravusi. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė visiškai nemoka savo įsiskolinimo ir pareiškėja nuo 2021 m. gegužės 4 d. negali išieškoti iš jos priverstine tvarka jokių sumų. Todėl pirmiau aptartos aplinkybės, kad atsakovės mokestinės nepriemokos suma sumažėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovės mokumo ir jos galėjimo ateityje, jai vykdant veiklą, atsiskaityti su turima kreditore.
19. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, nepaneigia ir jos atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovė ketina grąžinti mokestinę nepriemoką dalimis per 12 mėnesių terminą ir pareiškėja iš esmės pritaria tokiam jos siekiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pateikė pareiškėjai 2022 m. balandžio 24 d. prašymą išdėstyti jos turimą mokestinę nepriemoką 12 mėnesių laikotarpiui, nurodydama ir šioje byloje jos nurodytas aplinkybes apie netinkamą sąskaitų sudeklaravimą, nepalankias ekonomines sąlygas, su kuriomis ji susidūrė vykdydama savo ūkinę veiklą, ir lūkestį plėsti šią veiklą ateityje. Tačiau pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad toks atsakovės prašymas nėra laikomas gautu ir nebus nagrinėjamas, nes jis neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, nustatytų reikalavimų. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad juridinis asmuo, kuriam yra inicijuota nemokumo procedūra, turi pateikti motyvuotą prašymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, o pareiškėja šį prašymą nagrinėja tik tuo atveju, jeigu juridinis asmuo jame nurodo, kokių priemonių taikymas ir per kokį laikotarpį atkurtų jo mokumą. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad susitarimas dėl pagalbos nėra sudaromas, jeigu mokesčių mokėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, kurių atsakovė, kaip minėta, nėra pateikusi. Byloje nėra duomenų, kad, pareiškėjai atsisakius nagrinėti atsakovės prašymą, atsakovė būtų pašalinusi pareiškėjos nurodytas kliūtis, sutrukdžiusias jai išnagrinėti šį prašymą ir pateikusi pakartotinai prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Todėl ir šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto byla jai buvo iškelta nepagrįstai.
20. Ankstesniame šios nutarties punkte aptartos aplinkybės, kad pareiškėja atsisakė nagrinėti atsakovės prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, sudaro pagrindą laikyti nepagrįstu ir atsakovės šioje byloje pateiktą prašymą, panaikinus teismo nutartį, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki tol, kol VMI išspręs jos prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tokio atsakovės prašymo nepagrįstumą pagrindžia ir ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad CPK normose nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai yra taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai arba bankroto bylai, o ne sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.