Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. V., N. P.-V. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad ieškovas reiškia reikalavimą subrogacijos tvarka perėmus reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis dėl 2016-06-09 įvykio. Pagal gautą medžiagą tą dieną nepilnamečiai atsakovų vaikai apmėtė akmenukais transporto priemonę „VW Touran“, kuri stovėjo nuosavo namo kieme. Ieškovas žalos administravimo procese, gavęs pranešimą iš draudėjo apie įvykį, kuris galėtų būti pripažintas draudžiamuoju, atitinkamai atliko žalos administravimą. Ieškovo apdrausta transporto priemonė paties ieškovo darbuotojų buvo apžiūrėta ir atitinkamai buvo fiksuoti transporto priemonės apgadinimai, t. y. kad reikalinga keisti priekinį stiklą, remontuoti priekinį dešinės pusės sparną, priekines dešinės pusės duris, galinį bamperį, stogo panelę ir fiksuoti atitinkamai tam tikri pažeidimai, kuriuos tuo metu žalų ekspertas –vertintojas jau fiksavo kaip nesusijusius su įvykiu. Pavyzdžiui, nurodyta pastaba, kad galinis bamperis turi pažeidimų, nesusijusių su įvykiu. Ir ieškovas pagal remonto sąmatą, kuri yra sudaroma „Auditex“ sistema, t. y., joje yra įvedami reikalingi atlikti darbai ir sąmata pagal tuo metu galiojančias vidutines rinkos kainas, apskaičiuoja transporto priemonės remonto kaštus. Buvo gauta informacija iš policijos, kad atsakingi asmenys buvo nustatyti. Aplinkybę, kad transporto priemonė buvo apmėtyta akmenukais ir kad tai padarė būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai, ieškovas įrodinėjo policijos pareigūnų surinkta medžiaga ir priimtais atitinkamais dokumentais, kurie vertinami kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai, nes jie yra priimti policijos įstaigos. Ieškovas vertina, kad byloje yra pakankami įrodymų apie paties įvykio aplinkybes. Pagal remonto sąmatą buvo apskaičiuota, kad apdraustos transporto priemonės remonto kaina sudarytų 822,76 Eur. Ieškovas kompensavo žalą, išmokėdamas mažesnę išmoką, kadangi buvo taikyta 86 Eur besąlyginė išskaita ir draudėjui buvo išmokėta 736,76 Eur draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta nepilnamečių vaikų iki 14 metų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnį, už tokią žalą turi atsakyti tėvai arba globėjai. Kadangi ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, siuntė pretenziją atlyginti žalą, atsakovai žalos neatlygino, todėl prašo ir kompensacinių palūkanų, ir procesinių palūkanų. Ieškovas nekonkretina aplinkybės, kuris būtent iš vaikų metė. Policijos pareigūnai nustatė, kad dėl pačios N. V. veiksmų - neprižiūrimų nepilnamečių vaikų tas įvykis įvyko. Ar metė vienas ar du vaikai, ieškovo nuomone, didelės reikšmės neturi. Stiklas buvo keičiamas, bet buvo keičiamas ne į originalą, todėl ir nusidėvėjimo nereikia skaičiuoti. Išskaita buvo atlikta ne dėl to, kad kažkokie bamperio apgadinimai buvo fiksuoti ir remontuoti, o kaip matyti iš sąmatos, galinio bamperio buvo tik apdaila nuimta ir uždėta, tokie dalykai reikalingi remontuojant kitas dalis. Paties bamperio dažymo darbų nebuvo, o besąlyginė išskaita yra taikoma pagal draudimo taisykles, tuo atveju kai nėra aiškus draudimo išmokos išmokėjimo metu kaltininkas ar kitos aplinkybės. 2016-06-13 apžiūrą atliko, aktą pasirašė ir nuotraukas padarė žalų administratorius A. Ž.. Transporto priemonė apdrausta KASKO draudimu, ieškovas įvertino tas aplinkybes, kurias nurodė draudėjas, išmokėjo išmoką. Iš policijos informacijos ir iš nuotraukų matyti, kad ant mašinos tam tikrų dalių įlenkimai yra smailaus pobūdžio, tai ieškovas vertino, kad draudėjo aplinkybės teisingos. Ieškovas iki šio įvykio nebuvo registravęs kitų transporto priemonės įvykių, tai rodo, kad nėra taip, kad draudėjas pakankamai dažnai kreiptųsi.

Teismo posėdyje atsakovas V. V. teigė, kad negali patikėti, jog vaikai fiziškai galėjo tą padaryti. Jie niekada nebūdavo be priežiūros. Neneigia, kad tą vakarą buvo kavinėje. P. P. paskambino jo žmonai ir pasakė apie situaciją. Kadangi žmona ne lietuvė, nelabai suprato. Jo tėvas buvo nuėjęs pas P. P. ir, grįžęs, pasakė, kad žmogus tiesiog nori išsireikalauti pinigų ir klausė, ar nenori susitarti. Keista, kad galėjo matyti kaimynas, kuris gyvena už 30 m. Didesnė tikimybė, kad žala buvo padaryta nuo gatvės, bet ne nuo baro pusės. Gyvatvorė yra 1,70 m aukščio, jos viduje yra spygliuota viela. Iš viso turi keturis vaikus. Įvykio metu mažiausias sūnus A. V. nebuvo nei dviejų metų amžiaus, A. V. buvo keturių metų, E. V. buvo šeši metai, o K. V. – aštuoni metai. Jo paties tuo metu kavinėje nebuvo. Kai gavo ieškinį, kreipėsi į G. A., kuris remontuoja automobilius, kad įvertintų pateiktas nuotraukas.

Teismo posėdyje atsakovė N. P.-V. paaiškino, kad tą dieną buvo su vaikais kavinėje. Kitų žmonių, vaikų kavinėje tuo metu nebuvo. Kitais kartais, kai būdavo kitų žmonių vaikų, visada vaikai laksto aplink kavinę ir būna kieme. Tėveliai kartais išeina iš kavinės pasižiūrėti, bet ten yra labai dideli langai ir viskas puikiai matosi. A. V. buvo kartu su ja kavinės viduje. Kiti vaikai buvo lauke. Ji viską matė pro langus, dar išeidavo į lauką pasižiūrėti. Kavinėje yra vienas išėjimas į gatvės pusę ir kitas išėjimas į kiemą. Tai kelis kartus buvo išėjusi per abi puses. Durys į kiemą buvo atdaros. Nebuvo mačiusi, kad vaikai būtų priėję prie tos gyvatvorės. Vaikai buvo netoli kavinės, tolyn nebuvo nuėję. Jie visą laiką buvo visi trys kartu. Kavinėje buvo gal dvi valandas. Kai grįžo namo, jai paskambino žmogus ir pasakė apie automobilį. Ji pamanė, kad šitaip negali būti. Apie skambutį pasakė uošviams. Uošvis nuėjo pasižiūrėti. Nežino apie ką jis kalbėjo su tuo vyru. Sutuoktinis siuntė atsakymą ieškovui.

Teismo posėdyje liudytojas P. P. paaiškino, kad 2016-06-09 vaikai apmėtė mašiną, kuri stovėjo kieme. Apie 20.00 val. išėjęs į kiemą, pamatė, kad kieme primėtyta akmenų. Jo kieme yra trinkelės ir pasėta žolė. Nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Tuo metu joje nebuvo klientų. Ten jam pasakė, kad neseniai iš kavinės išėjo N. V. su vaikais. Darbuotoja nežinojo nei N. V. adreso, nei telefono numerio. Eidamas atgal, pamatė kaimyną G. D., kuris šienavo ir matė kaip vaikai lakstė palei tvorą. G. D. pasakė, kad pažįsta N. V. ir turi jos telefono numerį. G. D. paskambino ir pasakė apie automobilį. Nežino, su kuo tiksliai kalbėjo G. D.. Davė ir jam telefoną ir jis patvirtino tą patį. Po 15-20 min. atėjo K. V., apžiūrėjo mašiną, akmenukus, nieko nepasakė ir išėjo. Tada paskambino draudimo agentei, ši liepė jam pranešti policijai, kad užfiksuotų įvykį. Tuoj atvyko policija, nufotografavo automobilį, akmenukus. Jis apie tai pranešė draudimo bendrovei. Draudimo agentas taip pat nufotografavo automobilį. Buvo gal 6-8 akmenukai. Iki tol įbrėžimų nebuvo. Buvo tik kairėje pusėje nuo to, kai stovint aikštelėje, atidaromos durys. Jo sklypą nuo kavinės teritorijos skiria 1,50 m aukščio tinklas ir tanki tujų gyvatvorė gal 1,50-1,60 m aukščio. Būnant palei tvorą, mašinos nesimato. Tarp gyvatvorės ir automobilio buvo apie 2 m atstumas. Palei gyvatvorę yra žolė ir paskui trinkelės. Rėmėsi būtent kaimyno G. D. žodžiais apie N. V. vaikus. Mano, kad vaikai galėjo permesti akmenukus. Įvažiavimas į kavinę yra žvyruotas, jame yra visokių akmenukų. Automobilis pagamintas 2007 m., jis įsigijo automobilį 2011 m. Nuo įsigijimo visada draudžia Kasko draudimu, draudikas ERGO Insurance SE. Automobilyje įrengtos dvi signalizacijos. Tuo metu jos nebuvo įjungtos. Jis buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių ir nieko negirdėjo. Tą dieną nebuvo niekur išvažiavęs. Buvo apgadintas priekinis sparnas, durelės, galinis sparnas, stiklas buvo truputį įskilęs. Prieš sudarant draudimo sutartį draudikas padarė automobilio nuotraukas. Praėjus mėnesiui po įvykio (liepos mėnesį) buvo kitas autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas galinis bamperis. Bamperį tvarkė kitoje vietoje.

Teismo posėdyje liudytojas K. V. nurodė, kad 2019-06-09 kavinėje šventė marčios N. V. gimtadienį. Po kiek laiko marti pasakė, kad jai skambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad jos vaikai apgadino automobilį. Jis nuėjo pažiūrėti. Kelis metus dirbo automobilių remonto srityje. Mašina buvo apdaužyta, tai buvo eksploataciniai pažeidimai. Auga tujos, užtverta tvora, prie tvoros iš abiejų pusių dar yra veja, vaikas negali fiziškai to padaryti. Matė gal 1-2 akmenukus, kiemas klotas trinkelėmis. Ant stiklo matė „žvaigždutę“, bet tai dėl eksploatacijos pažeidimų.

Teismo posėdyje liudytojas G. D. nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuo metu pjovė žolę. Tai truko gal pusvalandį. Tikrai matė du vaikus, dėl trečio vaiko neprisimena. Vaikų amžiaus negali pasakyti. Mano, kad vaikai žaidė. Matė, kad atsitupia, atsistoja, atlieka judesį ranka, tačiau nematė, ar kas nors buvo metama. To net nestebėjo. Neprisimena, ar judesį ranka atliko visi vaikai ar tik kuris nors iš jų. Vaikai prieš tai buvo atėję prie kitoje vietoje buvusių statybų atliekų ir jis liepė jiems ten neiti, kad neužsigautų. Tada vaikai nubėgo pro kitą pusę į kavinės (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vaikus matė aiškiai, vaizdas nebuvo apribotas. Kitų asmenų nematė. Tą patį vakarą pas jį atėjo P. P. ir pasakė apie įvykį. Nuėję, apžiūrėjo automobilį. Buvo matyti švieži įdaužimai. Matė duobutes ant šono, neprisimena ant kurio, galbūt apgadintas stogas. Stiklas nebuvo sudaužytas, gerai neprisimena. Pasakė P. P., kad matė lakstančius vaikus. Vaikų nepažinojo. Ant trinkelių matė akmenukų. Iš tos vietos, kur jis tuo metu pjovė žolę, P. P. kiemo nesimato, nes jį užstoja gyvatvorė. P. P. automobilis nebuvo naujas. Tarp žvyruoto kelio ir tujų gyvatvorės yra žalia veja, kurios plotis gal 2 m. Vaikai buvo palei kraštą, labiau ant keliuko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016-03-23 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apdraudė transporto priemonę „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0528055). 2016-06-10 ERGO Insurance SE Lietuvos filiale gautas P. P. pranešimas, kad 2016-06-09 buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad už tvoros yra baras, vaikai pradėjo mėtyti akmenis ir apgadino dureles, sparną, bamperį. 2016-06-13 automobilį apžiūrėjo ieškovo žalų administratorius. Transporto priemonės apžiūros-defektų akte nurodyta: keičiamos dalys – priekinis stiklas, remontuojamos dalys ir papildomi darbai: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (50 procentų), stogo panelis. Nurodyta pastaba, kad galinis bamperis turi pažeidimų, nesusijusių su įvykiu. 2016-07-14 sudaryta Žalos sąmata, padaryta žala įvertinta 822,76 Eur suma, atlikta 86,00 Eur dydžio išskaita dėl paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime. 2016-08-30 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas mokėjimo pavedimu pervedė P. P. 736,76 Eur dydžio draudimo išmoką. 2016-09-05 ieškovas pateikė pretenziją su bylos medžiaga atsakovams dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, nurodydamas pervesti 736,76 Eur sumą. Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eksperto paaiškinime nurodyta, kad apgadinimus, esančius dešiniame automobilio šone, ant stogo ir ant priekinio stiklo, kurių pobūdis yra panašus (linijiniai pažeidimai ant skirtingų automobilio detalių tarpusavyje ir įdubimai ant skirtingų automobilio detalių tarpusavyje) bei tai, jog apgadinimai yra „švieži“ (neapnešti purvo ar dulkių sluoksnio), tikėtina, kad apgadinimai galėjo susiformuoti įvykio metu, kuomet automobilis, stovėdamas dešiniu šonu prie tvoros, buvo apmėtytas skirtingų dydžių, svorio, formos, įvairaus paviršiaus, šiurkštumo akmenimis.

Remiantis atsakovų pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovai augina keturis vaikus: K. V., gimusią (duomenys neskelbtini)., E. V., gimusią (duomenys neskelbtini) A. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusį (duomenys neskelbtini). 2017-01-26 atsakovas V. V. siuntė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, kad atsisako mokėti reikalaujamą sumą, nes neįrodyta jo mažamečių vaikų kaltė. G. A. išduotame Automobilio pažeidimų įvertinime nurodyta, kad automobilis nėra naujas, smulkūs įbrėžimai ir kiti pažeidimai galėjo atsirasti automobilio eksploatavimo metu. Atsakovai pateikė įvykio vietos nuotraukas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-51948-16 matyti, kad 2016-06-09 policijos komisariate gautas P. P. pranešimas apie įvykį, kurio metu du vaikai apmėtė akmenimis jam priklausantį automobilį, stovėjusį namo kieme. 2016-06-30 paaiškinime P. P. nurodė, kad buvo padaryti keli įlenkimai dešinėje automobilio pusėje. Automobilį apmėtė N. V. mažamečiai vaikai. 2016-07-04 paaiškinime N. V. nurodė, kad 2016-06-09, apie 20.00 val. kartu su savo keturiais mažamečiais vaikais buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Vaikai bėgiodavo viduje ir lauke, ji vis pažiūrėdavo ką jie veikia. Nežino, kokiu metu jos vaikai galėjo akmenimis apmėtyti automobilį. Sūnus A. V. paskutiniu metu pradėjo žaisti su akmenukais. 2016-10-03 apklaustas liudytojas G. D. nurodė, kad 2016-06-09, apie 20.00 val., tvarkantis savo namo sklype, matė kaip du mažamečiai vaikai – viena buvo apie 5 metų amžiaus mergaitė ir mažesnis berniukas žaidė kavinės (duomenys neskelbtini)teritorijoje, tačiau buvo nuėję kiek toliau nuo pastato ant žvyruoto keliuko, greta kurio dešinėje pusėje yra gyvatvorė, skirianti kavinės teritoriją nuo jo kaimyno P. P. kiemo. Pasirodė keista, kad maži vaikai laksto pakankamai nutolę nuo kavinės pastato ir tėvai jų neprižiūri. Matė, kaip tie du vaikai atsitūpdavo ant žemės, kažką paimdavo ir mesdavo į P. P. tvoros pusę. Ką konkrečiai vaikai pakeldavo nuo žemės ir mesdavo tvoros link, nematė, užfiksavo tik patį judesį. Vaikai buvo labai arti gyvatvorės. Toliau dirbo ir nelabai stebėjo tuos vaikus. Tos pačios dienos vakare atėjo P. P. ir pasakė, kad akmenimis buvo apmėtytas jo automobilis. Nuėjo į jo kiemą apžiūrėti automobilį ir matė šviežius apgadinimus kėbule. Prie automobilio ant grindinio mėtėsi akmenukai. Pasakė P. P., kad matė prie jo tvoros žaidžiančius mažus vaikus ir kad jie kažką mėtė į jo tvoros pusę. Atstumas nuo tos vietos, kur buvo jis, iki vietos, kur žaidė vaikai, buvo apie 30 m. Kitų pašalinių asmenų kavinės teritorijoje tuo metu nepastebėjo. 2016-09-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad teritorijas tarp gyvenamojo namo ir kavinės (duomenys neskelbtini) skiria 1,70 m aukščio gyvatvorė, kuri yra labai tankiai suaugusi. Gyvenamojo namo kieme prie gyvatvorės 2,40 m atstumu stovi automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriškai apžiūrėjus automobilį – jis tvarkingas, be apgadinimų. Greta automobilio ant žalios vejos matomi aštuoni nedideli baltai pilkos spalvos 3x4 cm skersmens žvyro akmenukai. Kavinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie gyvatvorės matomas 2 m pločio žalios vejos ruožas, apsodintas augalais, o už jo žvyruotas kelias, vedantis į kavinės automobilių stovėjimo aikštelę. 2016-10-05 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius visų nusikalstamos veikos požymių. Mažamečiai, žaisdami su akmenimis, neturėjo tyčios apgadinti P. P. automobilį, jie greičiausiai nematė, kad automobilis stovi už tvoros. Dėl savo jauno amžiaus neįvertino daromos veikos pasekmių, elgėsi neatsargiai, kadangi N. V. nematė ką veikia jos vaikai, negalėjo jų sudrausminti. Mažamečių padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargi ir turi požymius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši veika reikalauja būtinojo sudėties požymio – didelės turtinės žalos, kuri yra 250 MGL.

Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

Sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki 14 m. veiksmus, sukėlusius žalą. Būtent nepilnamečio iki 14 m. asmens veiksmai yra pirminė būtina sąlyga atsirasti jo tėvų civilinei atsakomybei.

Šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė buvo ta, ar atsakovų mažamečiai vaikai akmenimis apmėtė automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydami apgadinimus.

Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad 2016-06-09, vakare atsakovė N. P.-V. kartu su savo keturiais vaikais buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), trys vyresnieji atsakovės vaikai, kuriems tuo metu buvo 4 m., 6 m. ir 8 m., buvo kavinės kieme. Nustatyta, kad vienas iš atsakovės vaikų - A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo kartu su atsakove.

Pagrindinis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia atsakovų kaltę yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir byloje surinktus kitus duomenis, galima teigti, kad aplinkybės dėl to, ar atsakovų trys mažamečiai vaikai apmėtė akmenimis automobilį nustatymas iš esmės remiasi tik liudytojo G. D. parodymais. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m., tiek šioje civilinėje byloje, G. D. nurodė matęs du ar tris vaikus, iš kurių įsiminė mergaitę, buvus kavinės teritorijoje 2016-06-09. Liudytojas nurodė matęs, kad vaikai atsitupia, atsistoja, atlieka judesį ranka, tačiau nematė, ar kas nors buvo metama. Nors ir nustatyta, kad ant vejos greta automobilio rasti 8 akmenukai, P. P. nurodžius, kad tą dieną automobiliu nebuvo išvažiavęs ir jis visą dieną stovėjo toje vietoje, kavinėje per dieną gali lankytis daug žmonių su vaikais ar be jų, G. D. vienareikšmiškai nemačius, kad vaikai per tujų gyvatvorę mėtytų būtent akmenukus, atsakovų vaikų buvimas toje vietoje tuo metu vertintinas labiau kaip atsitiktinumas, o ne vienareikšmiškai nustatyta aplinkybė, lemianti civilinės atsakomybės atsiradimą.

Kita vertus, net vertinant, kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai permetė akmenukus į P. P. sklypą, įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonės dėl tokiais veiksmais galimos padaryti žalos masto ir jos dydžio. Nustatyta, kad teritorijas tarp P. P. kiemo ir kavinės (duomenys neskelbtini) skiria 1,70 m aukščio gyvatvorė, kuri yra labai tankiai suaugusi. Jos viduje dar yra vielinė tvora. Tarp gyvatvorės ir automobilio buvo 2,40 m pločio atstumas. Kavinės teritorijoje gyvatvorę nuo žvyruoto kelio skiria 2 m pločio žalios vejos ruožas, apsodintas augalais. G. D. nurodė, kad vaikai žaidė ant vejos ir žvyruoto kelio krašto, bet buvo „labiau ant keliuko“. Įvertinus vaikų amžių, gyvatvorės aukštį, atstumus iki gyvatvorės ir nuo gyvatvorės iki stovėjusio automobilio, šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtaką metimo trajektorijai ir smūgio jėgai.

Byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados. Ieškovo pateiktuose eksperto S. K. paaiškinimuose teigiama, jog, įvertinus apgadinimus, kurių pobūdis yra panašus ir jie yra „švieži“, yra tikėtina, kad apgadinimai galėjo susiformuoti, kai automobilis, stovėdamas dešiniu šonu prie tvoros buvo apmėtytas skirtingų dydžių, svorio, formos, įvairaus paviršiaus šiurkštumo akmenimis. Atsakovų pateiktuose G. A., užsiimančio automobilių remontu, paaiškinimuose, atliktuose įvertinus automobilio „VW Touran“ nuotraukas, nurodyta, kad automobilio apgadinimai būdingi eksploatacijos metu atsirandantiems pažeidimams. Pažymėtina, kad liudytojas P. P. nurodė, jog būtent draudimo įmonės ekspertas fiksavo apgadinimus, t. y. apgadinimai buvo nustatomi ne P. P. paaiškinimu ir nurodymu.

Dėl automobilio stiklo pažymėtina, kad ieškovo pateiktame eksperto vertinime nurodoma, kad „vairuotojo pusėje, apatinėje priekinio stiklo dalyje yra ovalo formos įgilėjimas į automobilio vidų, kuris susiformavo priekiniam stiklui kontaktuojant su išoriniu (neaštriu ir nesmailiu) objektu. Virš jo matomi trys įstriži, skirtingų krypčių linijiniai įbrėžimai, kurie susiformavo priekiniam stiklui kontaktuojant su išoriniu objektu, turinčiu smailią briauną ar smailų išsikišimą“. G. A. nurodė, kad „įtrūkimas stikle galėjo atsirasti tik eksploatuojant automobilį, detalei atsitrenkus į stiklą dideliu greičiu. Transporto priemonei stovint ir nesant skriejančio objekto pagreičio, paprastai stikle atsiranda tik smulkus įtrūkimas“. Pagal tokią įvykių eigą akmenukas turėjo skrieti greitai, būti sviedžiamas didele jėga, nukristi ant stiklo ir nuo jo atšokti, kas, jau minėta, pagal vaikų amžių, gyvatvorės aukštį, atstumus iki gyvatvorės ir nuo gyvatvorės iki stovėjusio automobilio, atrodo sunkiai tikėtina. Pats P. P. nurodė, kad stiklas buvo įskilęs nedaug. Įvertinus taip pat ir ieškovo pateiktą nuotrauką, labiau tikėtina, kad stiklo įtrūkimas yra eksploatacijos pažeidimo pasekmė. Be to, akcentuotina tai, kad Žalos sąmatoje ir Transporto priemonės apžiūros-defektų akte nurodyta, kad keičiamas automobilio priekinis stiklas. Stiklo keitimo aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovė teismui duotame paaiškinime. Tačiau pats automobilio savininkas P. P. teismui nurodė, kad priekinis stiklas nebuvo keičiamas, buvo tik suklijuotas įtrūkimas (2019-08-13 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 37 sek. – 21 min. 45 sek.). Tai yra esminė aplinkybė, rodanti, kad reikalaujamos žalos suma yra neteisingai apskaičiuota.

2019-06-13 Transporto priemonės apžiūros-defektų akte užfiksuoti galinio bamperio pažeidimai, nurodant pastabą, kad 50 procentų jų yra nesusiję su įvykiu. Tuo tarpu ekspertas S. K. į paaiškinimus įtraukė galinio bamperio apgadinimus. Tačiau pats P. P. nurodė, kad galinis bamperis 2019-06-09 apskritai nebuvo apgadintas. Priešingai, galinis bamperis buvo apgadintas praėjus vienam mėnesiui po šio įvykio, t. y. 2016 m. liepos mėnesį pačiam P. P. atsitrenkus į kliūtį (2019-08-13 teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 52 sek. – 28 min. 38 sek). Ši aplinkybė dar kartą parodo ieškovo pateiktų duomenų netikslumą.

Automobilio sparnų, priekinių ir galinių durelių bei stogo apgadinimai, vizualiai įvertinus ieškovo pateiktas nuotraukas, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikų metimo jėgą, kliūtis akmenukų skriejimo trajektorijoje, atstumą iki automobilio, akmenukų nusileidimo kampą, apgadinimų lokalizaciją, labiau tikėtina, jog yra eksploatacijos pažeidimų pasekmė.

P. P. nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį sudarant Kasko draudimo sutartį su ieškovu, automobilis buvo nufotografuotas. Nepaisant to, kad atsakovų atstovė siūlė ieškovo atstovei pateikti šias nuotraukas, idant būtų galima įsitikinti, ar tikrai jau tuo metu nebuvo kėbulo apgadinimų, nes automobilis nebuvo naujas, ieškovas šia galimybe nesinaudojo. Šis ginčas yra dispozityvus ir įrodymų teikimas savo pozicijai pagrįsti priklauso nuo šalių valios.

2016-10-05 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad mažamečiai, žaisdami su akmenimis, neturėjo tyčios apgadinti P. P. automobilį, taip teigiant, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti. Ikiteisminio tyrimo medžiaga laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu. Didesnė įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Ikiteisminiame tyrime iš esmės buvo remtasi liudytojo G. D. parodymais, kuris, kaip jau buvo minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus šioje civilinėje byloje nurodė konkrečiai nematęs, kad vaikai ką nors mestų. Tik tokie parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys atsakovų vaikų neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad, įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai atliko neteisėtus veiksmus (apmėtė akmenimis automobilį). Net ir vertinant, kad vis tik atsakovų vaikai permetė per tujų gyvatvorę akmenukus į P. P. sklypą, netikslumai dėl automobilio apgadinimų, žalos dydžio suponuoja išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių ir ieškovas neįrodė žalos bei priežastinio ryšio. Tad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 440,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikta Atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovai realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio.

Šioje byloje susidarė 9,09 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškinio.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P.-V.asmens kodas (duomenys neskelbtini) 440,00 (keturių šimtų keturiasdešimt eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 9,09 (devynių eurų 09 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-51948-16 Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.