Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-7661-841/2014 pagal pareiškėjų A. M. ir D. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenims nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6545-394/2012, nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai pasidalijo santuokoje įgytą turtą, D. M. įsipareigojo A. M. iki 2013-12-31 sumokėti 80000,00 Lt kompensaciją už jam atitekusį nekilnojamąjį turtą (b. l. 4-5). Kompensacija nesumokėta iki šiol. Pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria abu pareiškėjai sutinka, kad D. M. nebemokėtų A. M. teismo sprendimu priteistos 80000,00 Lt kompensacijos, o vietoje jos neatlygintinai perleistų A. M. asmeninės nuosavybės teise tris naujai suformuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus D. M. vardu (b. l. 1-2).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikė galimybės šalims pasinaudoti procesine teise užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas teisme, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau priverstinio vykdymo veiksmai nėra pradėti, o pareiškėjų prašymas savo esme yra prašymas patvirtinti jų sandorį, kuriam numatyta privaloma notarinė forma.

Įsigaliojus naujiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams, išsiplėtė teismų funkcijos, nes naujas teisinis reguliavimas lėmė tai, kad teismas tapo ne vien ginčų sprendimo institucija. Be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, teismas pradėjo atlikti apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (leidimų išdavimas, faktų ir pareiškimų patvirtinimas, turto administravimo kontrolė, paveldėjimo procedūrų taikymas, taikos sutarčių tvirtinimas ir pan.). Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos), jų įgalioti asmenys.

CK 6.983 str. 1 d. nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 p., 296 str. 1 d. 2–4 p.). Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 str. 1 d. 9 p. , 6.983 str. 3 d.), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 1.93 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai, esant jų suderintai valiai, išsprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimą, todėl, nors nagrinėjamu atveju taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apribojo galimybę šalims susitarti dėl teismo sprendimo vykdymo sąlygų, nesikreipiant dėl priverstinio vykdymo, netinkamai taikydamas CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus. Apeliacinio teismo nuomone, ekonomiškumo principas reikalauja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju kreipimasis į antstolį šalims nebūtų ekonomiškai racionalus ir naudingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2487/2013).

Dėl išdėstyto, panaikintina Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis ir prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pareiškėjų A. M. ir D. M. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.