- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-2487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02204-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- Lietuvos
- Atsakovas
- UAB „Eisiga“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Čitas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria netenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-12-656/2011 pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui UAB „Eisiga“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo UAB „Čitas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui Lietuvos kariuomenei iš atsakovo UAB „Eisiga“ priteisė 61 951,01 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinį patenkino visiškai: pripažino Lietuvos kariuomenės 2008 m. liepos 11 d. įvykdytą vienašalį 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 ir 2008 m. kovo 7 d. šalių sudaryto susitarimų protokolo Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165“ nutraukimą neteisėtu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinis ir nepatenkintas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, ir priėmė naują sprendimą: atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinį atmetė, ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino ir priteisė ieškovui Lietuvos kariuomenei iš atsakovo UAB „Eisiga“ 236 805,74 Lt nuostolių; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. birželio 6 d. gautas atsakovo prašymas, kuris vėliau buvo patikslintas, dėl teismo sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į 2013 m. birželio 6 d. prašymą dėl teismo sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymo prašė atsakovo prašymo tenkinimo klausimą spręsti, nepažeidžiant Lietuvos kariuomenės interesų, teisėtų lūkesčių.
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį dėl teismo sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-12-656/2011.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė netenkinti šalių prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo, įpareigoti ieškovą Lietuvos kariuomenę bei atsakovą UAB „Eisiga“ iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju byla jau išnagrinėta, sprendimas įsiteisėjęs, skolininkas į teismą kreipėsi tik dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Todėl šioje proceso stadijoje šalys gali susitarti tik dėl sprendimo vykdymo išdėstymo sąlygų. Taikos sudarymo galimybė šioje proceso stadijoje nėra numatyta.
Teismas pažymėjo, jog taikos sutartį šalys gali sudaryti vykdymo procese (CPK 595 str. 1 d.). Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 str. 2 d.).
Teismo nuomone, įvertinus minėtas aplinkybes, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas, šalys įpareigotinos iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti šalių prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių procesinę teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje.Ieškovo įsitikinimu, teismas galėjo išspręsti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo tiek vadovaudamasis CK 140 straipsnio, tiek ir CPK 579-582 straipsnių nuostatomis. Teismo nustatytas įpareigojimas iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti atsakovui savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra nepagrįstas, kadangi šalys šiuo klausimu savo poziciją yra išdėsčiusios. Be to, pažymėjo, jog išdėsčius teismo sprendimo ir nutarties vykdymą ir nenustačius papildomų priemonių, išaugs tikimybė, jog Lietuvos kariuomenės, o tuo pačiu ir valstybės teisės ir teisėti interesai gauti teismo priteistas sumas nebus apsaugoti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Eisiga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodo, jog šalys taikos sutartyje būtent susitarė dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos bei kitų sąlygų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo tvarka, kurios neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, todėl netvirtinti taikos sutarties nebuvo teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria netenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo ir šalys įpareigotos iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nutarties dalys dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį ir šalių įpareigojimo iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra neatsiejamai susijusios, kadangi šalių įpareigojimas iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikti savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra išvestinis iš atsisakymo dėl taikos sutarties tvirtinimo.
Byloje sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas tenkinti šalių prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, kuria šalys susitarė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sąlygų vykdymo procese, nepradėjus priverstinio išieškojimo veiksmų.
Taikos sutartis – ypatinga sutarčių rūšis. Viena vertus, taikos sutartis yra materialiojo teisinio pobūdžio, nes patenka į materialiosios teisės reguliavimo sritį ir tiesiogiai paveikia ginčo šalių materialiuosius santykius. Kita vertus, taikos sutartims būdingas ir procesinis pobūdis, dėl kurio jos reglamentuojamos procesinėmis teisės normomis (CPK apibrėžia šių sutarčių sudarymo ir patvirtinimo teismo procese procedūras, procesinius teisinius padarinius, nustato taikos sutarčių privalomąją galią).
CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti 1) jau kilusį teisminį ginčą; 2) užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje; bei modifikuoti 3) teismo sprendimo vykdymo ar kitus ginčytinus klausimus. Esant minėtai nuostatai konstatuotina, jog taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t.y. kai dėl ginčo yra iškelta civilinė byla, taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje nesibaigusio proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinis ir nepatenkintas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, ir priėmė naują sprendimą: atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinį atmetė, ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Eisiga“ 236 805,74 Lt nuostolių; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Skolininkas UAB „Eisiga“ 2013 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikė galimybės šalims pasinaudoti procesine teise užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinio proceso stadijoje, kuomet yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau priverstinio vykdymo veiksmai nėra pradėti, negalima taikiai susitarti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo sąlygų ir šioje proceso stadijoje taikos sudarymo galimybė nėra numatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti ribojama šalių teisė taikiai susitarti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teisme, nepradėjus priverstinio vykdymo veiksmų. Įstatymas nedraudžia ir taikos sutarties sudarymo galimybė yra ir proceso stadijoje, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir sprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas netenkinti prašymo dėl to, kad CPK nenumato taikos sutarties sudarymo sprendimui įsiteisėjus, nėra pagrįstas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška (CPK 42str. 1 d., 140 str. 3 d.). Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
Apeliacinio teismo vertinimu, šalims susitarus dėl taikaus įsipareigojimų vykdymo, net ir po teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, taikos sutartis gali būti tvirtinama teismui įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos, proceso ekonomiškumo, kooperacijos principus. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, apribojo galimybę šalims susitarti dėl teismo sprendimo vykdymo sąlygų, nesikreipiant dėl priverstinio vykdymo, netinkamai taikydamas CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus. Apeliacinio teismo nuomone, ekonomiškumo principas reikalauja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus kreipimasis į antstolį šalims nebūtų ekonomiškai racionalus ir naudingas.
Pirmosios instancijos teismas nevertino šalių pateiktos taikos sutarties turinio, nesprendė, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui, visai neaiškino ir nenustatė turinčių reikšmės klausimui dėl taikos sutarties patvirtinimo aplinkybių, todėl apeliacinis teismas sprendžia, jog panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nurodytų motyvų, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis naikinama ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.