- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- 2YT-4454-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00368-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė žemės tarnyba, R. Š., G. Š.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė žemės tarnyba, R. Š., G. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo anūkė L. Š.
Pareiškėja L. Š. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis V. Š. Jos tėvas Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jis po savo tėvo V. Š. mirties į notarų biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Po senelio V. Š. mirties visu likusiu turtu ji rūpinosi. Ji paskerdė kiaulę ir sunaudojo savo poreikiams. Jai atiteko keli asmeniniai senelio daiktai – nuotraukų albumas. Kiti pretendentai palikimu nesirūpino. Žemę dirbo sklypo bendrasavininkiai. Prašė pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. Š. ir R. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Liudytoja R. S. parodė, kad gyvena kaimynystėje. L. Š. senelis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po jo mirties likusiu turtu rūpinosi L. Š. Jai atiteko keli senelio asmeniniai daiktai. Daugiau kažkokio turto ir nebuvo. Tokiu būdu ji faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas. Jis turėjo du vaikus: Z. Š. ir L. Š. Po V. Š. mirties su pareiškimu apie palikimo priėmimą niekas nesikreipė. Jos tėvas Z. Š. buvo neįgalus dėl (duomenys neskelbtini) patirtų traumų ir palikimo dokumentų netvarkė. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. Š. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėja L. Š. rūpinosi po senelio V. Š. mirties likusiu turtu. Jai atiteko keli senelio asmeniniai daiktai, pasiskerdė kiaulę. Tokiu būdu pareiškėja L. Š. po savo senelio mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja L. Š. rūpinosi po senelio mirties likusiu turtu. Jai atiteko senelio asmeniniai daiktai, ji pasiskerdė kiaulę. Šiuos veiksmus L. Š. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjo V. Š. mirties, visą likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,27 eurus ir priteistinos iš pareiškėjos L. Š.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą priėmė L. Š. a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos L. Š. 26,27 eurus pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.