- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-188-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00356-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Advokatai
- Tomas Ivanauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. S. atstovo advokato Tomo Ivanausko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas J. S. surašytas už tai, kad ji 2012 m. liepos 8 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,26 promilės), vairavo M. V. priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasą bei patį automobilį. Šiais veiksmais J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu J. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., paskyrė administracinę nuobaudą - 4500 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. atstovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu nutraukti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tai yra netinkamai vertino liudytojų parodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Skundžiame nutarime neteisingai nurodoma, kad J. S. tariamai vairavo neblaivi, ir kad ji tai pati pripažino, o 1,26 promilių girtumas jai nustatytas alkotesteriu ir užfiksuotas blaivumo teste, kadangi J. S. niekada neteigė ir nepripažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivi, juolab, kad ji apskritai nevairavo. Pastaroji visada teigė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, nes patyrė didelį stresą, psichologinį spaudimą ir išgąstį. Policijos pareigūnai atvyko praėjus po eismo įvykio beveik penkioms valandoms, todėl jokiu būdu negalėjo nustatyti J. S. girtumo eismo įvykio metu, o alkotesterio duomenų, gautų praėjus penkioms valandoms po eismo įvykio, vertinimas kaip įrodančių neblaivumą yra nepagrįstas. Kadangi neįrodyta, jog J. S. eismo įvykio metu buvo neblaivi, jos veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 3 d., o jei ji ir būtų vairavusi automobilį bei padariusi pažeidimą, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnas A. P. teisme parodė, kad kol buvo rašomas protokolas, V. B. neleido J. S. ramiai atsakinėti į pareigūnų klausimus, anksčiau buvo prigrasinęs ir nurodęs, ką šiai reikia sakyti, o vaikštinėdamas aplink automobilį, neakivaizdžiai priminė J. S. apie duotus nurodymus, panaudodamas psichologinį smurtą, o taip pat neatsižvelgė į šio asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis. Be to, skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma, kad J. S. teismui paaiškinimus, kad ne ji vairavo automobilį, parašė tik po V. B. reikalavimo sumokėti už automobilio apgadinimą, kadangi ji tai padarė nusiraminusi po patirto šoko, pasikonsultavusi su tėvais bei teisininkais. Iš pradžių buvo tikimasi, kad V. B. pripažins savo kaltę, o jam atsisakius tai padaryti, buvo nuspręsta teismui paaiškinti apie tikrąsias bylos aplinkybes. Paaiškinimai buvo pateikti teismui 2012-07-11, t.y. praėjus vos dviem dienoms po įvykio. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų G. K., G. K., N. K. ir M. S. parodymus, kadangi šie asmenys juos davė praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio, todėl visų detalių galėjo neatsiminti. Tai, kad liudytojų parodymai neesmingai skiriasi, kaip tik įrodo, kad jie nebuvo derinti, siekiant padėti pažeidėjai išvengti administracinės atsakomybės. Šie liudytojai tapačiai paliudijo vieną esminį aspektą - kad visą laiką matė V. B. vairuojant - vakarą iki įvykio, naktį ir įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai J. S. parodymus vertino kaip prieštaringus ir nelogiškus, kadangi ji visą naktį buvo nemiegojusi ir dėl to galėjo nesugebėti tinkamai paaiškinti savo elgesio motyvų pareigūnams, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai spaudimą darė V. B., be to, teismas neįvertino jos amžiaus. Be to, parodymai teismui buvo duoti praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl tikslių detalių J. S. galėjo neprisiminti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino ir R. Č. parodymus kaip neturinčius reikšmės eismo įvykio aplinkybių nustatymui, nes tariamai jis remiasi nuogirdomis, kadangi praleido esminį R. Č. nurodymą, kad V. B. kitą dieną po eismo įvykio yra pats jam sakęs, kad vairavo automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. Anot apelianto, kritiškai vertintini ir nukentėjusiojo M. V. parodymai, kuris teigė, kad jam žinoma, jog vairavo J. S.. Šio asmens parodymai yra prieštaringi, kadangi iš karto po eismo įvykio pareigūnams jis teigė, kad davė automobilį J. S., vėliau ėmė laikytis kitos versijos, kad davė automobilį V. B., o vairavo R. Č..
Atsiliepimas
Nukentėjusysis M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. P. ir V. V., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nurodė, jog įvykio vietoje apklausiant J. S., ši nurodė, kad transporto priemonę vairavo ji, be to, tas pačias aplinkybes pastaroji pati nurodė įvykio dieną savo rašytame paaiškinime policijai, o taip pat įvykio vietoje nukentėjusiajam paklausus, kas vairavo jam priklausantį automobilį, ji aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog ji vairavo automobilį. Vėlesni J. S. veiksmai ir jos kaltės neigimas yra siekimas išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisme ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei gautu skundu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą šiuo atveju nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent J. S. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, sutinka. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, teisingai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nors apeliaciniame skunde ginčijamas J. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, t. y. teigiama, kad ji eismo įvykio metu buvo blaivi ir automobilio nevairavo, šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju J. S. jai nustatyto 1,29 prom. girtumo, kuris patikrintas įstatymo nustatyta tvarka, neginčijo, o taip pat atsižvelgęs į apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas aplinkybes, kad pastaroji niekada neteigė ir nepripažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivi, visada teigė alkoholį vartojusi po eismo įvykio, atkreipia dėmesį į tai, kad J. S. teisme parodė, jog buvo išgėrusi prieš įvykį ir gėrė po įvykio (b.l. 21), o tik paaiškinime Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK viršininkui nurodė, kad eismo įvykio metu nebuvo išgėrusi, tik po jo (b. l. 6). Nors pažeidėjos girtumas buvo patikrintas ne iš karto po eismo įvykio, o praėjus beveik penkioms valandoms, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, tai J. S. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Kaip minėta, ji pati prisipažino vartojusi alkoholį ir iki įvykio, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja teisme apklausta G. K., kuri parodė, kad apie 24 val. nakties ji buvo blaivi, o kiti, taip pat ir J. S., vartojo alkoholį, o taip pat, kad J. S. alkoholį vartojo ir pas tetą (b. l. 44, 45). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – girtumas nustatytas pagrįstai.
Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. S. eismo įvykio metu automobilio nevairavo, tačiau tiek iš pačios pažeidėjos paaiškinimo Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK viršininkui, tiek iš liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų A. P. ir V. V. parodymų, tiek ir iš policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad J. S. prisipažino eismo įvykio metu vairavusi automobilį „Audi A8“. Pastebėtina, kad šį faktą policijos pareigūnams ji nurodė ne tik įvykio vietoje, bet ir apklausiama jų tarnybiniame automobilyje, tai yra aplinkoje, kurioje nebuvo tariamai jai grasinusio bei psichologinį smurtą dariusio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, V. B.. Be to, policijos pareigūnams ji net neužsiminė apie jai daromą spaudimą, atsisakė kartu su jais vykti iš įvykio vietos, nors iš pradžių teigė bijanti dėl to, kad už automobilio sudaužymą jai bus negerai. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, be pažeidėjos aiškinimų nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių versiją dėl kaltės prisiėmimo bijant V. B. grasinimų. Apeliacinio skundo argumentas, kad ji paaiškinimą teismui, nurodydama, kad ne ji vairavo automobilį, padavė praėjus vos dviem dienoms po įvykio, nusiraminusi po patirto šoko, pasikonsultavusi su tėvais bei teisininkais, skundžiamame nutarime nurodytos teismo aplinkybės, kad pažeidėja šiuos paaiškinimus parašė tik po V. B. reikalavimo sumokėti už automobilio sugadinimą, nepaneigia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. policijos pareigūnams prisipažino vairavusi automobilį ne iš karto po įvykio, o praėjus beveik penkioms valandoms po jo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pažeidėjos teiginiai apie didelį išgąstį laikytini nelogiškais, lyginant su aiškinimais, kad ji po eismo įvykio su pusbroliu toliau vartojo alkoholinius gėrimus – šampaną. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad J. S. visą naktį buvo nemiegojusi ir dėl to galėjo nesugebėti tinkamai paaiškinti savo elgesio motyvų pareigūnams, yra jauno amžiaus, parodymus teismui davė praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl tikslių detalių ji galėjo neprisiminti, vertintini kaip gynybinė versija ir atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ne tik tai, kokie J. S. parodymai ir kodėl laikytini prieštaringais bei nelogiškais, bet ir tai, kodėl ir kokie pažeidėjos naudai liudijusių jos giminaičių G. K., G. K., M. S., N. K. parodymai yra prieštaringi. Su pirmosios instancijos teismo atliktu šių asmenų parodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti liudytojai siekia padėti J. S. išvengti administracinės atsakomybės, yra pagrįsta. Apeliantas skunde neteisingai savaip interpretuoja ir nepagrįstai atsietai nuo byloje esančių įrodymų viseto vertina liudytojo R. Č. ir nukentėjusiojo M. V. parodymus, kadangi tik įrodymų visetas gali patvirtinti ar paneigti asmens kaltę.
Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. atstovo advokato Tomo Ivanausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.