Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-24 · Administracinė byla Nr. eI2-12554-473/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-24
Bylos Nr.
eI2-12554-473/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03416-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12554-473/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03416-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 51 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant pareiškėjui J. K.,atsakovės Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui Robertui Bulkevičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovė) 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. D8(E)-2715 „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. D6-397) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčija Aplinkos ministerijos Raštą, keldamas klausimus dėl prašomos informacijos susijusios su atsakovės tarnybine veikla ir jos darbuotojais neteikimo pagal pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą Aplinkos ministrui dėl tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos taikymo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.

Paaiškina, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2- 2264-331/2024, kurioje pareiškėjas, be kita ko, teismo prašo įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Minėtoje byloje, be kita ko, iš esmės nagrinėjamas ginčas kas turėjo teisę ir pareigą išnagrinėti pareiškimą ir pateikti pareiškėjui atsakymą, todėl siekdamas apie tai gauti informaciją (duomenis) ir pagal atsakovės pateikto atsakymo duomenis dėl jos tarnybinės veiklos, galimai juos teikti į šią bylą, pareiškėjas kreipėsi su 2024 m. balandžio 26 d. su prašymu atsakovės prašydamas, pateikti informaciją ir tai patvirtinančius dokumentus: 1) Kokiame Aplinkos ministerijos padalinyje pareiškėjo pareiškimas buvo užregistruotas ir kas jį užregistravo (nurodyti Aplinkos ministerijos padalinį, darbuotojo (valstybės tarnautojo) vardą, pavardę ir pareigas); 2) Po užregistravimo, ar pareiškėjo pareiškimas buvo perduotas ministrui, o jeigu ne, tai kas ir kam (nurodyti Aplinkos ministerijos padalinį, darbuotojo (valstybės tarnautojo) vardą, pavardę ir pareigas) perdavė pareiškėjo pareiškimą pirminei rezoliucijai įrašyti ir kokia pirminė rezoliucija – kam ir kokius veiksmus atlikti buvo pavesta (įrašyta)?; 3) Nurodyti toliau kas, kam (nurodyti Aplinkos ministerijos padalinius, darbuotojų (valstybės tarnautojų) vardus, pavardes ir pareigas) ir kokias tolesnes rezoliucijas – kokius veiksmus (pavedimus) atlikti įrašė, kas galiausiai buvo paskirtas pareiškėjo pareiškimo vykdytoju ir kokius veiksmus atlikti jam (vykdytojui) buvo pavesta?; 4) Po įvykdymo, ar parengtas atsakymas buvo perduotas sprendimui priimti ministrui, o jeigu ne, ar buvo perduotas pirminę rezoliuciją įrašiusiam asmeniui?; 5) Ar dėl pareiškėjo pareiškimo sprendimą priėmė ministras, o jeigu ne, ar sprendimą priėmė pirminę rezoliuciją įrašęs asmuo? Prašymas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje registruotas 2024 m. balandžio 26 d., reg. Nr. D6-397. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje pareiškėjo prašymo nagrinėjimą 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. D8(E)-2606 pratęsė iki 2024 m. birželio 10 d. , o skundžiamu 2024 m. gegužės 31 d. Raštu atsisakydama pateikti prašomą informaciją tik nurodė, kad sprendimą galės priimti, kai pareiškėjas papildys prašymą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad atsakovė atsisakė pateikti prašyme prašomą Aplinkos ministerijos tarnybinės veiklos informaciją, Rašte tik cituodama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) atitinkamus straipsnius, ir nurodydama, kad į pareiškėjo prašyme prašomų pateikti asmens duomenų apimtį patenka ir tie Aplinkos ministerijos darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti atsakovės neįpareigoja teisės aktai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės Raštu, pažymi, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindama 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatytas šio Aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, jų funkcijas, <...>.

Šalies argumentai

Pareiškėjas remdamasis Aprašo 16 punktu nurodo, kad įstaigos interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktinė informacija“ turi būti pateikiami šie duomenys: 16.3. įstaigos darbuotojų sąrašas su kontaktine informacija (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar jo sudarymo tvarka); 16.4. kiekvieno darbuotojo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai jo pareigybei; 16.6. įstaigos struktūrinio padalinio, kuriam pavesta aptarnauti į įstaigą besikreipiančius asmenis, arba, jeigu tokio padalinio įstaigoje nėra, įstaigos darbuotojo, kuris atsakingas už asmenų aptarnavimą, kontaktinė informacija (telefono numeris (-iai), elektroninio pašto adresas ar informacija apie elektroninio pašto sudarymo tvarką, <...>, kuriomis asmenys įstaigai gali teikti savo prašymus ar skundus), darbo laikas, informacija apie kalbas, kuriomis įstaigoje gali būti aptarnaujami valstybinės kalbos nemokantys asmenys; 16.7. informacija apie įstaigos struktūrinius padalinius (jeigu įstaiga jų turi), kurioje būtų nurodytos struktūriniam padaliniui priskirtos įstaigos veiklos sritys (funkcijos).

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, anot jo atsakovė atsiliepime atkartoja Raštą ir jame nurodytus tuos pačius BDAR straipsnius, taip pat nurodoma, kad į pareiškėjo pašomų asmens duomenų apimtį patenka ir tie atsakovės darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti. Pareiškėjas pabrėžia, kad praktiškai identišku pareiškėjo atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad vien atsakovės Rašto teiginys, kad tai yra neteiktini atsakovės darbuotojų duomenys, nedaro informacijos tokia, todėl daroma išvada, kad šis atsisakymo suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją pagrindas yra nepagrįstas, toks Raštas naikinamas ir atsakovė įpareigojama pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 11 punktas, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021).

Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Aplinkos ministerija Raštu išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir jam atsakė laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytų reikalavimų.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo vertinimu, Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja I. V. vadovaujantis Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo” (toliau – ir Reglamentas) 52 ir 75 punktais, neturėjo teisės pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino.

Priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovaujantis Reglamento 52 punktu Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja I. V. turėjo teisę pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, kadangi būtent Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atsakyti į pareiškėjo prašymą. Be to, Reglamento 75 punktas sietinas ne su VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi (prašymo nagrinėjimo termino pratęsimas), bet su pavestų užduočių vykdymu.

Atsakovė pažymi, kad anot pareiškėjo, pagal nustatytą teisinį reguliavimą Raštas yra pasirašytas Aplinkos ministerijos kanclerės L. M. viršijant jai nustatytą kompetencija ir veikiant ultra vires, nes Raštą turėjo teisę ir kompetenciją (privalėjo) pasirašyti išimtinai tik Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus patarėjas, o jo nesant šio skyriaus vedėjas.

Atsakovė nurodo, kad Aplinkos ministerijos kancleriui yra pavaldus Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyrius, bei į tai, jog Reglamento 47.2 ir 47.7 papunkčiai numato, kad Aplinkos ministerijos kancleris pasirašo kitus raštus ir dokumentus pagal kompetenciją, atsakovės kanclerė L. M. pasirašė Raštą neviršijant jai nustatytos kompetencijos.

Pareiškėjo manymu, atsakovė Raštu apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją (duomenis), kadangi Aplinkos ministerija nepateikė informacijos apie darbuotojų duomenis, kurie atlikto konkrečius veiksmus, susijusius su pareiškėjo prašymu.

Atsakovė pažymi, kad trečiųjų asmenų asmens duomenų tvarkymo, įskaitant teikimą, reikalavimai yra nustatyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB) (BDAR).

Teikiant asmens duomenis neturi likti abejonių dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo bei teikiamų asmens duomenų būtinumo pagrįstumo, taip pat turi būti įvertintas asmens duomenų teikimo tikslas, duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykis ir teikiami tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini atitinkamam tikslui pasiekti.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad į pareiškėjo pašomų asmens duomenų apimtį patenka ir tie atsakovės darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. Pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti atsakovės neįpareigoja teisės aktai. Norėdamas gauti tokius atsakovės darbuotojų asmens duomenis, pareiškėjas turėtų pagrįsti prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumą ir būtinumą, t. y. nurodyti jų gavimą pagrindžiantį teisinį pagrindą (išpildyti bent vieną iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumą sąlygų) bei teisėtą prašomų asmens duomenų panaudojimo tikslą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad nėra galimybės baigti bylos nagrinėjimą taikiai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo praleistas prašymo nagrinėjimo terminas. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo atsisakyta teikti duomenis, nes Raštas priimtas be jokio teisinio pagrindo, nenurodant jokių faktinių aplinkybių. Pareiškėjo manymu, jam duomenys turėjo būti suteikti, atsakovė pasielgė neteisėtai ir priėmė nemotyvuotą Raštą. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad terminas buvo pratęstas neteisėtai, nesilaikant teisinio reguliavimo, atsakovė turėjo vadovautis Reglamento 75 punktu, norėdama pratęsti pavedimo vykdymo terminą, Ministerijos administracijos padalinio vadovas, turi rašyti tarnybinį pranešimą, kurį išnagrinėjo, bet iš bylos medžiagoje nėra jokio tarnybinio pranešimo. Pareiškėjo manymu buvo pažeistas Reglamento 75 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, kad Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja turėjo teisę pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, vadovaujantis Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo” 52 punktu. Atsakovės atstovas nurodė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 31 d. rašto Nr. D8(E)-2715 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti informaciją ir patvirtinančius dokumentus, susijusius su 2023 m. liepos 9 d. pareiškimo nagrinėjimu (t. y. kokiame padalinyje pareiškimas užregistruotas, kas registravo, kam buvo perduotas pareiškimas, kokios rezoliucijos įrašytos ir kt., o taip pat nurodyti Aplinkos ministerijos padalinius ir darbuotojų, susijusių su pareiškimo nagrinėjimu, vardus, pavardes ir pareigas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsakovei 2024 m. balandžio 26 d. prašymą, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią su Aplinkos ministerijos darbuotojų (valstybės tarnautojų) konfidencialiais duomenimis. Pareiškėjas manė, jog jam bus suteikta informacija apie darbuotojus (vardai, pavardės, pareigybės). Aplinkos ministerija pareiškėjui 2024 m. gegužės 31 d. pateikė Raštą.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Raštu, mano, kad Raštas turi būti naikintinas, atsižvelgiant į tai, kad dalis prašomos pateikti informacijos yra privalomai viešai skelbiama, o kita dalis nėra susijusi su asmens duomenimis ir jų tvarkymu pagal BDAR, todėl nenurodžiusi faktinių aplinkybių, nepateikusi jų įvertinimo ir nesusiejusi jų su šiuo konkrečiu atveju tik formaliai nurodytu netaikytinu teisiniu pagrindu, pasak pareiškėjo atsakovė neteisėtai atsisakė pateikti prašomą informaciją (atsakyti) į pareiškėjo prašymo prašymus, o toks Raštas nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindais ir yra nemotyvuotas, dėl ko neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ.

Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyrius, įgyvendindamas Aplinkos ministerijoje „vieno langelio“ principą (Reglamento 141 punktas): 1) Priima asmenų prašymus ir skundus, užregistruoja ir perduoda juos rezoliucijai ministrui, viceministrams pagal ministro nustatytas veiklos sritis, padalinių vadovams arba Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus patarėjui, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant besikreipiančio asmens, kitų asmenų ar Aplinkos ministerijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, ir į kuriuos, suderinus su Aplinkos ministerijos administracijos padalinių vadovais, iš karto turi būti atsakyta; 2) Įteikia ar išsiunčia asmenims atsakymus; 3) Asmens pageidavimu jį informuoja apie prašymo ar skundo nagrinėjimo eigą; 4) Konsultuoja, informuoja asmenį pagal kompetenciją; 5) Nagrinėja asmenų prašymus ir skundus; 6) Rengia atsakymus į informacinio pobūdžio raštus.

Remiantis Reglamento 68 punktu, pavedimai gali būti duodami ministro įsakymais, rezoliucijomis, viceministrų rezoliucijomis, Aplinkos ministerijos kanclerio potvarkiais, rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma.

Reglamento 69 punktas nustato, kad pavedimus duoti turi teisę: 1) ministras - viceministrams, Aplinkos ministerijos kancleriui, Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovams, kitiems Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams; 2) viceministrai – Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovams, kitiems Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojams, išskyrus Aplinkos ministerijos kanclerį, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, ir darbuotojams; 3. Aplinkos ministerijos kancleris – Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovams, kitiems Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojams, išskyrus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, ir darbuotojams.

Vadovaujantis Reglamento 52 punktu, Aplinkos ministerijos administracijos padalinių vadovai (jei jų nėra, – Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, vykdantys padalinių vadovų funkcijas jų komandiruočių, atostogų, ligos metu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais) pagal kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus, raštus dėl tarnybinės pagalbos ir raštus, kuriais vykdydami ministro, viceministro ar Aplinkso ministerijos kanclerio pavedimus ar rezoliucijas, Aplinkos ministerijos administracijos padaliniai turi pateikti pagal kompetenciją informaciją; raštus, pasirašomus pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2–6 punktus ir 11 straipsnio 4 dalį; sprendimus dėl nagrinėjimo termino pratęsimo, pasirašomus pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, kitus teisės aktais jiems pasirašyti priskirtus dokumentus.

Reglamento 75 punktas nustato jog, norėdamas pratęsti pavedimo vykdymo terminą, Aplinkos ministerijos administracijos padalinio vadovas, įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos vadovas pateikia viceministrui pagal ministro nustatytą veiklos sritį ar Aplinkos ministerijos kancleriui tarnybinį pranešimą, išdėstydamas motyvus dėl pavedimo termino pratęsimo. Pavedimo terminas pratęsiamas pavedimą davusio asmens rezoliucija ant tarnybinio pranešimo arba Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.

Remiantis Reglamento 47.2 papunkčiu, Aplinkos ministerijos kancleris pasirašo raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento priimamajam, Lietuvos Respublikos Seimo priimamajam, Vyriausybės kancleriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų kanclerių pasirašytus raštus, kitus raštus pagal ministro nustatytas administravimo sritis. Reglamento 47.7 papunktis nustato, jog Aplinkos ministerijos kancleris pasirašo ir kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus.

Vadovaujantis Aplinkos ministro 2024 m. gegužės 20 d. Nr. V-66 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-511 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros, administracijos struktūros schemos, pareigybių sąrašo ir aplinkos ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta administracijos struktūros schema, Aplinkos ministerijos kancleriui tiesiogiai pavaldūs: Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupė, Strateginio valdymo ir investicijų departamentas, Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyrius, Informacinių technologijų skyrius, Teisės ir personalo skyrius, Valstybės turto ir viešųjų pirkimų skyrius.

Remiantis Aplinkos ministro 2023 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-511 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros, administracijos struktūros schemos, pareigybių sąrašo ir aplinkos ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus nuostatų 1 punktu, Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyrius pavaldus Aplinkos ministerijos kancleriui.

Asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, kuris numato, kad asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, bei teismų praktiką, teismas vertina, tai kad Raštas atitinka pareiškėjo pateikto prašymo turinį, o pateikiama informacija yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio Raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų pusiausvyra niekaip nepasikeistų, kadangi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui šis Raštas nesukelia.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad buvo praleistas prašymo nagrinėjimo terminas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2024 m. balandžio 26 d., o atsakovė 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. D8(E)-2606 „Dėl termino pratesimo“ pranešdama pareiškėjui, nurodė, kad dėl užtrukusio informacijos, susijusios su pareiškėjo prašymo nagrinėjimu, rinkimo, taip pat dėl didelio kitų užduočių kiekio, neturės galimybės pareiškėjui atsakyti per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą pagrindinį atsakymo pateikimo terminą, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo praleistas įstatymu nustatytas 20 darbo dienų terminas atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nesutinka su tokiais pareiškėjo skundo argumentais, vertindamas tai, kad pareiškėjas nepagrindė, koks yra teisinis pagrindas prašomų duomenų gavimo, nenurodyti jokie teisės aktai, jų nuostatos, pagal kurias pareiškėjas turi teisę gauti ir kitaip tvarkyti atsakovės darbuotojų asmens duomenis, taip pat teismas pažymi, kad nėra galimybės nustatyti pareiškėjui duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykio.

LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog prašomi asmens duomenys bus naudojami pateikiant duomenis į bylą administracinėje byloje Nr. eI2-2264-331/2024. Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad tokių aplinkybių Rašte pareiškėjas nebuvo minėjęs. Be to, jeigu pareiškėjui būtų reikalingi duomenys būtent pateikti duomenis į administracinę bylą Nr. eI2-2264-331/2024, pareiškėjas galėtų teikti procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo pradėtoje administracinėje byloje.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Pažymėtina, kad teikiant asmens duomenis neturi likti abejonių dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo bei teikiamų asmens duomenų būtinumo pagrįstumo, taip pat turi būti įvertintas asmens duomenų teikimo tikslas, duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykis ir teikiami tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini atitinkamam tikslui pasiekti.

BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžta, kad asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal aukščiau minėtą Reglamento 52 punktą atsakovės padalinių vadovai (jei jų nėra, – atsakovės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, vykdantys padalinių vadovų funkcijas jų komandiruočių, atostogų, ligos metu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais) pagal kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus.

Taigi, teismas atkreipdamas dėmesį, kad vadovaujantis Reglamento 52 punktu Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja I. V. turėjo teisę pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą, kadangi būtent Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atsakyti į pareiškėjo prašymą. Be to, Reglamento 75 punktas sietinas ne su VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi (prašymo nagrinėjimo termino pratęsimas), bet su pavestų užduočių vykdymu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovės Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovė neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjo prašyme prašomus duomenis (darbuotojų vardus, pavardes). Pareiškėjas nenurodė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo sąlygų.

Nustačius, kad atsakovės Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. D6-397) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjosVioleta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė