Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjo D. S. skundas tenkintas ir panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-428-2018 bei administracinio nusižengimo byla D. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Institucijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad UAB „P.“ direktorius valstybiniame vandens telkinyje (Balžio ežere) įrengė ir naudojo vandens atrakcionus be valstybinio vandens telkinio patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nurodo, kad vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų vykdymo“ 6.1 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių darbuotojai, pagal kompetenciją nustatę valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi ANK nustatyta tvarka, surašo administracinių nusižengimų protokolus. Tam, kad būtų nustatytas žemės naudojimo pažeidimas, turi būti įvykdyta žemės naudojimo kontrolė. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas patikrinimas bei surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-306. Buvo nustatyta, kad Balžio ežere yra pastatyti pontonai – tramplinai (įrengtas vandens atrakcionas), užimamas vandens telkinio plotas – apie 5 376 kv. m.

5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, jog ginčo tarp D. S. ir Institucijos dėl to, jog vandens telkinys (Balžio ežeras) yra nesuformuotas, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikėjimo teisė – tai patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Sutikimą statyti laikinus nesudėtingus statinius valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką Nacionalinėje žemės tarnyboje reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu. Vandens įstatymo 7 straipsnis numato, kad pagrindas naudoti vandens telkinį yra nuosavybės teisė, nuomos ar kita sutartis, taip pat šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais suteikta teisė. Taigi Balžio ežeras nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, jis nėra perduotas valdyti ir naudoti Vilniaus miesto savivaldybei ar UAB „P.“.

6. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 30 d. rašte Nr. 49SJN-1125-(14.49.105) (toliau - Sutikimas) nurodė, kad neprieštarauja, jog UAB „P.“ nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, pagal MB „R.“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą, laikinai iki bus parengti žemės sklypo suformavimo dokumentai paplūdimiui prie Balžio ežerui įrengti, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., naudotųsi valstybine žeme, schemoje pažymėtoje vietoje, pastatant laikinus statinius, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Taigi suformavus žemės sklypą UAB „P.“ išnyko teisė, kuri buvo neteisėtai suteikta Sutikimo pagrindu, naudotis ginčo teritorija. Sutikimu buvo leista pasinaudoti tik Balžio ežero pakrante, tačiau neduotas sutikimas naudotis Balžio ežeru ir jame statyti atrakcionus bei su tuo susijusius statinius.

7. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi UAB „P.“ sutikimo/leidimo įrengti įrenginius Balžio ežere. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo Nutarime padaryta išvada, jog nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. suformavus žemės sklypą visus klausimus su šio sklypo ir aplinkinės teritorijos panaudojimu rekreaciniais tikslais sprendžia savivaldybė, tokiu būdu nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, negavus patikėtinio sutikimo įrengti žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotus pontonus/įrenginius. Būtina pažymėti, kad viešojoje teisėje turi būti paisoma principo, suteikiančio teisę veikti tik taip, kaip numatyta pagal teisės aktus: t. y. visa, kas nėra leista draudžiama. UAB „P.“ teikia vandens atrakcionų pramogas rekreacinės teritorijos žemės sklype ir vandens telkinyje - Balžio ežere neturint teisėto pagrindo.

8. Nors teismų praktikoje pažymėta, kad net ir pripažinus naudojimosi žemės neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėjus atlaisvinti valstybinę žemę. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai ar suinteresuoti asmenys turėtų ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl ir šiuo aspektu tinkamas žemės sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimas yra įmanomas inicijavus civilinį procesą, bet ne administracinių nusižengimų bylų teiseną (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7/2014). Taigi, tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, negali eliminuoti kompetentingos institucijos, nustačiusios žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir juose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą ir veikimą priešingą teisei, ir už tai netaikyti administracinės atsakomybės.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisės nusižengimo objektyviosios pusės požymių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis. Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.). Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrengė pontonus - tramplynus ir naudojo Balžio ežerą be valstybinio vandens telkinio patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo. Principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), šiuo atveju neatleidžia D. S. nuo atsakomybės, kadangi jis pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio vandens telkinių naudojimą, nuostatas ir jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį.

11. Advokatė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Teigia, kad Institucija taip ir nenurodo, kokie konkretūs byloje esantys įrodymai patvirtina šias skunde deklaruojamas aplinkybes. Vertina kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo poziciją, kad savo veiklą UAB „P.“ pradėjo gavusi visus reikalautus dokumentus tokiai veiklai vykdyti. Aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė nuo 2018 m. pasikeitė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „P.“ neva nepašalino skunde nurodomais 2014 - 2015 metų aktais konstatuoto valstybinės žemės naudojimosi pažeidimo. Administraciniuose teismuose nagrinėjant Balžio bendruomenės skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos išduoto 2015 m. birželio 30 d. Sutikimo UAB „P.“ laikinai pasinaudoti valstybine žeme, Institucija nepripažino skundo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui dalį skundo patenkinus, pastaroji skundė apeliacine tvarka tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir jos apeliacinis skundas buvo patenkintas, taigi, UAB „P.“ neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė kardinaliai pasikeis, ir ji pati ims aktyviai veikti Balžio bendruomenės interesų naudai priešingai visų miestiečių interesams, neigdama savo buvusią poziciją.

13. Nesutinka su Institucijos argumentu, kad nagrinėjama civilinė byla neužkerta kelio jai bausti asmenis, pažeidusius žemės naudojimo tvarką, ir civilinė byla negali įtakoti jos surašyto nutarimo teisėtumo, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje būtent ir yra sprendžiamas UAB „P.“ vykdomos veiklos išduotų leidimų pagrindu teisėtumas kaip sąlyga taikyti pasekmes – įpareigoti ar neįpareigoti pašalinti jai priklausančius įrenginius iš ginčo sklypo.

14. Taip pat nesutinka su Institucijos argumentais, kad 2015 m. gegužės 30 d. jos Sutikimu UAB „P.“ buvo leista pasinaudoti tik Balžio ežero pakrante, o ne pačiu ežeru. Pati Institucija pripažįsta, jog leidimas buvo suteiktas pagal MB „R.“ parengtą situacijos schemą, kurioje buvo nurodytos konkrečios sporto įrenginių pastatymo vietos, įskaitant ir patį ežerą. Be to, UAB „P.“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą šio leidimo (sutikimo) aiškiai ir vienareikšmiškai nurodydama savo tikslą – vandens slidžių sporto bazei įrengti, kas paneigia dabartinius išvedžiojimus, jog sutikimas buvo išduotas tik pakrantei, bet ne pačiam ežerui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdyti toką veiklą – vandens slidžių sportą – objektyviai neįmanoma tik ežero pakrantėje.

15. Dėl skundo argumentų, susijusių su vandens telkinio nesuformavimo atskiru sklypu ir jo neperdavimo savivaldybei, nurodo, kad Balžio ežeras yra viešoji miesto erdvė. Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-5484-596/2015, taip pat byloje Nr. I-10039-790/2015 pasisakė, kad viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktas), o UAB „P.“ įgyvendino savo teisę laisvai pasirinkti verslą ir teikė paslaugas išduotų leidimų pagrindu. Teismine tvarka šie leidimai nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad UAB „P.“ veikla teikiant paslaugas Balžio ežero pakrantėje buvo ar yra neteisėta.

16. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pagrįstai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, įvertinus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. S. veiksmuose nėra tyčios. Tokią išvadą teismas padarė išsamiai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių bei naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

17. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl to, kad Balžio ežere yra pastatyti pontonai – tramplinai (įrengtas vandens atrakcionas), užimtas vandens telkinio plotas – apie 5 376 kv. m. Aplinkybę, kad D. S., būdamas UAB „P.“ vadovu, savavališkai užėmė vandens telkinį ir jį naudojo, Institucija grindžia tuo, kad šis ežeras nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, jis nėra perduotas valdyti ir naudoti Vilniaus miesto savivaldybei ar UAN „P.“. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi UAB „P.“ sutikimo/leidimo įrengti įrenginius Balžio ežere, todėl kaip nepagrįstus vertina skundžiamo nutarimo argumentus, kad nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. suformavus žemės sklypą visus klausimus su šio sklypo ir aplinkinės teritorijos panaudojimu rekreaciniais tikslais sprendžia savivaldybė.

18. Su tokia aukščiau išdėstyta Institucijos pozicija nėra pagrindo sutikti. Administracinio nusižengimo bylos duomenys, taip pat joje pateikti bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko prieinami civilinės bylos duomenys patvirtina D. S. nurodomas aplinkybes, kad jo šiuo metu vadovaujama įmonė veiklą prie Balžio ežero vykdė turėdama visus reikalaujamus dokumentus. Dėl UAB „P.“ veiklos ginčo sklype pirmiausia buvo kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą (pažymėtina, jog bendrovei aptariamu metu vadovavo ne D. S.), siekiant gauti informaciją, ar reikalingas Institucijos sutikimas statant kilnojamus vandens atrakcionus. 2014 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu atsakė UAB „P.“, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimai išduodami statant ar rekonstruojant statinius (nekilnojamuosius daiktus) valstybinėje žemėje. Šio skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. rašte (atsakymas į UAB „P.“ prašymą dėl sutikimo Balžio ežero pakrantėje įrengti vandens atrakcioną bei pastatyti jam funkcionuoti reikalingus statinius) nurodyta, kad toks prašymas netenkinamas, kadangi vandens atrakcionas bei minėti įrenginiai į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti laisvoje valstybinėje žemėje, neturint žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinto dokumento, nepatenka, todėl teisinio pagrindo tokio sutikimo išdavimui nėra.

19. Kad nuo 2014 m. UAB „P.“ gauna Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos leidimą teikti vandens atrakcionų paslaugas Balžio ežere ir jo pakrantėje pagal suderintą projektą, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas Antakalnio seniūnijos seniūnas A. V.. VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ 2014 m. balandžio 4 d. raštu informavo neprieštaraujanti, kad, gavus visus reikalingus suderinimus, įrengiant vandens atrakcioną, kabeliai būtų tvirtinami prie augančių medžių pagal specialiai numatytus tvirtinimus.

20. 2015 m. birželio 9 d. tuometinis UAB „P.“ vadovas teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamentui prašymus dėl leidimo įrengti vandenlenčių parką prie Balžio ežero Vilniuje ir vykdyti veiklą. 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte nurodyta, kad Ekonomikos ir investicijų departamentui persiųstas tolesniam klausimo nagrinėjimui aukščiau minėtas prašymas. Rašte taip pat nurodoma, kad Departamentas neprieštarauja projekte numatytoms įrenginių vietoms. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teritorijoje, kurioje siūlomi įrenginiai, yra rengiami kadastriniai matavimai dėl žemės sklypo panaudos. Iki įstatymų nustatyta tvarka sklypo panaudos Vilniaus miesto savivaldybei suteikimo, žemės naudojimo klausimus sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba.

21. Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba rašte nurodė neprieštaraujanti, jog UAB „P.“, nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, pagal MB „R.“ 2014 m. gegužės 26 d. parengtą situacijos schemą M:1:522.99 Nr. A255-TPA.01.1, laikinai, iki bus parengti žemės sklypo suformavimo dokumentai paplūdimiui prie Balžio ežero įrengti, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. liepos 1 d., naudotųsi valstybine žeme, schemoje pažymėtoje vietoje, pastatant laikinus statinius, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

23. Administracinio nusižengimo protokolas D. S. buvo surašytas 2018 m. gegužės 4 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu, nustačius, kad aptariamame valstybiniame telkinyje, t.y. Balžio ežere, yra įrengti vandens atrakcionai, taip užimant nurodytą valstybinio vandens telkinio plotą. Kad aptariamas ežeras yra valstybinis ir šis vandens telkinys yra nesuformuotas, ginčo byloje nėra. Vis dėlto, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta sklypo šalia Balžio ežero Panaudos sutartis Nr. 49SUN-53-(14.49.58), kuria šis sklypas perduotas Vilniaus miesto savivaldybei 99 metams. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo šios datos visi klausimai, susiję su sklypo panaudojimo rekreaciniais tikslais, spręstini savivaldybės. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodė tokiai išvadai prieštaraujanti, tačiau iš esmės jokių nesutikimo motyvų nepateikė, taip pat nenurodė duomenų, leidžiančių nustatytas faktines aplinkybes vertinti priešingai, paaiškino tik kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi UAB „P.“ sutikimo/leidimo įrengti įrenginius Balžio ežere.

24. Nors tik nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. sklypas šalia Balžio ežero panaudos pagrindais perduotas Savivaldybei, kaip minėta, UAB „P.“ dėl leidimo įrengti vandens atrakcionus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir gaudavo tokius leidimus, sumokėjusi nustatytą rinkliavą. UAB „P.“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti tokio pobūdžio statinį ir gavo atsakymą, kad šios institucijos leidimas nėra reikalingas, atlikus visas reikalaujamas procedūras Vilniaus miesto savivaldybėje, neturėjo pagrindo tikėtis, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija pasikeis ir bendrovės įrengti vandens atrakcionai ežero pakrantėje bei pačiame ežere bus vertinami kaip savavališkas ežero užėmimas. Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojama ta aplinkybė, kad minėta Panaudos sutartimi Savivaldybei buvo perduotas sklypas, tačiau ne pats ežeras, atsižvelgiant į UAB „P.“ veiklos pobūdį bei kad buvo gauti leidimai įrengti vandens atrakcionus (kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą su paklausimu, ar reikalingas Institucijos pritarimas tokiems statiniams, taip pat aiškiai buvo nurodytas jų pobūdis bei paskirtis), pagrįsti skundžiamo pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tokio pobūdžio pramoga neabejotinai gali būti teikiama tik vandenyje ir ši aplinkybė buvo aiški jau gaunant minėtus leidimus.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai užimti vandens telkinius ar savavališkai vandens telkiniais naudotis, vandens atrakcionai Balžio ežere bei jo pakrantėje pastatyti gavus atitinkamų institucijų leidimus tokiems statiniams, 2015 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos duotas sutikimas Nr. 49SJN-1125-(14.49.105) nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, jo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.