Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. Ž. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Jurconsult Group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Nors pareiškėjai J. Ž. ir M. J. su atskiruoju skundu teikdami papildomus duomenis (duomenis iš tinklalapio www.bankroto.dep), nenurodė prašantys pridėti minėtus duomenis prie bylos, tačiau atskirajame skunde remiasi naujai pateikiamais duomenimis, todėl nagrinėtinas jų priėmimo ir pridėjimo prie bylos klausimas.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu tie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Šiuo atveju prašomais pridėti dokumentais pareiškėjai siekia pagrįsti savo argumentus dėl byloje dalyvavusių asmenų susietumo ir būtinybės atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti bei pridėti prie bylos pareiškėjų naujai pateiktus dokumentus.

Dėl atsisakymo atnaujinti procesą pagrįstumo

17. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 ir kt.).

19. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra tada, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010 ir kt.).

20. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, o proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

21. Prašomoje atnaujinti byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Abadona“ ieškinį atsakovei RUAB „HQ Development“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir ieškovei UAB „Abadona“ pripažino nuosavybės teises į turtą: nebaigtos statybos butus Nr. 20 ir Nr. 21, terasą, automobilio parkavimo vietą bei į žemės sklypo dalį, proporcingą viso pastato ir ieškovės šiame pastate nuosavybės teise įgyto turto plotui; priteisė atsakovei RUAB „HQ Development“ iš ieškovės UAB „Abadona“ parduodamo turto kainą – 188 751,82 Eur.

22. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje grindė tuo, kad jiems priklauso nuosavybės teisė į nutarties 21 punkte nurodytą turtą. Pareiškėja J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. su A. S. ir UAB „HQ Development“ sudarė sutartį dėl perleidimo – perėmimo teisių ir pareigų, kylančių iš 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties bei jos 2016 m. gruodžio 1 d. pakeitimo, kuria J. Ž. buvo perleistos teisės ir pareigos į butą, esantį (duomenys neskelbtini)-20, Vilniuje. Pareiškėjas M. J. 2018 m. kovo 16 d. su A. S. ir UAB „HQ Development“ sudarė sutartį dėl perleidimo – perėmimo teisių ir pareigų, kylančių iš 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties bei jos 2016 m. gruodžio 1 d. pakeitimo, kuria M. J. buvo perleistos teisės ir pareigos į butą, esantį (duomenys neskelbtini)-21, Vilniuje.

23. Apeliacinis teismas, įvertinęs prašomoje atnaujinti byloje priimto teismo sprendimo turinį, taip pat skundžiamos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantų nurodytos aplinkybės šiuo atveju negali būti laikomos turinčiomis įtaką apeliantų teisėms ir pareigoms CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, nes neatitinka šios nutarties 20 punkte apibrėžtų požymių.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai reikalavimų perleidimo sutartis sudarė ir deklaruojamas teises į minėtus butus įgijo 2018 m. kovo 16 d., tai yra tada, kai ne tik A. S. ankstesnėmis sutartimis jau buvo perleidusi savo teises į šį turtą, bet ir naujasis kreditorius (teisių įgijėjas) tas teises dar kartą buvo perleidęs. Pareiškėjai teigia, kad ne tik šios sutartys yra galiojančios, bet taip pat nėra nuginčytos ir jų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, todėl jie neteko galimybės teikti savo paaiškinimų ir pasisakyti tiek dėl turto nuosavybės, tiek dėl sudarytų sutarčių neteisėtumo. Tačiau tokie argumentai niekaip nepatvirtina, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti bylos procese tiesiogiai sukūrė naujas ar panaikino turėtas materialiąsias teises ir pareigas apeliantams.

25. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019 ir kt.).

26. Prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl ieškovės UAB „Abadona“ nuosavybės teisių į ginčo turtą. Byloje nebuvo sprendžiamas A. S. veiksmų teisėtumo klausimas sudarant vėlesnes reikalavimo teisių perleidimo sutartis (tai, kaip nurodė patys pareiškėjai, bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu). Įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo turinį, matyti, kad šioje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai apeliantų atžvilgiu, apeliantai nebuvo prašomoje atnaujinti byloje nagrinėtų sandorių šalimis. Akivaizdu, kad sprendime nėra ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar pareigų. Vien tai, kad apeliantai taip pat buvo sudarę reikalavimų perleidimo sutartis į tuos pačius ginčo butus, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, jog prašomoje atnaujinti byloje buvo tiesiogiai nuspręsta dėl apeliantų materialiųjų teisių ir / ar pareigų.

27. Apeliacinis teismas pažymi, kad bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013 ir kt.).

28. Pateikdami prašymą atnaujinti procesą apeliantai teigė, kad byloje dalyvaujančios šalys buvo susijusios tarpusavyje, tačiau jie nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata galią, t. y. nepateikė argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Taigi ir dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo pagal pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.

29. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas peržengė ribas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. kovo 16 d. sutartys apskritai negalėjo būti sudarytos. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, tokia išvada nebuvo padaryta. Teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad apeliantų sutartys buvo sudarytos vėliau, o šio fakto neginčija ir patys apeliantai.

30. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjų atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-139-943/2020, atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019, kurios proceso atnaujinimo siekė ir pareiškėjai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostata). Tokiu atveju pareiškėjai įgyja galimybę naudotis CPK 46 arba 47 straipsniuose numatytomis procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.