- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-23512-779/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-175292018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Dževaldas Joneliūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovei G. B. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytos tvoros dalį ant ieškovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (toliau SB) Vaivorykštė, (duomenys neskelbtini), ir atlaisvinti bei sutvarkyti užimtą 2 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo. Nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G. B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieškovo K. Z. lėšomis, kurias išieškoti iš atsakovės G. B..
Ieškovas nurodė, kad yra savininkas 0,0589 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo sklypo ribos yra nustatytos atliekant preliminarius matavimus, todėl ieškovas, siekdamas atlikti minėto sklypo geodezinius matavimus, kreipėsi į geodezinių matavimų paslaugas teikiančią įmonę, kad būtų atlikti ieškovo žemės sklypo geodeziniai matavimai. Pradėjus žemės sklypo geodezinių matavimų darbus, paaiškėjo, kad darbų pabaigti nėra galimybės, nes žemės sklypo pietvakarinė dalis yra atitverta vielos tvora su betoniniais pamatais ir užimta greta besiribojančio žemės sklypo savininkės G. B.. Pažymėjo, kad 2006 metais atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu duoti sutikimą atsakovei statyti tvorą ant ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų skiriančios ribos. Ieškovas tokį sutikimą davė. Ieškovui išvykus iš Lietuvos, atsakovė atliko tvoros statybos darbus, tačiau po jų nebeliko žemės sklypų bendrų riboženklių, todėl ieškovas ilgą laiką nepastebėjo, kad atsakovė dalį jai priklausančios tvoros pastatė ieškovo žemės sklypo dalyje. Ieškovas, norėdamas įsitikinti, ar atsakovė tikrai nepažeidžia jo nuosavybės teisių, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2017-11-30 atliko atsakovės žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimą ir jo metu surašė 2017-11-30 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-889, kuriame konstatavo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu ir šiaurinėje atsakovės žemės sklypo dalyje pastatyta tvora yra ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio SB Vaivorykštė, (duomenys neskelbtini), ribose bei užima 2 kv. m. bendro ploto. Ieškovas išsiuntė atsakovei 2018-03-22 reikalavimą dėl neteisėtai užimtos žemės sklypo dalies atlaisvinimo, kuriuo pareikalavo, kad Atsakovė per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos atlaisvintų ir sutvarkytų savavališkai užimtą ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2 kv. m. bendro ploto dalį. Atsakovė turėjo pakankamai laiko nugriauti tvoros dalį, esančią ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje ir ją įsirengti iš naujo ant atsakovės žemės sklypo ribos, tačiau atsakovė, atsakydama į ieškovo reikalavimą, 2018-04-30 raštu nurodė, jog pripažįsta faktą, kad jos tvora užima dalį žemės sklypo, tačiau nurodė, jog ši žemės sklypo dalis ieškovui nepriklauso, nes yra valstybinė ir jis neturi teisės reikšti reikalavimų, taip pat nurodė kitus teiginius, dėl kurių, atsakovės manymu, ieškovo reikalavimas atlaisvinti jo užimtą žemę, yra nepagrįstas. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų yra pažeistos ieškovo teisės laisvai naudotis jam nuosavybės teise priklausančio 2 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi ir iki dabar šių teisių pažeidimas nėra pašalintas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinio netenkinti, civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, arba dėl pažeidimo mažareikšmiškumo.
Atsakovė nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai ilgą laiką, apytiksliai nuo 2000 m. iki 2012 metų buvo itin draugiški. Esant geriems šalių santykiams, 2006 metais jie abipusiu susitarimu susitarė ant jau tuo metu buvusių pamatų įrengti tvorą. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2006-05-12 buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos. Atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovas savo parašu 2006-05-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 1 patvirtino dalyvavęs nustatant žemės sklypo ribas, su žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų ar atsisakymo motyvų šiame akte nenurodė. Atsakovės kadastriniai matavimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Tuo tarpu ieškovas iki šios dienos savo žemės sklype nėra atlikęs kadastrinių matavimų, jo sklypo ribos yra nustatytos tik atlikus preliminarius matavimus. Atkreipė dėmesį į tai, jog atliekant atsakovės žemės sklypo ribų matavimus, ginčo tvoros pamatai jau buvo įrengti, nes 2006-05-16 notariniu sutikimu ieškovas savo valia patvirtino sutinkantis, kad atsakovė statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant minėtų sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo jam priklausančio sklypo ribos ir savo vardu atliktų tvoros teisinę registraciją. Iš šio sutikimo turinio yra akivaizdu, kad 2006-05-12 atsakovės žemės sklype atliekant kadastrinių matavimo darbus, pamatai jau buvo įrengti ir ieškovui buvo puikiai žinoma jų buvimo vieta. Taigi, šalys bendru susitarimu susitarė pamatų vietos nekeisti, tvorą įrengiant ant jau esamų pamatų. Šios aplinkybės kategoriškai paneigia ieškovo teiginius, jog jam išvykus iš Lietuvos, atsakovė atliko tvoros statybos darbus, po kurių nebeliko žemės sklypų bendrų riboženklių. Nurodė, kad ieškovo pozicija apie neva jo pažeistus interesus visiškai prieštarauja jo paties duoto sutikimo turiniui bei konkliudentiniams veiksmams, nes nesuprantama, kokiu būdu tvoros dalis, nežymiai įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą, įrengta turint jo sutikimą, pažeidžia ieškovo interesus. Paminėjo, kad į ieškovo žemės sklypą įsiterpusi tvoros dalis plačiausioje vietoje siekia tik 0,28 cm, o toliau link vidurio susiaurėja iki 0. Aplinkybė, jog tvora pastatyta ant jau esančių pamatų, jos dalis užima nedidelį plotą ieškovo žemės sklypo, negali būti laikoma pažeidimu, nes visi darbai atlikti su ieškovo žinia ir sutikimu. Nurodė, kad jeigu teismas tai vertintų kaip pažeidimą, tai toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Nurodė, kad įpareigojimas atsakovę nugriauti dalį pastatytos tvoros, gali užprogramuoti tolimesnius šalių ginčus dėl likusios tvoros dalies ir nugriautos tvoros dalies įrengimo. Įvertinant tai, kad tvora pastatyta atsakovės lėšomis, 12 metų ieškovas nereiškė jokių pretenzijų, naudojosi jos atliekama paskirtimi, įvertinant, kad tvora atrodo estetiškai, dera prie namo, vietovės stiliaus, įvertinus tvoros dalies griovimo išlaidas ir tolimesnius veiksmus, būtinus atstatyti tvoros dalį, atsakovė prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra neadekvatus ir neproporcingas siekiamam rezultatui: jis reikalauja nugriauti tvoros dalį, tačiau niekaip neargumentuoja, kokių veiksmų ketina imtis, kaip ketina užtikrinti kaimynų saugumą, augindamas šunį ir koks apskritai yra tvoros dalies nugriovimo tikslas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išduotas sutikimas statyti tvorą sukūrė prievolinius teisinius santykius, ieškovo sutikimas išduotas 2006-05-16, tvora baigta statyti 2006 m. spalio mėnesį, todėl būtent nuo šio termino prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas, kuris šiuo metu yra pasibaigęs, todėl atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Teismo nustatytos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovas K. Z. yra 0,0589 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. A. G. B. yra gretimo 0,0596 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.
2006-05-16 sutikimu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės, K. Z. sutiko, kad žemės sklypo Nr. 36:349, esančio sodų bendrijoje „Vaivorykštė“, (duomenys neskelbtini), savininkė G. B. statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant šių sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo K. Z. priklausančio sklypo ribos ir savo vardu atliktų tvoros teisinę registraciją.
2017 m. ieškovas su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. 2017-11-30 nacionalinės žemės tarnybos specialistas surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-889 ir 2017-12-06 atsakymą K. Z., kuriuose nurodė, jog žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0036:349, aptvertas vieline tvora su betoniniu pamatu, tvora pastatyta žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0036:367, ribose 2 k. m., t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų nepažeisti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimti žemės.
2018-03-22 reikalavimu dėl neteisėtai užimtos žemės sklypo dalies atslaisvinimo ieškovas pareikalavo, jog atsakovė G. B. per vieną mėnesį atlaisvintų ir sutvarkytų savavališkai užimtą ieškovui nuosavybės teise priklausantį 2 kv. m. sklypo dalį.
2018-04-30 raštu atsakovė G. B. atsisakė įvykdyti K. Z. reikalavimą, be kita ko nurodydama, jog 2006 m. K. Z. buvo davęs sutikimą statyti tvorą nesilaikant atstumų tarp sklypų renovuojant ant žemės sklypo ribos esančius pamatus iš esmės nekeičiant jų vietos (atsakymo šeštos pastraipos šešta eilutė).
Ieškovas reiškia negatorinį ieškinį civilinio kodekso (toliau CK) 4.95 straipsnio, CK 4.98 straispnio nustatyta tvarka, prašydamas įpareigoti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą.
Reikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. A. G. B. yra gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Sklypus skiria vielinė tvora, kurios betoninis pamatas 11,01 m patenka į ieškovui priklausančią sklypo dalį ir sudaro 2 kv. m. Šias aplinkybes 2017 m. konstatavo nacionalinės žemės tarnybos specialistai. Ginčo dėl to byloje nėra. Taigi, negatorinio ieškinio sąlygos yra įrodytos.
Atsakovė G. B. ginasi 2006-05-16 K. Z. sutikimu dėl tvoros statymo.
2006-05-16 sutikimu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės, K. Z. sutiko, kad žemės sklypo, kadastro 0101/0036:367, esančio SB „Vaivorykštė“, (duomenys neskelbtini), savininkė G. B. statytų savo nuožiūra tvorą ant pamatų, esančių ant šių sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo K. Z. priklausančio sklypo ribos ir savo vardu atliktų tvoros teisinę registraciją.
Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Byloje pateiktas K. Z. sutikimas patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), savininkas K. Z. žemės sklypo Nr. 36:349 savininkei G. B. suteikė teisę savo nuožiūra statyti tvorą ant pamatų, esančių ant šių sklypų ribos, nesilaikant nustatyto atstumo nuo K. Z. sklypo ribos. Jokių kitų sąlygų ar teisių sutikime nesuformuluota. Taigi, buvo susitarta tik dėl tvoros statymo vietos (ant sklypų ribos ir ant buvusių pamatų), todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad duodamas sutikimą statyti tvorą ant sklypų ribos ieškovas suteikė teisę gretimo sklypo savininkei G. B. statyti tvorą ieškovui K. Z. priklausančiame žemės sklype. Šio sutikimo turinys suponuoja išvadą, kad sutikimas statyti tvorą duotas tik ant sklypų ribos, bet ne už jos ribų ir kad tvora turėjo būti pastatyta ant sklypų ribos buvusių pamatų. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių pamatų, apart jos pastatytų 2005 metais, ant šių sklypų ribos nebuvo. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino atsakovės prašymu apklausta liudytoja V. T.. Ieškovas nurodė, jog prieš duodant sutikimą statyti tvorą, sklypus skyrė seni pamatai ir du riboženkliai, ir kad jis davė atsakovei sutikimą statyti tvorą būtent ant buvusių senų pamatų vietoje. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo prašymu apklaustas liudytojas Ž. K.. Kadangi jokių kitų įrodymų, patvirtinančių senų pamatų buvimą/nebuvimą į bylą nepateikta, teismas labiau tiki ieškovo paaiškinimais dėl buvusių senų pamatų buvimo, kadangi šias aplinkybes savo rašytiniame 2018-04-30 paaiškinime „Dėl 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo“ patvirtino ir pati atsakovė G. B., nurodydama, jog „tvora buvo įrengta renovuojant ant žemės sklypo ribos esančius pamatus iš esmės nekeičiant jos vietos“. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pastatė naujus betoninius pamatus, todėl labiau tikėtina, kad ji naujus pamatus iš dalies pastatė ne ant senų pamatų, o 2 kv. m. pakeičiant jų buvimo vietą į ieškovo žemės sklypo pusę.
Dėl savininko teisių gynimo būdų
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo vertinant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Atsakovė prašo bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo, kadangi tvoros pamatas įsiterpia į ieškovo žemės sklypą tik 28 cm ir ieškovui net 12 metų tvora netrukdė. Tokie teiginiai nepagrįsti. Kaip nurodė ieškovas, jis davė atsakovei sutikimą statyti tvorą ant sklypų ribos, pasitikėjo atsakove jai statant tvorą, atsakovei statant tvorą jis buvo išvykęs į užsienį, ir tik ketindamas atlikti kadastrinius sklypo matavimus sužinojo, jog tvora pastatyta ant ieškovo žemės sklypo. Ieškovas neatsisakė dalies savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą. Teismas konstatuoja, jog yra ieškovo, kaip daikto savininko, teisių tęstinis pažeidimas, todėl ieškovo teisės pagrįstai gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį. Aplinkybė, kad ieškovas daug metų nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sklypo dalies neteisėto užvaldymo, jeigu jis tokį faktą žinojo net ir nuo 2006 metų, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių, nes, kaip minėta, ieškovo 2006 m. sutikimas dėl tvoros statymo yra duotas ant jo sklypo ribos, bet ne už jos. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šioje byloje ieškovas nesutiko, kad atsakovė naudotųsi ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi. Vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisės.
Dėl senaties termino
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui, kadangi ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2006 metais.
Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kaip jis pats nurodė, 2012 metais tarp šalių įvykus konfliktui ir bandant atlikti kadastrinius sklypo matavimus. Tačiau kadangi ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tai ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Dėl to teismas prendžia, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl nesilaikant 2006 m. susitarimo savavališkai ant ieškovo žemės sklypo dalies pastatytos tvoros pašalinimo.
Dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą
Atsakovė teigė, kad tvora pastatyta 2006 metais, turint ieškovo sutikimą ir atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus bei ieškovui pasirašius ant 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1, taip patvirtinant sutikimą su žemės sklypo ribomis. Tačiau aplinkybė, jog ieškovas pasirašė 2006-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, nesuponuoja išvados, jog ieškovas sutiko su tuo, jog atsakovė tvoros dalį statytų jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė, pastatydama statinį ieškovo žemės sklypo dalyje, pažeidė ieškovo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, spręstina, kad atsakovė turi prisiimti dėl tokių jos veiksmų kylančias pasekmes, t. y. atsakovė turi nugriauti neteisėtai pastatytą tvoros dalį. Teismo vertinimu, toks įpareigojimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes: 1) dėl atsakovei priklausančio statinio buvimo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės; 2) atsakovės pastatyta tvora yra nesudėtingas, negyvenamas, menkavertis statinys, todėl jos dalies nugriovimas atsakovės teises pažeis mažiau, nei šiuo metu yra pažeidžiamos ieškovo teisės; 3) atsakovė turi teisę tvoros dalį perkelti į savo žemės sklypą. Byloje nėra pateiktas priešieškinys ar detalus paaiškinimas rašytine forma, iš kurio būtų matyti, kad atsakovė turi galimybę iš dalies ar visiškai pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą negriaunant statinių.
Atsakovės argumentai dėl jos saugumo nugriovus tvorą, susiję su ieškovo auginamu šunimi, negali būti priežastimi atimti iš savininko jo turimo nekilnojamojo turto dalį.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl baudos ieškovui skyrimo
Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti ieškinį bei už nepagrįsto ieškinio pateikimą. Nurodė, kad ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl daugiau kaip 12 metų nekėlė klausimo dėl dalies tvoros vietos, kuria pats visą laiką naudojosi bei kodėl ir kokiu būdu staiga dalies tvoros vieta ėmė pažeidinėti jo interesus. Atsakovė nurodo mananti, jog ši civilinė byla yra ieškovo kerštas atsakovei už jo nenaudai priimtą sprendimą kitoje civilinėje byloje.
Pagal civilinio proceso kodesko (toliau CPK) 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, būtų piktnaudžiavęs jomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti ieškovui baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 75 Eur žyminio mokesčio, 600 eur atstivavimo išlaidų, iš viso 675 Eur bylinėjimosi išlaidų..
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pašalinti ieškovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Vaivorykštė“, (duomenys neskelbtini) pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant atsakovę G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytos tvoros dalį ant ieškovui K. Z. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje Vaivorykštė, (duomenys neskelbtini), ir atlaisvinti bei sutvarkyti užimtą 2 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą Situacijos schemoje, sudarytoje prie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-30 parengto žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo.
Nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovei G. B. neįvykdžius, neteisėtai pastatytos tvoros dalį leisti nugriauti ieškovui K. Z. savo lėšomis, lėšas išieškant iš atsakovės G. B..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.