- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-469-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00315-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- I. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-469-755/2019
teisėjas Kęstutis Rimkus Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00315-2018-2
2019 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-286/2019 pagal ieškovo I. N. (I. N.) ieškinį atsakovui S. V. (S. V.) dėl nuostolių priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kilnojamojo daikto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. N. prašė priteisti iš atsakovo S. V. 1 931,54 Eur nuostolių dėl netinkamo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo, 700 Eur kompensaciją už garažo metalinius įvažiavimo vartus ir dvejus langus, 245,32 Eur kompensaciją už metalinius fasadinius pastolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3-17, su vėlesniais papildymais atsakovas S. V. vykdė netinkamai, dėl ko buvo surašomi skolų suderinimo aktai. Paaiškino, jog pasibaigus sutarties terminui, atsakovas patalpų neatlaisvino ir tik 2018 m. balandžio mėnesį galutinai išsivežė visus įrengimus. Nurodė, kad atsakovui išsikėlus, patalpos buvo be vartų – atsakovas vartus, kuriuos buvo įstatęs, išsivežė.
3. Paaiškino, jog 2011 metais iš UAB „Mimino viešbutis“ įsigijo metalinius pastolius už 245,32 Eur. Nurodė, kad 2017 metų rudenį pastebėjo pastoliams dingus. Buvusio ieškovo darbuotojo paaiškinimu, pastolius pasiėmė atsakovas, kuriam jų prireikė įsirenginėjant naują autoservisą. Teigė, kad atsakovas žadėjo pastolius grąžinti, tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio ir priteisė 972,38 Eur nuostolių atlyginimą, 614,90 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
5. Nustatė, kad atsakovas nuomojamas patalpas grąžino ieškovui 2018 m. vasario mėnesį, t. y. pavėluotai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.
6. Įvertinęs ginčo šalių pasirašytus skolų suderinimo aktus bei atsakovui apmokėjus dalį skolos, teismas konstatavo, jog atsakovas liko skolingas 911,88 Eur pagal 2018 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktą.
7. Sprendė, kad ginčo šalys nebendradarbiavo, todėl vertindamas ieškovo pateiktus skolų suderinimo aktus bei sąskaitas faktūras, pagrįsta pripažino tik 2018 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 180504 dėl 60,50 Eur išlaidų, susijusių su šiukšlių išvežimu iš atsakovo nuomotų patalpų, nes ir pats atsakovas pripažino jas ten buvus. Teismas pripažino pagrįsta ieškinio dalį dėl 972,38 Eur nuostolių.
Atsiliepimas
8. Atsakovo teiginius dėl patalpų grąžinimo ieškovui tokios būklės, kokios buvo prieš nuomos sutarties sudarymą – be durų ir langų, teismas laikė išgalvotais ir nepagrįstais. Sprendė, kad atsakovas, išsikraustydamas iš nuomojamų patalpų, neturėjo jokio pagrindo išsivežti vartus ir langus, ir tokiu būdu pabloginti nuomotojui grąžinamo daikto būklę, nes ieškovas varžytinėse pastatą nusipirko su vartais ir langais, atsakovas, sudarant sutartį, nereikalavo atskirai aptarti vartų ir langų statuso. Atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus dėl langų kainos( 300 Eur) bei 2018 m. gegužės 15 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 180503 nurodytą vienerių vartų kainą, ieškovo naudai priteisė 614,90 Eur kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
9. Sprendė, kad nėra įrodymų, jog fasadinius pastolius, kuriuos, galbūt turėjo ieškovas, paėmė ir neatidavė atsakovas, todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė.
10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo – nesudėtingo ginčo, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino, kadangi jas sąlygojo abiejų šalių elgesys. Nenustatė aplinkybių, dėl kurių tik vienos šalies elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip aiškiai netinkamas, todėl, atsižvelgdamas į ieškinio patenkinimo dalį, teismas nepriteisė šalims jų turėtas išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl 614,90 Eur kompensacijos ieškovui I. N. priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš S. V. I. N. naudai 972,38 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 972,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmesti.
12. Teigia, kad teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams, nevertino bylos įrodymų viseto, klaidingai traktavo pateiktus įrodymus.
13. Nurodo, jog teismas padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo nuomojamose patalpose atlikto remonto – langų ir durų įstatymo, laikotarpio. Pažymi, jog atsakovas ginčo patalpas nuomojosi nuo 2006 metų, šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytojas A. B., bet ir ieškovas. Be to, pats ieškovas nurodė suvokęs įsigijus patalpas su atsakovui priklausančiais daiktais ir supratęs nebuvęs minėtų daiktų savininku.
14. Teigia, kad ieškovui parduotos patalpos buvo pagerintos atsakovo sąskaita ir ieškovas, įsigydamas patalpas, suvokė, kad patalpose įrengti atsakovo daiktai, ieškovas nėra šių daiktų savininkas, todėl ieškovas ir nereiškė teisme reikalavimo įpareigoti atsakovą įstatyti langus ir vienus metalinius vartus arba kompensuoti jam langų ir vienų metalinių vartų kainą.
15. Nurodo, jog teismas nevertino nuomotų patalpų kadastrinių matavimų bylos duomenų, kur aiškiai nurodyta, kad ieškovo įsigytose patalpose yra įstatyti tik mediniai vartai, nei metalinių vartų, nei plastikinių langų patalpose nebuvo įrengta.
16. Pažymi, kad atsakovas patalpas nuomojosi nepertraukiamai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuomojamos patalpos niekada nebuvo perimtos iš atsakovo, nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovo ir patalpų savininko, nepriklausomai nuo to, kad patalpos buvo perleidžiamos kitam savininkui, niekada nebuvo nutraukti. Atkreipia dėmesį, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių daiktų statusas nebuvo aptariamas iki nuomos sutarties su ieškovu nutraukimo, kadangi, ieškovas, įsigydamas patalpas, nuosavybės teisės į atsakovo langus ir vartus neįgijo. Paaiškina, kad su pradiniu nuomotoju buvo sutarta, kad atsakovas langus ir vartus galės pasiimti arba jam bus kompensuota šių daiktų kaina. Nutraukiant patalpų nuomos sutartį, ieškovas taip pat neprieštaravo tam, kad atsakovas atsiimtų visus savo daiktus, taip pat ir du įstatytus langus ir vienus metalinius vartus.
17. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netyrė daiktų nusidėvėjimo bei jų kainos, nes ieškovas prašydamas priteisti kompensaciją, paskaičiavo nusidėvėjimą, o teismas kompensaciją skaičiavo kaip už naujus daiktus. Priduria, kad ieškovas neįrodė vartų kainos jokiais objektyviais duomenimis.
18. Tvirtina, kad teismas, priteisdamas kompensaciją už dvejus langus ir duris, išėjo už ieškinio ribų. Teigia, jog ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, tik reikalavo įpareigoti atsakovą įstatyti tris metalinius vartus arba priteisti iš atsakovo kompensaciją.
19. Mano, jog atsakovo veiksmai, t. y. įstatytų langų ir metalinių vartų išvežimas iš patalpų, nelaikytini ieškovo patalpų pabloginimu, kadangi patalpos buvo tokiu būdu pagerintos atsakovo lėšomis ir tokie pagerinimai gali būti atskiriami ir pašalinami. Pažymi, kad atsakovas ir kitais savo darbais pagerino patalpų būklę – atsakovo lėšomis patalpose buvo įrengta šildymo sistema, įrengta elektra, užbetonuotos grindys. Atsakovas šiuos pagerinimus paliko patalpose ir kompensacijos už juos iš ieškovo nereikalavo.
20. Nesutinka su teismo išvada nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad atsakovas kelis kartus siūlė ieškovui taikia užbaigti ginčą, bet ieškovas atsisakė. Pažymi ir tai, jog atsakovas nuo pat ieškinio iškėlimo teisme dienos iš dalies pripažino jį, todėl mano, kad būtent ieškovo elgesys buvo netinkamas procese, tuo tarpu atsakovas tik gynėsi nuo ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
21. Ieškovas I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
22. Sutinka su apelianto pastebėjimu dėl langų ir vartų įstatymo datos. Tačiau nurodo, jog vartų ir langų keitimas priskiriamas prie einamojo remonto. Paaiškina, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutarties su UAB „Vitedanas“ pagrindu atsakovas turėjo teisę su nuomotojo sutikimu atlikti nuomotų patalpų einamąjį remontą, todėl prisiėmė atitinkamą riziką dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimą. Teigia, jog atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti kompensacijos už pagerinimus ar savavališkai, pasibaigus nuomos sutarčiai, vartus ir langus išsivežti, kadangi šie daiktai yra neatskiriama viso statinio ir be jų pastato negalima normaliai eksploatuoti. Pažymi, kad ieškovas įgydamas statinį iš varžytynių, buvo įsitikinęs, jog jis turi būti perduotas toks, koks buvo įgytas varžytynėse, o visi pagerinimai buvo įskaityti į atsakovo mokamą nuomos mokestį. Atkreipia dėmesį, jog nėra dokumentų, kuriuose būtų nurodyta atsakovo teisė, pasibaigus nuomos sutarčiai, pasiimti vartus ir langus.
23. Nurodo, kad pareiškė alternatyvius reikalavimus – atstatyti trejus vartus, įstatyti dvejus langus ir vienus vartus arba priteisti kompensaciją, todėl teismas neperžengė ginčo ribų.
24. Paaiškina, jog vartų medinis buvo tik pagrindas, o patys vartai apkalti skardos lakštais.
25. Pabrėžia, kad teismas kompensaciją priteisė už grąžinto nuomoto pastato pabloginimą pagal ieškovo teiktus skaičiavimus, o atsakovas nesiėmė jokios iniciatyvos įvertinti išsivežtus vartus ir langus.
26. Nors ir nepateikė apeliacinio skundo, tačiau nesutinka su teismo priteistų nuostolių dydžiu, nes nebuvo vertinta 2018 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra IN Nr. 180305, paminėta 2018 m. kovo 7 d. skolų suderinimo akte.
Žemesnės instancijos teismas
27. Sutinka su teismo sprendimu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo elgesys nebuvo sąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dalis apeliacinio skundo tenkinama, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 1 pagrindu UAB Vitedanas“ išnuomojo S. V. gamybines-komercines patalpas – garažų boksus 1-3, 1-4, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 19 d. I. N. iš varžytynių įsigijo UAB „Vitedanas“ nuosavybės teise priklausiusį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kasmet sudarydavo su S. V. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl garažų boksų 1-3, 1-4, (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3-17 nebuvo pratęsta. S. V. sutiko su 2018 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktu dėl 1 111,88 Eur skolos, o atlaisvindamas nuomotas patalpas, išsivežė dvejus langus ir vienerius vartus.
30. Apeliaciniu skundu apeliantas S. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo kompensaciją už išsigabentus dvejus langus ir vienerius vartus iš nuomotų patalpų, (duomenys neskelbtini), ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo motyvus, sutinka su dalimi apeliacinio skundo.
32. Byloje pateiktos ginčo patalpų nuomos sutartys rodo, kad nuomininkas S. V. turėjo teisę savo lėšomis atlikti nuomotų patalpų remontą (pvz. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 1 2.2.5 punktas, 2012 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 3-12/01 3.1.2 punktas ir pan.). Taip pat nepaneigta, jog apeliantas S. V. 2006 metais nuomotose patalpose atlikto remonto darbus – vietoje dviejų vartų įstatė dvejus langus, įstatė metalinius vartus, ir ieškovas I. N. iš varžytynių pastatą, tame tarpe ir apeliantui nuomotas patalpas, įsigijo kartu su apelianto atliktais remonto darbais.
33. Apelianto teigimu, pradinis ginčo patalpų savininkas UAB „Vitedanas“ sutiko, kad apeliantas atliktų nuomotų garažų remonto darbus ir pasibaigus nuomos sutarčiai, apeliantas turėjo teisę gauti kompensaciją už atliktus darbus arba įdėtus langus ir vartus atsiimti. Pagal 2011 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1-1, kurią pasirašė UAB „Vitedanas“ bankroto administratorius A. B. ir S. V., nuomininkas (apeliantas S. V.) pasibaigus nuomos sutarties terminui ar sutartį nutraukus, turės teisę pasiimti nuomojamų patalpų pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos nuomojamoms patalpoms (Sutarties 4.5 punktas). Vėlesnėse nuomos sutartyse, sudarytose S. V. ir UAB I. N. Product, I. N., apelianto, kaip nuomininko, teisės pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus pasiimti patalpų pagerinimus, be žalos patalpoms, nebeliko. Kadangi pasikeitė nuomotojas bei pačių nuomos sutarčių tekstai, darytina išvada, jog su pradiniu nuomotoju sutarta nuomininko teisė atsiimti pagerinimus neperėjo naujam nuomotojui, todėl apeliantas S. V. nebeturi teisės atsiimti nuomotose ginčo patalpose įstatytus dvejus langus ir metalinius vartus (CPK 185 str.). Kita vertus, langai, vartai yra sudėtinė statinio dalis ir be šių daiktų eksploatuoti statinį normaliomis sąlygomis nebūtų galimybių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas I. N. ginčo patalpas įsigijo su langais bei vartais, todėl šių daiktų pašalinimas pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius, nutraukus nuomos sutartį, atgauti patalpas tokios būklės, įvertinus normalų nusidėvėjimą, kokias jis perdavė apeliantui.
34. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kad nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neprieštaravo, kad apeliantas S. V. atsiimtų visus savo daiktus, tame tarpe ir langus bei vartus, kaip nepagrįstus, nes ieškovas pareiškė vieną iš reikalavimų įrengti vienus metalinius vartus ir dvejus langus arba priteisti kompensaciją.
35. Kolegija sutinka su skundo motyvais dėl dvejų langų ir metalinių vartų vertės netikslaus nustatymo. Ieškovas I. N. vienerių metalinių vartų kainą nurodė 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje IN Nr. 180503 – 260,25 Eur (be PVM). Apeliantas nesutinka su tokia kaina, laiko ja nepagrįsta.
36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, taip pat išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklė, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška.
37. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, įvertinus atsakovo paaiškinimus dėl langų vertės, aplinkybę, kad atsakovas, kuris 2006 metais įdėjo langus ir vartus ir galėtų turėti patikimesnių įrodymų apie jų tuometinę vertę, tokių įrodymų nepateikė, pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių esant kitokiai nei nurodė ieškovas vartų ir langų kainai, irgi neteikė, kolegija iš esmės sutinka su ieškovo nurodytąja metalinių vartų ir langų kaina (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
38. Pareikšdamas vieną iš alternatyvių reikalavimų priteisti kompensaciją, ieškovas kompensacijos dydį paskaičiavo įvertindamas ir nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos už dvejus langus ir vienerius metalinius vartus dydį, nevertino nusidėvėjimo. Apeliantas langų nusidėvėjimo procentinę išraišką – 120 procentų, nurodo remdamasis AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklėmis.
39. Kolegija nesutinka su apelianto nurodytu daiktų nusidėvėjimo procentu, nes tokio nusidėvėjimo apskaičiavimas taikomas būsto daiktams ,esant draudimo teisiniams santykiams, o nagrinėjamu atveju yra negyvenamosios patalpos ir ginčas kilęs iš nuomos teisinių santykių. Įvertinus pasiimtų daiktų pobūdį bei medžiagas, ieškovo nurodytas 25 procentų nusidėvėjimas nuo 2006 metų iki 2018 metų laikytinas protingu ir teisingu. Ieškovas, jau įvertinęs 25 proc. nusidėvėjimą, vienų vartų vertę nurodė 233,33 Eur ( 700 Eur : 3). Realiu ir gyvenimišku teismas vertina paties atsakovo paaiškinimą, jog 2006 metais už langus sumokėjo 300 Eur ( 150 Eur x 2). Likutinė langų vertė 225 Eur ( 300 Eur x 25 proc.x100). Teisėjų kolegija sprendžia, kad už apelianto S. V. pasiimtus dvejus langus ir vienerius metalinius vartus ieškovui mokėtina kompensacija yra 458,33 Eur (233,33+225 Eur).
40. Šios kompensacijos – už dvejus langus ir vienerius metalinius vartus, priteisimas nelaikytinas ieškinio reikalavimų viršijimu. Ieškinyje I. N. suformulavo alternatyvius reikalavimus – įpareigojimas apeliantą įstatyti trejus vartus, dvejus langus ir vienerius vartus arba sumokėti kompensaciją. Kolegijos vertinimu, kompensacijos paskirties dalinis pasikeitimas (vietoje trijų vartų, dveji langai ir vieneri vartai) nelemia ieškinio reikalavimų ribų peržengimo, nes pats reikalavimas priteisti kompensaciją buvo nurodytas ieškinyje (CPK 185 str.).
41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertino šalių elgesį ir priėmė sprendimą šių išlaidų nepriteisti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu sprendimu, nes bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo motyvai iš esmės susiję su ginčo šalių elgesiu iki ieškinio pareiškimo, todėl bylinėjimosi išlaidų susidarymui negali turėti įtakos (CPK 185 str.). Nėra pagrindo teigti,jog kurios nors iš šalių procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas , kas leistų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse,98 straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priklausomai nuo bylos baigties, principų. Sutiktina, kad šalys nedėjo pakankamai pastangų ginčą išspręsti taikiai, tačiau tai nėra priežastis, dėl ko teismas galėtų nepriteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Pirmosios instancijos teisme ieškovas I. N. sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį ir patyrė 460 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas S. V. patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų sumą, laikytina, jog buvo patenkinta apie 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 230 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovo – 480 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
43. Kiti apeliacinio skundo motyvai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir nepasisako.
44. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui patenkinti dalį apeliacinio skundo ir sumažinti priteistinos kompensacijos dydį (nutarties 39 punktas) bei perskirstyti ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (nutarties 41 punktas; CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
45. Tenkinus apie 25 procentus apeliacinio skundo, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiama 3,75 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, o ieškovo naudai priteisiama iš atsakovo 135 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies antrąją dalį išdėstyti taip: priteisti iš S. V. (S. V.; a. k. (duomenys neskelbtini) I. N. (I. N.; a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 972,38 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 38 ct) nuostolių atlyginimą, 458,33 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) kompensaciją ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 433,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) atstovavimo išlaidų. Priteisti iš I. N. ( I. N.) S. V. (S. V.) naudai 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. V. (S. V.; a. k. (duomenys neskelbtini) I. N. (I. N.; a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš I. N. (I. N.; a. k. (duomenys neskelbtini) S. V. (S. V.; a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio ir 100 Eur (vieną šimtą eurų ) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme