- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-93-286/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00315-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Irina Beleškienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. N. ieškinį S. V. dėl nuostolių priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir kilnojamojo daikto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas prašo ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovo: 1931,54 Eur nuostolius dėl netinkamo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo; 700 Eur kompensaciją už garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), metalinius įvažiavimo vartus ir dvejus langus; 245,32 Eur kompensaciją už metalinius fasadinius pastolius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos 2017-01-02 sutartimi Nr. 3-17 (papildyta 2017-07-01) (toliau – Sutartis) atsakovui išnuomojo 243,09 m² ploto gamybines-komercines patalpas garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1.–2.2.3. punktus nuomininkas įsipareigojo iki einamojo mėnesio 5 dienos sumokėti 148,28 Eur nuomos mokestį, 0,24 Eur už vieną kW elektros energijos ir 9,90 Eur už elektros energijos galios dedamąją bei sumokėti 21% PVM, apskaičiuotą nuo minėtų sumų. Laiku nesumokėjus, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,12 % delspinigius už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties papildymo 2.2. punktas). Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad ji baigiasi 2017-12-31. Pagal 5.1. punktą šalys turi teisę nutraukti sutartį, prieš tai įspėjus kitą šalį raštu prieš dvi savaites. Sutarties papildymo 2.2. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu patalpos nuomojamos bent vieną mėnesio dieną, laikoma, kad nuomos santykiai išlieka visą tą mėnesį ir nuomotojas turi sumokėti viso mėnesio nuomą. Atsakovas išnuomotose patalpose vykdė automobilių remonto veiklą, todėl buvo įrengęs įvairius šiai veiklai reikalingus mechanizmus. Nuomą mokėti turėjo pagal pateiktas sąskaitas, tačiau šias pareigas vykdė su pažeidimais, todėl susidarydavo skolos, dėl kurių mokėjimo buvo nuolat tariamasi ir deramasi. Besibaigiant sutarties galiojimo terminui, atsakovas pranešė, kad susirado kitas patalpas, todėl nuomos sutarties pratęsti neketino ir žadėjo sumokėti visas skolas ir iki sutarties pabaigos atlaisvinti patalpas. 2017-12-12 buvo surašytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas liko skolingas 1403,39 Eur. Be to, šiame akte buvo sutarta, kad nuo 2017-12-20 įsigalioja Sutarties papildymo 5.2. punktas, kuriame numatyti 0,5 % delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimų dieną. Pasibaigus Sutarties terminui, atsakovas patalpų neatlaisvino. 2018-01-16, 2018-01-30, 2018-02-01 ir 2018-03-07 buvo surašyti nauji skolų suderinimo aktai, kuriuos atsakovas pasirašė. 2018 metų kovo mėnesį atsakovas veiklos patalpose jau nevykdė, o balandžio mėnesį galutinai išsivežė visus įrengimus. Atsakovui išsikėlus, patalpos buvo be vartų – atsakovas vartus, kuriuos buvo įstatęs, išsivežė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad šias patalpas nuomojosi nuo 2006-08-31 iš tuometinio patalpų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuomos sutartis su bankrutuojančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2011-09-01, o visas garažas 2011-09-19 varžytinėse buvo parduotas ieškovui. Garažą nusipirko su tais langais ir vartais, kuriuos atsakovas išsikraustydamas nusiėmė ir pasisavino.
Sudarant Sutartį, atsakovas vartų bei durų klausimo nekėlė ir neprašė įtraukti jų į Sutartį. Pagal Sutarties 3.7 punktą, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas turėjo perduoti patalpą tokios būklės, kokioje patalpą gavo. Jokio susitarimo, kad atsakovas gali pasiimti langus ir vartus, nėra.
Nuotraukos patvirtina, kad 2018 metų gegužės mėnesį patalpose atsakovas buvo palikęs automobilių kėbulų dalis, metalines ir plastikines talpas, valties variklį, medines duris, krūvas šiukšlių. Skolų suderinimo aktai, kuriuos atsakovas pasirašė, patvirtina, kad kovo mėnesį jis dar nebuvo išsikėlęs iš nuomojamų patalpų. 2018-03-27, 2018-03-31 ir 2018-04-30 sąskaitų atsakovui įteikti nepavyko, telefonu bendrauti jis vengė. 2018-05-09 atsakovas pranešė, jog sutinka, kad skolingas 3,39 Eur pagal 2017-11-30 sąskaitą faktūrą ir 268,98 Eur pagal 2018-01-02 sąskaitą faktūrą, ir nurodė, kad už vėlesnius laikotarpius neskolingas, kadangi sutartis pasibaigė 2017-12-31, o iš nuomojamų patalpų išsikraustė 2018 metų sausio mėnesį, tačiau tai neatitinka tikrovės. Kadangi atsakovas išsiėmė vartus, pareigos perduoti patalpas neįvykdė, paliko patalpoje savo daiktus ir šiukšles, todėl ieškovas negalėjo patalpų naudoti pagal paskirtį ar išnuomoti jas kitam nuomininkui, ir dėl to iš atsakovo turėtų būti priteisti 1931,54 Eur dydžio nuostoliai (nuomos, elektros, šiukšlių išvežimo mokesčiai ir delspinigiai). Pasigaminti ir įmontuoti trejus vartus kainuotų 944,71 Eur. Įvertinus nusidėvėjimą (25 procentai), už vartus turėtų būti priteista 700 Eur nuostolių. Gretimame statinyje, kur atsakovas nuomojo patalpas, buvo laikomi dveji komplektai metalinių fasadinių pastolių, kuriuos 2011-10-11 už 847 Lt (245,32 Eur) įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 metų rudenį pastebėjo, kad jų nėra. Buvęs jo darbuotojas S. S. paaiškino, kad paėmė atsakovas, neva, su jo leidimu. Prašė atsakovo paaiškinti, kodėl šis paėmė pastolius. Atsakovas atsakė, kad manė, jog jis tam neprieštaraus. Tvirtino, kad pastoliai jam reikalingi įrengiant naują autoservisą Magūnų kaime, ir žadėjo juos grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino, todėl iš jo turėtų būti priteista 245,32 Eur kompensacija. Faktą, kad jis turėjo pastolius, kuriuos paėmė ir negrąžino atsakovas, gali patvirtinti liudytojai S. S., T. S. ir I. P.. Atsakovo versija, kad jis pastolius įgijo, neva, iš I. M., yra išgalvota.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-09-19 varžytinėse nusipirko garažą ir dalį jo patalpų išnuomojo atsakovui. Pirkimo metu dėl patalpose padarytų pakeitimų nesitarė. Anksčiau tose patalpose buvo trys boksai ir trejos metalinės durys, o po kurio laiko vietoj jų atsirado du langai ir vieneri metaliniai vartai. Du komplektus pastolių įsigijo 2011-11-11 po 350 Lt už komplektą be PVM. Jie visą laiką buvo didžiajam angare. Pastolius paskolindavo pažįstamiems. Vieną kartą jų paprašė I. P., bet pastolių nebebuvo. S. S. paaiškino, kad pastolius paėmė atsakovas, pasakęs jam, jog, neva, jis susitarė dėl pastolių paėmimo su savininku. Atsakovas pats jam sakė, kad pastolius nusivežė savo naujo autoserviso statybai ir žadėjo juos grąžinti. 2017-12-12 atsakovas pasakė, kad išsikraustys. Tada jie suderino skolą ir pasirašė aktą. 2018-01-03 atsakovas pasakė, kad išsikraustys 2018-01-15, tačiau neišsikraustė. Pažadėjo išsikraustyti iki 2018-01-31 ir grąžinti pastolius, bet ir vėl to nepadarė. Su atsakovu pasirašė dar 3 aktus dėl skolų suderinimo. Paskutinį aktą atsakovas pasirašė 2018-03-07. Tada sakė, kad elektros nebenaudos, viską išmontuos ir vėl žadėjo grąžinti pastolius. 2018-03-28 operatorius už skolą atjungė elektros energiją. Tada atsakovas davė jam 2000 Eur ir žadėjo viską sutvarkyti ir galutinai atsiskaityti. 2018-04-05 pamatė, kad atsakovas išsikraustė, ir kad jo paliktose patalpose nebebuvo langų ir vartų. 2018-04-16 atsakovas pasakė, kad langai ir vartai jam reikalingi. Žadėjo viską pasirašyti su priėmimo–perdavimo aktu. Patalpose atsakovas paliko daug šiukšlių, visokių daiktų, įrankių, atsarginių automobilių dalių ir kt. 2018-05-07 įspėjo atsakovą, kad nuoma nuo 2018-05-15 bus nutraukta. 2018-05-16 atsakovui pranešė, kad jo skola 3121,57 Eur, tame tarpe už trejus vartus ir pastolius. Atsakovas atsakė, kad skolingas tik 272,37 Eur, vartus jam leido pasiimt I. M., o apie pastolius nieko nežino. Į policiją dėl pastolių nesikreipė, nes žinojo, kad juos turi atsakovas. Nurodė, kad langai, kuriuos išsivežė atsakovas, kainuoja po 150 Eur, o vartai – 314,85 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad 2006-08-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo jam negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tos patalpos buvo nenaudojamos, todėl dar iki sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. M. susitarė, kad savo sąskaita atliks jų remontą – instaliuos elektros laidus, pakeis stogą, išbetonuos grindis, įrengs šildymo sistemą, įdės langus bei įvažiavimo vartus. Taip pat susitarė, kad, pasibaigus nuomos terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompensuos jam remonto kaštus, o, be to, jis galės pasiimti įstatytus langus ir vartus arba, jeigu bus nuspręsta juos palikti patalpose, jam bus kompensuota šių daiktų kaina. Remontuojant šias patalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. M. leido naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastoliais. Pastoliai buvo saugomi nuomojamose patalpose. Ieškinyje minimos faktinės aplinkybės, kad neva S. S. leido atsakovui pasinaudoti ieškovo pastoliais, neatitinka tikrovės, kadangi pastolius atsakovui perdavė naudotis ne ieškovas, o I. M.. S. S., kuris buvo ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų sargas, prieš keletą metų bandė šiuos pastolius parduoti atsakovui, klaidingai manydamas, kad jie priklauso ieškovui. Visagino savivaldybės administracijos 2018-07-30 atsakyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi su ieškovu jokių sutarčių, tame tarpe ir dėl fasadinių pastolių pardavimo, ir ieškovui nebuvo išrašytos jokios PVM sąskaitos faktūros. Mano, kad ieškovo teiginiai, kad jis, neva, įsigijo pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsti jokiais įrodymais, o ieškovo pateikta 2011-10-11 PVM sąskaita faktūra galimai suklastota. 2011-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto proceso metu nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nutraukta. 2011-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas varžytinės įsigijo ieškovas, kuris patalpų nuomos santykių su atsakovu nenutraukė. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudaromos kiekvienais metais, tačiau jų sąlygos nesikeitė, keitėsi tik nuomos mokesčio sumos. 2017-01-02 šalys sudarė Sutartį dėl 243,09 m² ploto gamybinių-komercinių patalpų garaže, unikalus Nr. 4598-9003-1061, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad ji galioja nuo jos pasirašymo dienos iki 2017-12-31. Sutartis buvo pakeista 2017-07-01 papildymu Nr. 1. Papildymo I dalyje nurodyta, kad visos Sutarties sąlygos lieka galioti, išskyrus 2.2., 4.1. ir 4.2. punktus, kurie buvo pakeisti. Be to Sutartis papildyta 4.3. punktu bei naujai išdėstyti sutarties 5.1.–5.4. punktai. 2018-01-01 informavo ieškovą, kad Sutarties tęsti neketina ir išsikraustys iš nuomojamų patalpų. Išsikraustė iš nuomojamų patalpų 2018-01-15, o 2018-02-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo kitas negyvenamąsias patalpas pagal sutartį Nr. 1. Nei 2006-08-31 nuomos sutartis, nei 2011-03-01 nuomos sutartis niekada nebuvo nutrauktos, atsakovas niekada nebuvo grąžinęs patalpų nuomotojui ir nuomojosi patalpas nepertraukiamai nuo 2006-09-01 iki 2018-01-15. Išsikrausčius iš patalpų, ieškovas jam ir toliau išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras už patalpų nuomą, nors jis patalpomis jau nesinaudojo, jos faktiškai buvo perduotos ieškovui. Šalys nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, kadangi ieškovas primygtinai reikalavo pasirašyti skolų suderinimo aktą, kuriame ieškovas fiksavo ne patalpų perdavimą, o jo įsiskolinimų ieškovui faktą. Atlaisvindamas patalpas, jis pasiėmė jam priklausančius daiktus – langus ir garažo vartus bei I. M. priklausančius pastolius. Sutinka tik su 2017-11-30 sąskaita faktūra Nr. IN Nr. 171103 ir 2018-01-02 sąskaita faktūra Nr. IN Nr. 180102. Su kitomis sąskaitomis faktūromis nesutinka, kadangi ieškovas nuo 2018-01-15 naudojosi grąžintomis patalpomis, kuriose buvo paliktos automobilių detalės, likusios po ieškovui priklausančios automobilio remonto. Šios patalpos yra nesaugomoje, neaptvertoje teritorijoje, todėl jomis galėjo naudotis ir kiti asmenys, kuries, galėjo palikti plytas ir kitas statybines medžiagas, užfiksuotas nuotraukose, kadangi jis jokių statybinių darbų patalpose prieš išsikraustydamas iš jų nedarė. Aplinkybę, kad jis nesinaudojo patalpomis nuo 2018-01-15, patvirtinta ir PVM sąskaitos faktūros, o būtent, 2018-01-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 180108 nurodyta, kad sausio mėnesį buvo suvartota 14 kW elektros energijos, tuo tarpu kitose sąskaitose suvartotos elektros energijos kiekis nenurodytas arba jis siekia vos kelis kilovatus. Nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti už elektros energijos galią, nes mano, kad ieškovas turi įrodyti, jog patyrė nuostolius, t. y. turi įrodyti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą. Dėl šios priežasties nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas sumokėti 140 Eur mokestį už elektros energijos tiekimo atnaujinimą, įtrauktą į 2018-03-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180303. Dėl ieškovo skaičiuojamų delspinigių negali pasisakyti, nes neaišku nei už kokį laikotarpį, nei už kokias sumas jie skaičiuojami. Atsakovas niekada nedisponavo trejais vartai, kuriuos įrengti reikalauja ieškovas, kadangi siena, kurioje buvo įrengti šie vartai, buvo užmūryta ankstesnio patalpų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl metaliniai vartai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad metalinių vartų įstatymas yra patalpų pagerinimo darbų atlikimas, už kuriuos turi teisę reikalauti iš ieškovo atlyginimo. Prieš patalpų perdavimą ieškovui, jis atsiėmė iš patalpų savo daiktus ir nuėmė metalinius vartus, t. y. perdavė ieškovui patalpas tokias, kokios jos buvo prieš 2006-09-01. Be to, 2011-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1-1 sudarytus tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus A. B. nurodyta, kad nuomotojas perduoda nuomininkui patalpas pagal kadastro bylą Nr. 6119, kurioje užfiksuota, kad patalpos buvo su mediniais, o ne su metaliniais vartais. Mano, kad S. S. galimai pragėrė pastolius, todėl pasakė ieškovui, kad, neva, jam atidavė. Apie pastolius su ieškovu niekada nekalbėjo.
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomoja nuo 2006-08-31. Kai įsikėlė į patalpas, jose nieko nebuvo, todėl pats įstatė langus, vartus, sutvarkė elektros instaliaciją, šildymo sistemą. Su I. M., kuris jam išnuomojo patalpas, buvo sutarę, kad išsikraustydamas viską, ką pastatė, galės pasiimti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-08-31 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.26. punkte buvo numatyta, kad turi grąžinti tokias patalpas, kokias gavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi A. B. nuomos sutarties nesudarinėjo, pasirašė tik perdavimo aktą. A. B. nežinojo, kam priklauso langai ir vartai. Pastolius jam 2012 metais paliko I. M.. Kai ieškovas 8 kartus pakėlė nuomos mokestį, jis nutarė išsikraustyti. 2017 metų gruodžio mėnesį siūlė ieškovui palikti langus ir vartus už atlyginimą, bet ieškovas pasakė, kad jam nereikia, kad gali pasiimti. Vartus ir langus išsivežė 2018 metų vasario mėnesį. Šiukšlės liko nuo ieškovo brolio automobilio VOLVO, kurį jis po gaisro remontavo. Ieškovas už automobilio remontą nesumokėjo ir liko skolingas. Negali paaiškinti, kodėl pasirašė 2018-03-07 skolos suderinimo aktą. Skola už nuomą susidarė dėl to, kad ieškovas jam buvo skolingas, todėl jis nuomos laiku nesumokėjo. Pripažįsta, kad pažeidė Sutarties 5.4. punktą, pagal kurį nuomininkas neturi teisės pasiimti savo įrangos iki pilno skolos grąžinimo.
Liudytojas I. M. paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atsakovas nuo 2006 metų nuomojo patalpas, t. y. vieną garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini). Patalpose, kurias išsinuomojo atsakovas, nei vartų, nei langų nebuvo, todėl atsakovas juos įstatė. Jie susitarė, kad atsakovas už atliktus darbus nemokės nuomos mokesčio. Taip pat susitarė, kad dėl įstatytų langų, vartų bei kitų daiktų pasiėmimo ar palikimo spręs tada, kai pasibaigs nuoma. Raštiškai šio klausimo neaptarė. Perduodant turtą bankroto administratoriui, apie langus ir vartus taip pat kalbos nebuvo. Nuo 2001-2002 metų turėjo pastolius, kuriuos 2010 metais atidavė atsakovui.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. 2011 metais pardavė iš varžytinių ieškovui garažą. Priimant pastatą, jame durys ir vartai buvo. Dar iki varžytinių, t. y. 2011-03-01 su atsakovu sudarė garaže esančių dalies negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomojamas patalpas ieškovui pardavė su vartais ir langais.
Liudytojas I. P. paaiškino, kad ieškovas yra jo sutuoktinės tėvas. Jis skolinosi iš ieškovo du komplektus pastolių. Kai 2017 metų vasarą norėjo pasiskolinti antrą kartą, pastolių nebebuvo. S. S. tada pasakė, kad pastolius pasiėmė atsakovas, neva, su ieškovo leidimu. 2017 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas prie jo kalbėjosi su atsakovu, kuris žadėjo pastolius grąžinti.
Liudytoja T. S. paaiškino, kad 2012-2015 metais kelis kartus skolinosi iš ieškovo pastolius. Jie buvo dideliam pastate. Vieną kartą buvo patalpose, kuriose buvo atsakovo servisas, bet pastolių nematė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš atsakovo ir liudytojo I. M. paaiškinimų seka, kad atsakovas nuo 2006 metų nuomojo 243,09 m² ploto gamybines-komercines patalpas garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Bankrutavus šių patalpų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas kartu su visu pastatu 2011-09-19 varžytinėse nusipirko ieškovas. Nuo 2011 metų šalys kasmet sudarydavo minėtų patalpų nuomos sutartį. Paskutinę Sutartį sudarė 2017-01-02. Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad ji baigiasi 2017-12-31. Ieškovas siūlė 2018 metams sudaryti naują nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė.
Atsakovui 2017-12-31 atlaisvinti nuomojamas patalpas nepavyko, todėl šalys „ryšium su judėjimo pradžia ir nuomos užbaigimu“ pasirašė kelis skolų suderinimo aktus. Paskutinį skolų suderinimo aktą šalys pasirašė 2018-03-07. Jame nurodyta, kad atsakovo skola pagal 2017-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 171103, 2018-01-02 sąskaitą faktūrą Nr. 180102, 2018-01-31 sąskaitą faktūrą Nr. 180108 ir 2018-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 180205 iš viso yra 1111,88 Eur. Paskutinėje sąskaitoje faktūroje įtrauktas mokėjimas už 2018 metų vasario mėnesį – už patalpų nuomą, elektros galios dedamąją ir delspinigiai. Atsakovas su visomis šiomis sąskaitomis faktūromis sutiko ir jas pasirašė. Iš ieškinio matyti, kad atsakovas po paskutinio skolų suderinimo akto pasirašymo dalį skolos – 200 Eur – pagal 2017-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 171103 sumokėjo, todėl pagal 2018-03-07 skolų suderinimo aktą liko skolingas 911,88 Eur.
Nuo 2018-03-07 šalių bendradarbiavimas nutrūko. Informacija apie tolimesnę įvykių eigą paremta tik vienas kitam prieštaraujančiais šalių paaiškinimais. Ieškovas toliau išrašinėjo sąskaitas faktūras bei skolų suderinimo aktus ir su įspėjimo raštu nusiuntė juos atsakovui, o atsakovas 2018-05-09 atsakė, kad su 2018-04-30 skolų suderinimo aktu nesutinka. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad vartus ir langus iš nuomojamos patalpos išsivežė 2018 metų vasario mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad paskutinį skolų aktą šalys suderino dėl mokesčių už 2018 metų vasario mėnesį, teismas konstatuoja, kad atsakovas nuomojamas patalpas grąžino ieškovui būtent vasario mėnesį, t. y. pavėluotai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad ieškovas nuo 2018 metų vasario mėnesio nebūtų turėjęs galimybės disponuoti atsakovo patalpomis, kurias iki tol nuomojo atsakovas, nėra.
Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Šis principas įtvirtintas CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Ieškovas teigia, kad bendradarbiavimas nutrūko dėl atsakovo kaltės, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ir iš ieškovo pusės bendradarbiavimas pasireiškė tik visiškai nepagrįstu naujų sąskaitų faktūrų bei skolų suderinimo aktų išrašinėjimu, kuris galėjo ir toliau tęstis neribotą laiką. Teismas pagrįsta pripažįsta tik 2018-05-15 sąskaitą faktūrą Nr. 180504 dėl 60,50 Eur išlaidų, susijusių su šiukšlių išvežimu iš atsakovo nuomotų patalpų, kadangi ir pats atsakovas pripažino, kad jų ten buvo. Tokiu būdu, teismas pripažįsta pagrįsta ieškinio dalį dėl 972,38 Eur (60,50 Eur + 911,88 Eur) nuostolių, kurie priteisiami iš atsakovo ieškovo naudai.
Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Šalys Sutartyje ir jos papildyme grąžintino daikto būklės neaptarė, todėl taikytinos CK nustatytos taisyklės, t. y. nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
Kaip minėta, atsakovas 2018 metų vasario mėnesį iš nuomojamos patalpos išsivežė vartus ir du langus. Tokius savo veiksmus grindžia tuo, kad, neva, vartus ir langus jis įstatė dar 2016 metais, todėl turi grąžinti patalpas tokias, kokios jos tada buvo – be vartų ir langų. Tokius atsakovo argumentus teismas pripažįsta išgalvotais ir visiškai nepagrįstais. Liudytojas I. M., patvirtindamas, kad atsakovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose įstatė vartus ir langus, nurodė, jog su atsakovu buvo susitarę, kad atsakovas už atliktus darbus nemokės nuomos mokesčio ir kad dėl įstatytų langų, vartų bei kitų daiktų pasiėmimo ar palikimo spręs tada, kai pasibaigs nuoma. 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Atsakovo nuomojamas patalpas kartu su visu pastatu 2011-09-19 varžytinėse nusipirko ieškovas. Liudytojas A. B., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, patvirtino, kad ieškovas varžytinėse pastatą nusipirko ne kažkaip kitaip, o būtent su vartais ir langais. Nei tada, nei sudarant Sutartį, atsakovas nereikalavo atskirai aptarti vartų ir langų statuso. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovas, išsikraustydamas iš nuomojamų patalpų, neturėjo jokio pagrindo išsivežti vartus ir langus, ir tokiu būdu pabloginti nuomotojui grąžinamo daikto būklę. Ieškovas nurodė, kad langai kainuoja po 150 Eur, o iš 2018-05-15 sąskaitos faktūrą Nr. 180503 seka, kad vieni vartai kainuoja 314,90 Eur, todėl ieškovo naudai priteisiama 614,90 Eur kompensacija.
Ieškovas, be to, prašo priteisti iš atsakovo 245,32 Eur kompensaciją už fasadinius pastolius. Šį reikalavimą grindžia savo paaiškinimais apie tai, kad S. S. jam pasakė, jog pastolius, neva, paėmė atsakovas, ir liudytojo I. P. paaiškinimai, kuris, neva, girdėjo, kaip atsakovas žadėjo ieškovui grąžinti pastolius. Atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas I. P. yra ieškovo žentas, teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą padėti ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė S. S. kviesti liudytoju į teismo posėdį, nurodęs, kad šis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jokių įrodymų, kad jam priklausantį daiktą – pastolius turi atsakovas, ieškovas nepateikė. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis. Remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas sprendžia, jog nėra įrodymų, kad fasadinius pastolius, kuriuos, gali būti, turėjo ieškovas, paėmė ir neatiduoda atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas. Teismas, pripažinęs, jog pastolių paėmimo ir buvimo pas atsakovą įrodymu nėra, plačiau klausimo apie tai, kaip pastolius įsigijo ieškovas nenagrinėja.
Teismas iš esmės patenkino apie pusę ieškinio reikalavimų. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų bei jų bendravimo teismo posėdyje akivaizdu, kad tarp jų susiklostė blogi santykiai, grindžiami abipusiais priekaištais. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad šalys ignoravo bendradarbiavimo principą ir nesiekė nesudėtingą ginčą išspręsti taikiai. Dėl šių aplinkybių teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismo procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo – nesudėtingo ginčo. Teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi susidariusias bylinėjimosi išlaidas sąlygojo abiejų šalių aukščiau aptartas elgesys. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tik vienos šalies elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip aiškiai netinkamas, todėl, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo dalį, pagrindo priteisti šalims jų turėtas išlaidas, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. V. (S. V.) ieškovo I. N. (I. N.) naudai 972,38 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 38 ct) nuostolius, 614,90 Eur (šešis šimtus keturiolika eurų 90 ct) kompensaciją ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1587,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.