Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir M. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūra nuo 2008-10-28 iki 2011-10-19 M. Š. neteisėtai išmokėjo 688 683,94 Lt paramos, kadangi 44 136,57 Lt buvo areštuoti antstolio V. Z.. M. Š. skolos likutis sudaro 41 284,53 Lt (31 923,24 Lt neišieškota skola bei 9 361,29 metinių palūkanų), skolininkas jokio turto nebeturi bei ūkininko veiklos nebevykdo, todėl skola iš jo realiai nebegali būti išieškota.

Agentūra, nevykdydama antstolio V. Z. patvarkymo, pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, neteisėtai atsisakydama vykdyti galiojantį ir privalomą antstolio patvarkymą ir M. Š. priklausančių tiesioginių išmokų nepervesdama į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad asmuo, gavęs antstolio patvarkymą, gali patvarkyme nurodytus įpareigojimus vykdyti arba, nesutikdamas su antstolio patvarkymu – skųsti jį teismui. Pats asmuo negali nuspręsti, ar toks patvarkymas yra teisėtas, ar ne, taip pat jis negali savo nuožiūra atsisakyti jį vykdyti.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Agentūra 2011-11-02 rašte Nr. BR6-(3.35)-9455 patvirtino, kad ji po 2008-10-16 antstolio patvarkymo areštuoti lėšas priėmimo skolininkui M. Š. išmokėjo 688 683,94 Lt išmokų, iš kurių 360 458,73 yra tiesioginės išmokos. Jeigu Agentūra būtų vykdžiusi antstolio patvarkymo įpareigojimus ir pervedusi areštuotą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, šie pinigai būtų buvę pervesti UAB „Baltic Agro“, o vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta.

Vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad išieškoti skolą iš skolininko M. Š. yra neįmanoma, t. y. kad nėra turto ar pajamų, į kuriuos galimai būtų įmanoma nukreipti išieškojimą.

Atkreipė dėmesį, kad, antstoliui priėmus vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 870,07 Lt skolos išieškojimo ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui M. Š.. Būtent skolininkas yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui, o Agentūra šiuo atveju neturėjo pareigos vykdyti prievolių už M. Š..

NMA mano, kad tai, jog ji lėšas išmokėjo į M. Š. priklausančią sąskaitą, iš esmės įrodo tik tai, kad antstolis V. Z. turėjo galimybę ir privalėjo šias lėšas surasti, aprašyti ir areštuoti. Jeigu antstolis to nepadarė, dėl pareiškėjo tariamai patirtos žalos galimai atsakingas jis, kredito įstaigos, kurios galimai nevykdė antstolio patvarkymų areštuoti sąskaitas, ir pats M. Š., kuris jam pervestas areštuotas lėšas galimai pasisavino ar iššvaistė, jeigu jų nepanaudojo įsiskolinimui vykdomojoje byloje padengti. Agentūra ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko M. Š. nesąžiningumą ir jo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, nes būtent dėl jo neteisėtų veiksmų Bendrovė neatgavo dalies skolos, dėl kurios pareiškė pretenzijas valstybei. Taigi tarp Agentūros priimtų sprendimų išmokėti paramą M. Š. ir pareiškėjo deklaruojamos žalos nėra priežastinio ryšio.

Pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalimi nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Agentūra antstoliui V. Z. išsiuntė 2008-11-06 raštą Nr. BR6-(2.30)-24981, kuriame nurodė, kad vykdyti 2008-10-16 patvarkymo „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis“ vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 negali. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, būtent nuo sužinojimo apie minėtą Agentūros atsakymą pareiškėjas galėjo realizuoti įstatymo nustatytą teisę pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau skundą teismui pateikė tik 2012-11-23, t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo Agentūros išsiųsto atsakymo. Mano, kad UAB „Baltic Agro“ yra praleidęs įstatymo imperatyviai nustatytą terminą skundui paduoti, todėl skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų veiksmai lėmė 41 284,53 Lt turtinės žalos padarymą pareiškėjui. UAB „Baltic Agro“ keliamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš paminėtojo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-03-29 antstoliui buvo pateikti vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 870,07 Lt bei 57 131,66 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. Š. trečiosios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB „Kemira GrowHow“) (t. 1, b. l. 6). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-21 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas vykdyti antstoliui L. G. (t. 2, b. l. 413), vykdomosios bylos Nr. 0006/07/00265 (antstolio V. Z. vykdomosios bylos Nr. 0137/07/11299). 2007-04-03 turto arešto aktu areštuotas M. Š. priklausantis turtas – žemės ūkio paskirties 12,88000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties 3,7900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatas – arkinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 140–141). 2007-04-25 antstolio patvarkymu paskirta areštuoto turto ekspertizė (t. 2, b. l. 130). 2007-05-15 patvarkymu turtas įvertintas sutinkamai su ekspertizės išvadomis (t. 2, b. l. 128), o 2007-05-29 pradėtos žemės sklypų varžytynių procedūros (t. 2, b. l. 126). 2007-07-05 turto pardavimo iš varžytynių protokolu (t. 2, b. l. 120-122) turtas buvo parduotas už 96 000 Lt, tačiau 2007-08-06 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes pirkėjas nesumokėjo visos sumos, o išieškotojui pasiūlyta paimti varžytynėse nenupirktą turtą (t. 2, b. l. 104). Pareiškėjas turtą paimti atsisakė ir prašė skelbti pakartotines varžytynes (t. 2, b. l. 103). 2007-08-23 vykdomojoje byloje pareiškėjo naudai buvo išieškota 4688,08 Lt (t. 2, b. l. 102).

2007-09-24 antstoliui L. G. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-13 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 85), vykdomosios bylos Nr. 0006/07/01636 (antstolio V. Z. vykdomosios bylos Nr. 0137/07/12262).

2007-09-28 antstolio patvarkymu pardavimas iš varžytynių nutrauktas ir turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui (t. 2, b. l. 66). Sudarius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2007-09-28 aktą (t. 2, b. l. 63-65, t. 3, b. l. 82) vykdomojoje byloje Nr. 0006/07/00265 (antstolio V. Z. vykdomosios bylos Nr. 0137/07/11299) išieškotojui pervesta 52 181,99 Lt, o vykdomojoje byloje Nr. 0006/07/01636 (antstolio V. Z. vykdomosios bylos Nr. 0137/07/12262).

2008-04-16 antstolio patvarkymu (t. 2, b. l. 63) buvo panaikintas areštas žemės sklypams, tačiau paliktas pastatui – arkiniam sandėliui bei pradėta pastato – arkinio sandėlio pardavimo iš varžytynių procedūra (t. 3, b. l. 62). 2008-05-23 antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (t. 2, b. l. 60), o pareiškėjui pasiūlyta šį turtą paimti, įmokant kainos skirtumą (t. 2, b. l. 61). 2008-06-16 patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynės (t. 2, b. l. 55). Antstolis 2008-07-25 pareiškėjui pasiūlė paimti turtą natūra, neįvykus antrosioms varžytynėms (t. 2, b. l. 53). 2008-09-11 antstolio patvarkymais areštuotos pareiškėjo sąskaitos (t. 2, b. l. 47–51).

Antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 2008-10-16 priėmė patvarkymą „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis“, kuris buvo išsiųstas Agentūrai. Patvarkyme buvo nurodyta, jog, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio nuostatomis, antstolis areštuoja 44 136,57 Lt M. Š. mokėtinų piniginių lėšų, esančių Agentūros žinioje, ir įpareigoja Agentūrą areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio V. Z. kontoros depozitinę sąskaitą (t. 2, b. l. 44). Agentūra 2008-11-06 raštu Nr. BR6-(2.30)-24981 informavo antstolį V. Z., kad atsisako vykdyti jo patvarkymą, nes mano, jog antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Agentūros mokamas tiesioginių išmokų sumas. Paaiškino, kad ji privalo užtikrinti, jog mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo teisių perėmėjui priklausančią banko sąskaitą, todėl paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai, neturi teisės pervesti antstoliams, kadangi tokie veiksmai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms (t. 2, b. l. 37-43). Antstolis 2008-11-19 raštu 2008-10-16 patvarkymą panaikino (t. 2, b. l. 36).

2011-05-20 antstolis ėmėsi turto paieškos veiksmų, įpareigodamas M. Š. pateikti duomenis apie turimą turtą (t. 2, b. l. 35). 2011-06-08 Turto arešto aktu buvo areštuota pareiškėjui priklausanti žemės ūkio technika – 2 traktoriai su puspriekabėmis ir kombainas (t. 3, b. l. 44–45). 2011-07-28 turto arešto aktu buvo areštuotas M. Š. 12,72 ha rapsų pasėlis (t. 2, b. l. 197–198). Antstolis 2011-08-05 patvarkymu areštavo M. Š. teises į tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2011 m. 33 888,21 Lt sumai (t. 2, b. l. 181). Agentūra 2011-08-22 raštu antstoliui pranešė, kad visos M. Š. priklausančios išmokos yra išmokėtos, o taip pat nurodė, kad sustabdė būsimus mokėjimus M. Š.. NMA taip pat pažymėjo, kad 2011-05-16 M. Š. pateikė šiai institucijai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, tačiau jos administravimas dar nėra baigtas, todėl tikslios išmokų sumos negali nurodyti (t. 2, b. l. 180). 2011-11-02 raštu NMA antstoliui pranešė, jog nuo 2008-10-28 iki 2011-10-19 M. Š. išmokėjo 688 683,94 Lt paramos (t. 2, b. l. 178).

2013-03-15 antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/12262 ir vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/12262 priėmė išieškojimo negalimumo aktus, kuriuose nurodė, jog nustatė, kad M. Š. neturi turto, į kurį vadovaujantis CPK nuostatomis gali būti nukreiptas išieškojimas ir vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojui (t. 2, b. l. 19, 155), o 2013-03-21 panaikino areštą 2 traktoriams su puspriekabėmis ir kombainui (t. 2, b. l. 18, 153), sąskaitoms (t. 2, b. l. 20–23). Antstolio 2013-03-15 patvarkymu panaikintas areštas pas kitus asmenis esančioms lėšoms (t. 2, b. l. 18).

UAB „Baltic Agro“ nurodo, kad Agentūra nesilaikė CPK 585 straipsnio reikalavimų, sąmoningai nevykdė antstolės patvarkymo ir nepaisydama jos įpareigojimų, M. Š. priklausančias tiesiogines išmokas pervedė ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o skolininkui M. Š.. Dėl tokių neteisėtų NMA veiksmų Bendrovė patyrė 41 284,53 Lt nuostolių, nes šią sumą UAB „Baltic Agro“ būtų gavusi, jei Agentūra būtų įvykdžiusi antstolės patvarkymą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami CPK VI dalies normose. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Ši taisyklė reiškia, kad minėtos procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus, atlikdamas vykdymo veiksmus. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kad Agentūra turi teisę nevykdyti teisėtų antstolio nurodymų. Atsakovo rėmimasis teismų praktika šiuo atveju nėra tinkamas, nes teisės aiškinimas nėra pati teisė, todėl jai negali būti taikomos galiojimo laike taisyklės. Agentūros atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidžiamuose teisės taikymo biuleteniuose nebuvo paskelbta nei viena nutartis, kuri būtų atleidusi NMA nuo pareigos vykdyti antstolio patvarkymą dėl paramai skirtų lėšų išieškojimo. NMA, įvykdydama teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos. Elgdamasi kitaip, Agentūra pažeidžia imperatyvias proceso teisės normas (CPK 585, 749 straipsniai). Antstoliui areštavus skolininko pinigines lėšas, pastarasis netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuotomis lėšomis.

Šiuo metu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išieškojimo galimumo nukreipti į Europos Sąjungos skiriamą paramą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 konstatavo, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 nurodė, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu.

Antstolio V. Z. 2008-10-16 priimtas patvarkymas buvo panaikintas 2008-11-19 paties antstolio sprendimu po to, kai antstolis gavo Agentūros 2008-11-06 raštą. Atsakovo pateikti dokumentai rodo, jog Agentūros pavedimai M. Š. buvo padaryti 2009-08-27 (165 770,31 Lt), 2009-09-08 (127 400, 50 Lt), 2010-03-22 (86 861,71 Lt), 2010-03-23 (26 793,36 Lt), 2010-06-08 (162 454,90 Lt), 2010-11-08 (38 564,10 Lt), 2010-12-29 (22 082,40 Lt), 2011-01-26 (58 756,66 Lt) (t. 1, b. l. 79-86).

Kitas antstolio patvarkymas dėl paramai skirtų lėšų arešto buvo priimtas tik 2011-08-05. Taigi paramai skirtų lėšų pavedimai buvo padaryti tuo metu, kai nebuvo galiojančio antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto. Iki 2011-10-01 CPK 510 straipsnis nurodė, jog asmuo nesutikdamas su antstolio patvarkymu neturi teisės nevykdyti patvarkymo, tačiau gali jį ginčyti teisme. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolis sutiko su 2008-11-06 raštu ir pats panaikino patvarkymą. Nors toks antstolio veiksmas buvo nepagrįstas, tačiau negalima reikalauti, kad nesant galiojančio antstolio patvarkymo Agentūra M. Š. priklausiusias mokėti lėšas būtų areštavusi ir perdavusi antstoliui. Taip elgtis ji neturėjo teisinio pagrindo. Pareiškėjo atstovė rėmėsi tuo, kad Agentūra neturėjo teisės atlikti pareiškėjui skirtos paramos užskaitymo. NMA 2012-09-27 rašte Nr. BR6-(3.35)-7309 (t. 2, b. l. 163–164) nurodyta, jog M. Š. už 2010 m. buvo paskirta 73 700,51 Lt ilgalaikė sankcija, o už 2011 m. – 96 765, 32 Lt ilgalaikė sankcija. Abi sankcijos buvo padengtos 2012-07-17 iš 2011 m. paramos, sudariusios 116 235,85 Lt. Taigi paramos įskaitymas sankcijoms padengti atliktas esant 2011-08-05 antstolio patvarkymui dėl lėšų arešto. Kaip jau buvo minėta, CPK 585 straipsnio 1 dalis numato antstolio patvarkymų dėl sprendimų vykdymo privalomumą. Teisės aktuose nėra jokių nuostatų, kad patvarkymas dėl lėšų arešto galėtų būti nevykdomas dėl to, kad skolininkas vykdomojoje byloje yra skolingas jo lėšas turinčiam asmeniui ar, kad skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje galėtų pakeisti antstolio išieškotų lėšų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 754 straipsnyje. Taigi M. Š. skirta parama už 2011 m. turėjo būti pervesta antstoliui ir paskirstyta tarp išieškotojų.

Kadangi Agentūra pažeidė imperatyvią proceso teisės normą – CPK 585 straipsnio 1 dalį tai jos veiksmai atsisakant vykdyti 2008-10-16 ir 2011-08-05 patvarkymus yra neteisėti. Tuo konstatuojama, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – yra nustatyta.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 bei daugelyje kitų bylų yra nurodęs, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis pajamomis.

UAB „Baltic Agro“ yra M. Š. kreditorius. Kaip jau minėta, antstolis 2008-10-16 ir 2011-08-05 priėmė patvarkymus vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko M. Š. išieškotojo Bendrovės naudai. Šiais patvarkymais antstolis areštavo dalį skolininkui tiesioginių išmokų (2008-10-16 patvarkymu – 44 136,57 Lt, o 2011-08-05 patvarkymu – 33 888,21 Lt) ir nurodė NMA, kuri administruoja Europos Sąjungos ir valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, pervesti šias sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. NMA teisėtų patvarkymų neįvykdė. Ji visas paramos išmokas pervedė į M. Š. nurodytas banko sąskaitas (b. l. 79–86, 92) bei atliko užskaitymą Agentūros skirtoms sankcijoms padengti.

Antstolis V. Z. 2013-03-15 išieškojimo negalimumo aktais vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 bei Nr. 0137/07/12262 nustatė, kad M. Š. neturi turto, į kurį vadovaujantis CPK nuostatomis gali būti nukreiptas išieškojimas ir vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojui (b. l. 123, 124, 125, 126). Šiame sprendime jau buvo minėta, kad vykdymo procese pareiškėjui antstolio 2008-05-23 bei 2008-06-16 patvarkymais buvo siūlyta paimti varžytynėse neparduotą pastatą – arkinį sandėlį. Centrinės hipotekos įstaigos 2011-06-27 duomenimis (t. 3, b. l. 12–27) pastatas – arkinis sandėlis – yra areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L-2-3949-171/2007 pareiškėjo naudai, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas (duomenys neskelbtini). Antstolio L. G. 2007-04-03 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas pastatas – arkinis sandėlis (t. 2, b. l. 140–141) buvo įregistruotas (t. 2, b. l. 131–134). Pagal ekspertizės duomenis šio turto vertė yra 270 000 Lt (t. 2, b. l. 128-129). M. Š. priklauso ½ turto dalis. Iki šiol šio pastato areštas vykdomojoje byloje nėra panaikintas, antstolio patvarkymo dėl arešto turtui panaikinimo nėra nei vienoje vykdomojoje byloje. Iš to, kaip buvo atliekami vykdymo veiksmai matyti, jog įsiskolinimas buvo išieškomas bendrais veiksmais abiejose vykdomosiose bylose. M. Š. turi daug kito turto, kuris yra areštuotas ir iki šiol nerealizuotas (t. 3, b. l. 12–27). CPK 759 straipsnis numato, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas nurodo, kad, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Šiame punkte nustatyta tvarka prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Taigi tiek antstolis V. Z., tiek pats pareiškėjas galėjo pasinaudoti įstatymo numatytomis galimybės gauti įvykdymą prisijungiant prie kitų antstolių vykdomo išieškojimo, o pareiškėjas taip pat ir paimdamas antstolio siūlomą pareiškėjo turtą. Tai, kad pareiškėjas neima skolininko turimo turto rodo tai, jog jo skundas šioje byloje yra ne dėl turtinės žalos atlyginimo, bet dėl patogesnio vykdomųjų raštų įvykdymo – piniginių lėšų, gavimo. Taip pat byloje esantys duomenys kelia abejonių, ar teisingas nustatytas galimas vykdomosiose bylose realizuoti turtas. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad M. Š. vardu yra 15 žemės sklypų bei pastatas (t. 2, b. l. 31), tačiau nėra išrašų, iš kurių būtų galima įsitikinti kiekvieno atskiro turto statusu. Taigi, šiuo metu nėra galima konstatuoti, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti jo turimų vykdomųjų raštų įvykdymo iš skolininko. Nors antstolis ir yra surašęs išieškojimo negalimumo aktus ir grąžinęs vykdomuosius raštus, tačiau iš antstolio 2013-10-09 rašto Nr. 0137/07/12262 teismui matyti, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 yra pabaigtas. Išieškojimo negalimumo aktai grindžiami CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu (jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Vykdomosiose bylose atliktų veiksmų analizė rodo, jog skolininkas turi turto, kuris gali būti realizuojamas, todėl toks vykdomojo rašto grąžinimo teisinis pagrindas neatitinka faktinių vykdomosios bylos aplinkybių. Kaip pareiškėjo patirta žala vertintinas faktas, kad jis vykdymo procese negali gauti įvykdymo patenkinimo pagal vykdomosiose bylose pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Dėl paminėto daroma išvada, kad pareiškėjas negali būti laikomas patyrusiu žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Aktyvus pareiškėjo bei antstolio elgesys galėjo ir gali lemti skolos iš M. Š. išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsakovas pažymėjo, kad terminas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra praleistas. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos.

Kaip jau minėta, atsakydama į antstolio 2008-10-16 ir 2011-08-05 patvarkymus areštuoti M. Š. turtines teises į tiesiogines išmokas, Agentūra antstoliui V. Z. išsiuntė raštus, kuriuose nurodė, kad vykdyti patvarkymų negali. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą pareiškėjas galėjo realizuoti įstatymo nustatytą teisę pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2012-11-23. Teismas sutinka su tuo, kad skundo dėl žalos atlyginimo padavimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie neteisėtų veiksmų atlikimą bei žalos padarymą. Sužinojęs apie tai, kad Agentūra atsisako vykdyti antstolio patvarkymus, pareiškėjas negalėjo žinoti, jog nuo to priklausys vykdomųjų raštų vykdymo eiga ir jam išieškotos sumos dydis. Tai, kad dėl neteisėtų Agentūros veiksmų jam buvo padaryta žala pareiškėjas sužinojo tik susipažinęs su NMA 2011-11-02 raštu Nr. BR6-(3.35)-9455 (t. 2, b. l. 178), kuriame pirmą kartą vykdymo eigoje Agentūra pripažįsta, kad ji pervedė paramą M. Š.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Baltic Agro“ nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.