Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. N. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino nei dėl vienos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad jis dirbo UAB „M.“ nuo 2002 metų. Pradžioje įmonės savininku buvo E. J., vėliau jis 99 proc. įmonės pardavė jo (M. N.) giminaičiui. Galimai 2012 metais minėtas giminaitis pardavė įmonę jo tėvui ir šis tapo jos savininku. Jo tėvas nuo pat pradžių buvo realus įmonės savininku. 2002 metais, kai buvo įsteigta įmonė, jos direktoriumi buvo J. Vėliau apie 2003 m. – 2005 m. įmonės vadovu buvo kitas asmuo, kurio vardo jis neprisimena. Paskui direktore tapo jo sutuoktinė R. Ž. Jis visada iš įmonių imdavo prekes UAB „M.“ vardu ir pasirašydavo dokumentus P. C. (P. C.) vardu. Minėtu vardu jis pasirašydavo imdamas prekes ir 2017 metais. Imdamas prekes iš UAB „B.“ jis pasirašydavo dokumentus P. C. vardu, nepaisant to, kad jie spausdino sąskaitą faktūrą R. V. (R. V.) vardu. 2017 metais jis savo vardu įsigijo UAB „M.“ patalpas, buvusias (duomenys neskelbtini). Minėtas patalpas jis pirko iš UAB „M.“. Iš UAB „S.“, UAB „B.“ ir UAB „E.“ paimtas prekes jis nuvežė į (duomenys neskelbtini). Iš UAB „S.“ jis paėmė 1-2 km. kabelius, porą kilometrų, jų svoris buvo apie 100 kg. Šis krovinys taip pat buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis vežė prekes į (duomenys neskelbtini) buvusias patalpas, o jau kitą dieną vežė į (duomenys neskelbtini). Jis vežė prekes į minėtas patalpas, nes paimtos prekės buvo skirtingo dydžio dėžėse. Didelio svorio kabeliai buvo priekaboje, jis jų nenešė. Kabeliai buvo įvairūs, ir dideli, ir maži iš UAB „E.“, pastarąsias nunešdavo į patalpas. Už prekes turėjo būti atsiskaitoma pervedimu. Jie visą laiką atsiskaitydavo ir pagal sutartį jie turėjo mėnesį atsiskaitymui. Jie taip imdavo prekes daugelį metų ir visą laiką tokiu būdu atsiskaitydavo, šis kartas nebuvo išskirtinis. Firma buvo parduota A. P., bet jis turėjo įgaliojimą, pagal kurį paėmė prekes UAB „M.“ vardu. Jis buvo įsitikinęs, kad A. P. padarys pavedimą. Kai A. P. buvo savininku, šis ir buvo atsakingas už atsiskaitymą. Jis veikė pagal įgaliojimą, kurį jam išrašė A. P. Tas įgaliojimas buvo reikalingas, nes jis oficialiai nedirbo UAB „M.“ ir neturėjo teisės jos atstovauti. Jis atstovavo minėtą įmonę, nes jie turėjo projektą (duomenys neskelbtini) ir tarėsi dėl veiksmų, susijusių su tuo projektu. A. P. nemoka vesti interneto, o jis moka tą daryti, todėl ir buvo padarytas įgaliojimas tam, kad jis galėtų tuo užsiimti. Jis nesitarė dėl buhalterinės apskaitos, dėl atsiskaitymų su A. P., nes pastarasis buvo direktoriumi ir pats turėjo nuspręsti, tai buvo jo užsiėmimas. Gavęs atsiskaitymų dokumentus iš įmonių jis visada nunešdavo juos į ofisą, buvusį (duomenys neskelbtini), kur jie laikė dokumentus. 2017 m., kai A. P. buvo vadovu, į ofisą patekti galėjo jis ir R. Ž. Vienu metu jie susitarė dėl remonto, tai į patalpas galėjo patekti dar vienas darbininkas. Raktą turėjo jis, R. Ž. ir tas darbininkas. Jis davė darbininkui raktą, nes daug jų turėjo, iš darbo išėję darbuotojai grąžino savo raktus. Kai A. P. buvo įmonės vadovu ir atvažiuodavo į Lietuvą jie Lietuvoje viską jam perdavė. Jis tiksliai neprisimena kada A. P. buvo atvažiavęs į Lietuvą. 2017 m. antroje pusėje į ofisą galėjo patekti jis ir R. Ž., nes jie turėjo raktus nuo įmonės patalpų. A. P. turėjo atsiskaityti pagal dokumentus, kuriuos jie palikdavo ofise, nes tik A. P. turėjo teisę ir galimybę atsiskaitinėti. Jie perdavė visus dokumentus, perrašė sąskaitas perdavė A. P., todėl tik jis galėjo atsiskaityti. A. P. domėjosi įmonės veikla ir jie dažnai susiskambindavo. Jis primindavo A. P., kad reikia atsiskaityti pagal konkretų sandorį, telefonu jam sakė sumas. A. P. nereikėjo sakyti faktūrų numerių, nes jis pastarajam buvo perdavęs visus dokumentus. A. P. pasakė, kad UAB „M.“ priima prievoles ir atsiskaitys. Apie tai, kad A. P. pardavė įmonę (duomenys neskelbtini), jis sužinojo vėliau. A. P. sakė, kad minėtas asmuo yra investuotojas ir turi pinigų, todėl jis galvojo, kad su pinigais problemų nebus. Jie siūlė parduoti savo tinklą UAB „T.“, ši buvo suinteresuota, tačiau neturėjo tiek pinigų. Vėliau jie, atsižvelgdami į tai, kad jie stato komunikacijos tinklus, o minėta įmonė gali daryti darbus su tuo tinklu (duomenys neskelbtini), minėta įmonė ten veda naują tinklą, o jie čia už tai jiems parduoda savo tinklą. 2016 metais, kai jau buvo numatyti darbai, jie sužinojo, kad ten yra didelė logistika, kuri taip pat norėjo vesti optinį kabelį toje pačioje vietoje. Tada UAB „T.“ susitarė, kad jai veda tą kabelį, todėl UAB „T.“ siuntė savo darbininkus į (duomenys neskelbtini) ir jie ten klojo kabelį. Be to, UAB „T.“ jau pradėjo to tinklo darbus, dėl kurių jie tarėsi, bet jam atrodo, kad UAB „T.“ neskubėjo, nes jie dar neturėjo sutarties. Vasaros pabaigoje UAB „T.“ metė vasaros pradžioje pradėtus darbus, visi darbininkai išvažiavo ir visi darbai sustojo. Kabelio nutiesimui pirmiausia reikia iškasti žemę, paskui kloti kabelius ir vėl užkasti, bet UAB „T.“ iškasė, paklojo kažkokį vamzdį ir išvažiavo viską taip palikę. Paskui jam savo sąskaita reikėjo organizuoti tų darbų užbaigimą, nes kitaip gautų baudą. UAB „T.“ darė logistiką, bet jis mano, kad iš esmės jie nieko nepadarė, nes buvo neįmanoma tiekti internetą. Faktūros buvo įtrauktos į apskaitą ir tas turtas apskaitytas kaip ilgalaikis turtas. Jis tą žino, nes pas juos visą laiką buvo tokia tvarka ir jis yra įsitikinęs, kad A. P. taip pat vedė buhalteriją. 2017 m. vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje jis sužinojo, kad D. F. yra naujasis savininkas. Apie tai jis sužinojo ne iš karto, ne tą pačią dieną, bet greitai po to, kai minėtas asmuo tapo savininku. Iš UAB „E.“, UAB „B.“ jis ėmė prekes rugsėjo mėn., bet tuo metu dar buvo įsitikinęs, kad A. P. yra įmonės savininku. Jis yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) lankė elektronikos specialybę. Gaudamas prekes jis pasirašydavo sąskaitas faktūras. Jis nepasirašinėjo slapyvardžiu R. V. Jam kažkada buhalteris pasakė, kad Lietuvoje pasirašyti įmonės dokumentus gali tik įmonės darbuotojas, o jo darbo pareigos tuo metu dar nebuvo įformintos UAB „M.“ , todėl jis pasirašė įmonės darbuotojo vardu ir nemanė, kad tai bus problema. (duomenys neskelbtini) tokio parašo nereikia, jo žiniomis dabar Lietuvoje taip pat parašo nereikalauja, nes sąskaitos faktūros siunčiamos el. paštu. Iki 2017 m. jis, dirbdamas įmonėje UAB „M.“ , užsiimdavo viskuo, kas susiję su statybomis ir remontu, organizavo darbų atlikimą, tam reikalingų prekių teikimą, darbininkų keliones, taip pat prižiūrėjo, kad viskas būtų kokybiškai atlikta, kompiuteryje tikrino daromus darbus, sprendė visus techninius klausimus. Jis mano, kad jam užtenka žinių užtikrinti interneto tinklo veikimą. Po 2017 m., kai buvo parduota įmonė, tos prekės buvo reikalingos UAB „M. “ daryti internetą, kažko kito su tomis prekėmis nebuvo galima daryti. UAB „M.“ ruošėsi vesti interneto tinklą (duomenys neskelbtini) ir tam reikėjo tų prekių. Tuo metu jis neveikė kaip fizinis asmuo, nes tai yra tokia veikla, kuriai reikalinga licencija, ja gali užsiimti tik įmonė. Iš kaltinime nurodytų daiktų jis asmeniškai nėra nieko paėmęs. Įmonės ankstesni savininkai, t. y. A. P. ir (duomenys neskelbtini), nėra jam pareiškę pretenzijų dėl kokių nors prekių trūkumo. Nuo 2017 m., kai įmonė buvo parduota, jis neturėjo prieigos prie sąskaitų ir negalėjo vykdyti pavedimų. UAB „M.“ pasirašė sutartį su UAB „E.“ ir pradėjo imti jos prekes nuo 2002-2003 metų. P. C. turėjo surasti klientus. Jis visą tą laiką naudojosi slapyvardžiu ir dokumentų neturėjo, negalėjo pasirašyti. Jis slėpė tikrą vardą ir pavardę, nes dar 1995 m. arba 1996 m. (duomenys neskelbtini) laikraščiuose rašė, kad jis susijęs su kažkokia kriminaline byla, bet tai buvo netiesa. Jis buvo įsitikinęs, kad negali vesti verslo. Jis bijojo ir galvojo, kad niekas su juo nenori bendrauti. Lietuvoje visi nuo pat pradžių jį pažinojo kaip R. V. Pradėjus bendrauti su žmona, ji taip pat pažinojo jį kaip R. V. 2017 m. atvykdamas į įmones imti prekių jis visą laiką prisistatinėdavo, kad yra iš UAB „M.“ ir yra reikalingos prekes. Toms įmonėms jis niekada nesakė, kad sau ima prekes. Tų įmonių darbuotojai išduodavo prekes juridiniam asmeniui UAB „M.“ ir tai būdavo nurodyta sąskaitoje faktūroje. 2017 m. liepos, rugsėjo mėn., kai jie pardavė įmonę, UAB „M.“ neturėjo problemų dėl lėšų. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ darbai buvo nebaigti, todėl nieko neverti, nes pelną galima gauti tik kai tinklas yra pilnai paruoštas, per tą tinklą galima parduoti internetą, paslaugą. Kai darbai yra tik pradėti, kabelis nėra prijungtas, tai nėra prasmės tokį dalyką daryti ir turėti. Kita įmonė, kuri galėtų būti pasamdyta darbų užbaigimui, nesilaikė projekte nurodyto minimalaus gylio, kurį reikia iškasti. (duomenys neskelbtini) yra akmenuota žemė ir suskaldyti akmenis yra labai brangu, tai kiek galėjo, tiek ir iškasė, padėjo tą vamzdį ir tiek. Jeigu kažkas užbaigtų tą tinklą ir padarytų tą darbą iki galo neiškasus projekte nurodyto gylio, nebūtų gautas leidimas naudotis, nes darbas neatitiktų projekto ir reiktų viską perdaryti. Kadangi darbas buvo padarytas ne pagal projektą, jis neturi kainos. UAB „T.“ darbus kontroliavo jų direktorius, su pastaruoju jis bendravo telefonu. Jam net keletą kartų pasakė, kad jis netrukdytų ir jis minėtos įmonės tikrai nekontroliavo. UAB „T.“ darbininkai 2016 m. vasaros pabaigoje baigė darbus, visi kartu sėdo į autobusą ir išvažiavo, nes jiems nebuvo pervestos algos. Paskui rudenį dar du vaikinai atvažiavo, dar kažką truputį padirbo ir vėl išvažiavo. Jis yra įsitikinęs, kad taip vyko dėl sudėtingo grunto, labai didelio akmenų kiekio ir tada UAB „T.“ šeimininkas V. suprato, kad darbai bus brangesni nei šis galvojo. Jis negavo jokio kvietimo atvažiuoti ir pasirašyti už atliktus darbus. Rudenį ir paskui 2017 m. pavasarį jis buvo keletą kartų susitikęs su UAB „T.“ viršininku, kalbėjosi ką toliau daryti. UAB „T.“ siūlė, kad už tuos padarytus darbus jie atiduotų dalį savo klientų, bet jie atsisakė tai daryti. Jie, t. y. jis kartu su R. Ž., dalyvavo tose derybose atstovaudami UAB „M.“. UAB „T.“ atstovai neįvardino jokios kainos ir jie atsisakė, nes čia Vilniuje yra klientai ir galima gauti pelną, o ten jokio pelno gauti neįmanoma už tuos darbus, kuriuos UAB „T.“ pradėjo ten daryti. Jie laikėsi savo pozicijos, kad UAB „T.“ privalo baigti daryti tinklą ir tada jie perduoda visus savo klientus (duomenys neskelbtini). UAB „T.“ nesiuntė sąskaitų už tuos darbus, buhalterija negalėjo daryti pavedimų. Įmonės nesikreipė civiline tvarka į teismą, bet kreipimosi atveju laimėti bylą. Kai jis imdavo prekes, jo neprašydavo asmens tapatybės kortelės. Pirmą kartą jie buvo su direktoriumi ir paskui įmonių darbuotojai jau jį pažino iš veido ir dokumentų iš jo nereikalavo. Niekas neklausė jo pavardės, o tik duodavo pasirašyti sąskaitas faktūras, kurias pasiimdavo sau ir eidavo išduoti prekes. Visus 10 metų niekas jokių pretenzijų nekėlė. Už tas prekes negalima padaryti verslo, nes interneto paslaugos yra licencijuojama veikla ir reikia gauti leidimą, o tokį leidimą gali gauti tik įmonė. Fizinis asmuo, turėdamas tokias prekes, internetinio tinklo negalėtų padaryti, reikėtų įmonės. Įmonė neatsiskaitė už prekes liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., nes kiek jis žino, trūko pinigų. Buvo dideli nebaigti interneto projektai, todėl įmonė neturėjo pakankamai pinigų. R. Ž. neturėjo pareigų tuo metu, ji išėjo 2017 m. tikriausiai birželio mėn., kai jie pardavė įmonę. A. P. išdavė jam įgaliojimą 2017 m. vasarą, kai tapo direktoriumi. Jis išdavė įgaliojimą jo, t. y. M. N. vardu. Kai parduotuvėje imdavo prekes jis galvojo, kad tai techninis dalykas ir pasirašydavo slapyvardžiu R. V. Jis 10 metų taip darė ir taip gavosi automatiškai. A. P. nemokėjo lietuvių kalbos, todėl R. Ž. padėdavo su dokumentais, su lietuvių kalba. (Duomenys neskelbtini) jie su žmonėmis aptarinėjo daugybę projektų. Tokio užsakovo kaip ir nebuvo, pati įmonė yra užsakovas ir nusprendžia, kad pasirinktoje vietoje darys tinklą. Jų įmonė nebuvo statybų įmonė, negalėjo statyti, o galėjo patys sau organizuoti tinklo statymą ir būti savininku. Užsakovu buvo UAB „M.“ Jis surado objektus. Konkretaus kabelio Vilniuje tada nebuvo, o Kaune toks kabelis buvo. Kai jis ten nuvažiavo, jam pasakė, kad UAB „M.“ turi skolą ir negalima UAB „M.“ vardu išduoti prekes ir pasirašyti sąskaitą. Pardavėjas pasiūlė kitą įmonę, jeigu turime, ir jis prisiminė, kad turi įgaliojimą UAB „J.“ ir galima paimti šitos įmonės vardu. Taip gavosi nesusipratimas, kad buvo atspausdinta sąskaitą faktūrą UAB „J.“, nežiūrint į tai, kad kompiuterinėje sistemoje neleidžiama taip padaryti, nes iš pradžių reikia turėti sutartį tarp įmonių, o UAB „J.“ neturėjo tokios sutarties. Nepaisant to, įmonės darbuotojas vis tiek spausdino sąskaitą faktūrą ir liepė pasirašyti, o vėliau pareiškė, kad vis tiek prekių neduos. Tuo metu jie buvo su pardavėju dviese, paskui atėjo dar du vyriškiai ir sėdėjo jam už nugaros, jis galvojo, kad tai kiti klientai, bet pastarieji davė pasirašyti sąskaitą faktūrą ir pradėjo klausinėti kas jis toks, kodėl, pradėjo jį laikyti už rankos. Jis pajuto, kad vyksta fizinis konfliktas, jis atsiplėšė ir išėjo. Jis nepabėgo, tiesiog su jėga išsivadavo, galima pažiūrėti per kamerą. UAB „J.“ savininku buvo A. P. pažįstamas, jis buvo (duomenys neskelbtini), vardo neprisimena, pastarajam tinklas buvo parduotas. Jis buvo tik atstovas, tokia pati situacija kaip ir UAB „M.“ Su juo neatsiskaitė, nes buvo sutarimas, kad jis gaus komisinius nuo baigto projekto, bet nei vienas projektas nebuvo pabaigtas. Atsiskaityti už prekes turi UAB „M.“, nes prekės priklauso šiai įmonei ir tos prekės iškeliavo į (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad jis negali nurodyti, kuriais metais ir kokias patalpas turėjo remontuoti, šios informacijos neužsirašo. Jis bandė surasti moterį, vieną kartą jai paskambino, tačiau ji neatsiliepė. Iš minėtos moters jis negavo pinigų, gavo maždaug 100 Eur avansą, o turėjo gauti 200 Eur. Jis darė remontą M. N. patalpoje, dažė ten sienas ir lubas. Jis nežino, ar ten buvo ofisas, nes patalpa buvo tuščia. Minėtoje patalpoje nebuvo paliktų dokumentų, buvo du maži tušti seifai be raktų. Savo darbus jis atliko virš mėnesio, jam nebuvo nurodytas darbų užbaigimo terminas. Jis nebuvo susitikęs su direktore, vieną kartą kalbėjosi su ja telefonu dėl remonto darbų.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. C. parodė, kad M. N. prisistatydavo R. V., ofise buvo jo vizitinė kortelė su pastaruoju vardu, o pareigų neprisimena. R. V. nesakė, kad jo vardas netoks, turi kitą vardą, su juo kalbėjau rusiškai, suprato lietuviškai. Jis dirbo įmonėje 10 metų, jį į darbą priėmė R. V., jis mokėjo jam atlyginimą grynaisiais pinigais. Su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, bet tuo metu direktoriaus pareigas ėjo kitas asmuo, ne R. V. Į jo pareigas įėjo sutartys ir bendravimas su klientais, įmonių vadovais, bendrijų pirmininkais, paprastais žmonėmis. Iš pradžių, kai jis atėjo dirbti, įmonė buvo Kaune, bet ji buvo naikinama, parduodama, ir jis važinėjo, perrašinėjo sutartis su klientais kitos įmonės vardu. Jie buvo tik Vilniuje. Kai jis išėjo iš darbo, su juo buvo atsiskaityta, išeitinių pašalpų nemokėjo. Jis nežino, kam ir už kiek yra parduotas ofisas. Jam atrodo, kad UAB „M.“ savininku buvo R. V., nes jis vadovavo įmonei, duodavo privalomus nurodymus darbuotojams, buvo pagrindiniu akcininku, o R.Ž. buvo direktore. Kartais R. V. derino sprendimus su kitais, tarp jų ir R. Ž. Tarp R. Ž. ir R. V. buvo artimi santykiai, jie buvo sugyventiniai. Jis nežino, ar šiuo metu jie yra (duomenys neskelbtini). R. V. beveik kiekvieną dieną buvo darbe. Minėta ofisas buvo (duomenys neskelbtini), bet tai ne butas. Ofise buvo dvi patalpos, viena patalpa padaryta kaip įėjimas ir kita daug mažesnė patalpa buvo už durų, ten buvo kabinetas. Ofise buvo kompiuteriai, o ar ten buvo seifai, jis negali atsakyti. Jis buvo nustebintas, kad R. V. yra M. N. Kai direktorė R.Ž. išėjo motinystės atostogų, oficialiai įmonės direktoriumi buvo M. N. Iš motinystės atostogų grįžusi R. Ž. toliau vykdė savo pareigas. Jis nepažinojo M. N. kaip fizinio asmens, o galvojo, kad tai yra brolis ar kitoks giminaitis. Įmonė užsiima komunikacijos paslaugomis, interneto tiekimu. Jis negali atsakyti, kiek klientų turėjo įmonė, galimai 1500-2000. Įmonė aptarnavo tik tam tikrus (duomenys neskelbtini) rajonus. Jis mano, kad kaltinamasis buvo geras vadovas šioje srityje. Jis matė jo vardu išrašytus važtaraščius ir ten buvo ne jo parašai, bet apie ankstesnes faktūras jam nebuvo žinoma, kur buvo imama kokia tai įranga.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. J. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „M.“ Šiai įmonei vadovavo R. Ž. Ji nežinojo, kokie santykiai buvo tarp kaltinamojo ir R. Ž., bet ji kartu su kitais darbuotojais įtarė, kad jie veda bendrą ūkį. Darbo nurodymus jai duodavo R. Ž. Ji nėra girdėjusi M. N. pavardės. R. V. daugiau vadovavo darbuotojams, kurie dirbdavo techninį darbą ir administratorei, o ji didesnį kontaktą turėjo su vadove R. Ž. Įmonėje ji iš dalies vesdavo buhalteriją, darydavo tik tam tikrus darbus, kasą, būdavo pardavimai, o visą kitą R. Ž. darydavo pati. Bendrovėje operacijos vyko grynais pinigais. Žmonės ateidavo susimokėti už teikiamą paslaugą. Grynus pinigus priimdavo administratorė B. Č. Ji ir kiti darbuotojai matė, kad B. Č. pinigus atiduodavo R. V. B. Č. paimdama pinigus išrašinėdavo kvitus, o ji tuos kvitus suvesdavo į buhalterinę programą. Ji niekada nematė R. V. dokumentų. Dokumentus pasirašinėdavo įmonės direktorė R. Ž. ir vadybininkas. Tuo metu, kai ji dirbo įmonėje, UAB „M.“ neturėjo finansinių problemų, o skolų tai turi visos įmonės, bet tas skolas padengdavo, atsiskaitinėdavo. Tas skolų mokėjimas jai nebuvo žinomas, finansines ataskaitas tvarkė R. Ž. Techninius nurodymus duodavo R. V., o sprendimus įmonėje priimdavo R. Ž. Galimai jie kartu juos priimdavo, nes bendrai vedė ūkį, bet R. Ž. tardavo paskutinį žodį, nes R. V. oficialiai niekur nefigūravo. Ji nežino, kokiose pareigose dirbo R. V. Įmonės savininku gal ir yra R. V., bet vadovė R. Ž., nes ji spręsdavo juridinius klausimus. Ji mano, kad R. V. yra įmonės savininku, nes jis paimdavo įmonės grynuosius pinigus. Galbūt jis ir R. Ž. kartu priimdavo sprendimus, nes ji matė, kad nors R. Ž. ir buvo direktore, ji vis tiek tarėsi su R. V., jie kartu priimdavo sprendimus. Pinigus priimdavo B. Č., o ji suvesdavo kvitus į programą. Pinigus ateidavo ir kiekvieną dieną pasiimdavo R. V. R. Ž. į R. V. kreipdavosi R. V. vardu. Ji nežino, ar R. V. tardavosi įmonės klausimais su trečiaisiais asmenimis. Ji netvarkė sąskaitų faktūrų. Ji turėjo jas įvesti tik atėjusi į darbą, bet vėliau viskas vyko kompiuterizuotu būdu, t. y. sąskaitos faktūros pasidarė pačioje programoje, įsikeldavo iš savo duomenų bazės tiesiai į programą. Ji nematydavo įmonės sutarčių su kitomis bendrovėmis, matė tik sutartis tarp fizinių asmenų. R. V. nepasirašinėjo jokių įmonės dokumentų. Ji dirbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jos ir kitų darbuotojų žiniomis, toms patalpoms pirkti buvo imta paskola, jos turbūt buvo jų nuosavybe.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. S. (G. S.) parodė, kad apie 2016-2017 metais maždaug 1,5 metų jis dirbo UAB „T.“ Dirbant šioje įmonėje jam su kitais darbuotojais teko keliauti į (duomenys neskelbtini) kloti internetą, buvo ten apie mėnesį laiko. Tuo metu jie buvo trise – jis, J. ir A. Jis dirbo netoli (duomenys neskelbtini), tikslaus kaimo negali pasakyti, gyveno (duomenys neskelbtini), kažkieno vasarnamyje, negali pasakyti kieno. R.V. pasakė, kad tas vasarnamis priklausė jam. Vieną kartą ten atvažiavo ir tvarkėsi R.V. tėvai. R.V. prižiūrėjo jį ir kitus darbuotojus, sakė kur daryti įvadus, kam kloti internetą. Jis nežino kas buvo darbų užsakovu, visus darbo nurodymus duodavo (duomenys neskelbtini) R. V. Pirmas dvi dienas buvo atvažiavęs ir pats V. N., kuris kartu su R.V. vaikščiojo ir viską aptarinėjo. R. V. ir V. N. buvo pažįstamais. R. V. atvažiuodavo iš ryto ir prie jų būdavo visą dieną, sėdėdavo mašinoje ir prižiūrėdavo arba nueidavo į namus ir sėdėdavo juos prižiūrėjo. Jis neatsimena, kiek laiko dirbo, buvo kelis kartus, turbūt ir rugsėjo mėn., nuvykęs į (duomenys neskelbtini). UAB „T.“ jam mokėjo komandiruotpinigius. V. N. pervesdavo pinigus į kortelę vienam iš darbuotojų, tai A., ir šis juos išgrynindavo ir perduodavo kitiems. V. N. už darbą pasiūlė jiems 150 Eur už įvadą, tai po 50 Eur asmeniui. A. padalindavo dienpinigius, o už darbą V. N. mokėjo kai jie grįžo į Lietuvą. A. pradžioje mokėjo 12 eurų į dieną, o paskui 18 eurų, skirtų maistui. Jis už gautus pinigus niekus nepasirašydavo. R. V. nemokėjo jiems pinigų, tik nuvažiuodavo ir nupirkdavo reikiamų medžiagų. Jie turėjo tos teritorijos planą. A. žiūrėjo į brėžinį, nes dirbo su traktoriumi, o ar kiti turėjo, neįsitikinęs. Jis kasė ir klojo vamzdžius. Metrais sunku pasakyti, bet skaičiuojant įvadais jie atliko 30 įvadų, galimai 300 - 400 metrų, priklausomai kiek namas buvo nutolęs nuo gatvės. R. V. buvo susitaręs paimti kompresorių, nes jų buvo sulūžęs. R. V. pradžioje stebėjo kaip jie atlikinėjo darbus, bet paskui davė fotoaparatą ir jis turėjo fotografuoti namo numerį, kabelio gylį. R. V. kas antrą, trečią dieną įstatydavo į fotoaparatą USB kortelę ir persimesdavo nuotraukas į savo kompiuterį. Jeigu reikėjo vamzdžių, tai R. V. nuvažiuodavo jų nupirkti su savo mikroautobusu (duomenys neskelbtini), o pats važinėja su automobiliu (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą jis išėjo iš darbo, nes UAB „T.“ nemokėjo atlyginimo. Su juo atsiskaitė tik kai jis kreipėsi į Darbo inspekciją. UAB „T.“ užlaikydavo algas, nemokėjo laiku, buvo didelis darbuotojų kaitumas, nebūdavo įrankių, niekas jų nepirkdavo. Įmonė turėjo problemų dėl neatsiskaitymo su kitomis įmonėmis. Jis važiuodavo paimti medžiagų, bet jų neduodavo, nes UAB „T.“ buvo skolingi. (Duomenys neskelbtini) jie padarė didžiąją dalį darbų, liko gal 15 %. Darbai buvo nutraukti, nes nebuvo įvertinta, kad ten akmenuotas gruntas, kitoks nei Lietuvoje, todėl lūžo traktorius, kompresorius. Jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų tikslu buvo padaryti internetą toje gyvenvietėje. Jis girdėjo iš darbuotojų, kad UAB „M.“ ir UAB „T.“ po darbų gali susijungti. J. grįžo anksčiau už jį, nes ten susipyko ir išėjo iš darbo, o A. dar važiavo rugsėjo, spalio mėn. su kitais žmonėmis. Po UAB „T.“ jis įsidarbino į kitą darbą.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis dirbo UAB „T.“ automechaniku, jo veikla buvo susijusi su interneto kabelių tiesimu, kartais tekdavo tiesti ir elektros kabelius. Jis dirbo Lietuvoje, tačiau 2016 m. vasarą dirbo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie vyko ten keturiese, t. y. su G., J. ir dar vienu asmeniu, kurio vardo nepamena, o vėliau jų buvo daugiau. Jie važiavo mikroautobusu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. N. Buvo parašytas įsakymas dėl komandiruotės, bet koks buvo nurodytas tikslas, jis neprisimena. (Duomenys neskelbtini) vadovavo žmogus prisistatęs R.V. Jie gyveno vasarnamyje ir kai buvo atvykę R. V. tėvai jis negirdėjo, kad pastarieji vadintų R. V. kitu vardu. (Duomenys neskelbtini) jie turėjo pravesti kabelius, daryti įvadus, jų darbų niekas nepriiminėjo. (Duomenys neskelbtini) tik atvažiuodavo, praeidavo, pažiūrėdavo ir parodydavo kur toliau daryti ir viskas. Ten buvo paprasti įvadai, gylio nereikalavo. Jis girdėjo, kad su UAB „M.“ turi būti kažkokie mainai. R. V. buvo UAB „M.“ vadovu. Pradžioje už darbą atsiskaitinėjo V. N., jis mokėjo ir komandiruotpinigius, nes jis buvo UAB „T.“ vadovas. Jam mokėjo priklausomai kiek buvo laiko, su juo atsiskaitė. Jis nežino, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „T.“. (duomenys neskelbtini) jis dirbo apie mėnesį. Jie grįžo į Lietuvą, nes UAB „T.“ jiems nemokėjo algos. Jis nieko nežino apie UAB „M.“ ir UAB „T.“ sujungimą. R. V. ir kiti UAB „T.“ darbuotojai pasakojo, kad kai bus atlikti darbai UAB „T.“ perims UAB „M.“. Asmuo prisistatęs R.V. nerodė jam savo dokumento, jis nematė jokio dokumento, kurį būtų pasirašęs R. V. (Duomenys neskelbtini) jis tiesė kabelius, kasė griovius, turėjo mini ekskavatorių, kompresorių, viską vežė į (duomenys neskelbtini) iš UAB „T.“, o gyveno R.V. vasarnamyje. Jie padarė gal 30 įvadų ir mokėjo po 50 eurų dirbančiajam. Jeigu R. V. nebūdavo darbų vietoje, o reikėdavo medžiagų, tai jis su juo susisiekdavo telefonu. Paskambinęs jis iš karto pasakė ko reikia, nesikreipė į jį vardu, jam buvo sunku rusiškai susikalbėti, tai iš karto sakė ko reikia. Jis nedirbo su G. S. Jis gaudavo į kortelę pinigus, kartu ir dienpinigius, buvo nurodyta viena jo asmeninė sąskaita. Paskui jis lygiomis dalimis padalindavo pinigus ir perduodavo kitiems. Į dieną jie gaudavo 22 eurus. Su darbuotojais jie nepasirašinėdavo, nes jie visi buvo sutikę, sutarę, žinojo savo dalį. UAB „T.“ direktorius V. N. liepė klausyti R. V., pastarąjį pristatė ir pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir viską jiems reguliuos, jie jam daro įvadus. Jie atskirai važiavo į (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) sienos jie paskambino R.V. ir šis juos pasitiko, atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Jis viską supranta rusų kalba, bet sunkiai kalba. R. V. aiškino apie susijungimą kai jie išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) ir kai jie išėjome iš darbo, siūlė jiems grįžti į (duomenys neskelbtini), bet jie nesutikome. Tai buvo ne susijungimas, o UAB „T.“ turėjo perimti UAB „M.“. (duomenys neskelbtini) jie dirbo su UAB „T.“ įranga, kurią vežė iš Lietuvos. Jis žino, kad įranga priklauso UAB „T.“, nes taip buvo parašyta faktūroje, kurias jiems atiduodavo su prekėmis. Gaudamas parduotuvėje jis pasirašydavo faktūrą. Jis (duomenys neskelbtini) atliko tokį patį darbą kaip ir Lietuvoje. Mechanizmai lūžo, nes buvo seni. Pagrindinį kabelį jie kasė giliau. (duomenys neskelbtini) buvo nusamdytas didelis vikšrinis ekskavatorius, gal 30 tonų, su kuriuo jie kasė porą km. tranšėją. Atlikto darbo jie niekur nefiksavo, nebuvo geodezininko.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. V. parodė, kad jis nedirbo UAB „T.“ nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., tik apie dvi savaites atliko gręžimo darbus. Jis pamiršo, jis dirbo UAB „T.“ (Duomenys neskelbtini) jis buvo komandiruotėje, ten su juo kontaktavo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) sodo namuke, netoli (duomenys neskelbtini). Jis turėjo gręžti žemę ir patiesti vamzdžius, bet jie kabelių netiesė, jie tik pragręždavo kelius, kur buvo neįmanoma kasti. Jie nedarė įvadų. Jie gręžė žemę gręžimo mašina. (Duomenys neskelbtini) duodavo nurodymus kur gręžti, ką gręžti, o kai atvažiuodavo V. N., tai šis nurodydavo. UAB „T.“ mokėjo komandiruotpinigius. Jam asmeniškai pervesdavo pinigus, ne per A., nes jų komanda buvo atskira. Jis autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir po dviejų savaičių grįžo V. N. liepimu, nes buvo darbo ir Lietuvoje. Jis negali atsakyti kiek laiko kolegos dirbo (duomenys neskelbtini), nes prieš tai jis buvo nedarbingume, o kai jų atskira brigada išvažiavo, kiti kolegos dar buvo pasilikę. Jis dirbo vasarą. Jis negali atsakyti, ar kiti dirbo iki žiemos. Jis negali atsakyti kas organizavo darbus (duomenys neskelbtini). V. N. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kartu su juo, per dvi savaites buvo porą kartų atvažiavęs. Jų darbams vadovavo V. N. Pastarasis su sūnumi atvažiavo pasižiūrėti kaip darbai vyksta, jis vadovavo, su juo tarėsi dėl darbų. UAB „T.“ su juo atsiskaitė, jis negirdėjo, kad įmonė nebūtų atsiskaičiusi su kitais darbuotojais.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. C. (D. C.) parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo statybose su betonu, statė karkasinius namus. Jis dirbo UAB „T.“, pravedinėjo internetą, buvo išvykęs į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), ten pravedinėjo internetą gal mėnesį su puse, gal daugiau. Jį įdarbino UAB „T.“, vadovavo asmuo vardu V. (duomenys neskelbtini) vadovavo R. V. Jam buvo žinomas M. N., bet jį vadino R.V., jiems buvo patogiau taip vadinti. Atlyginimą mokėjo UAB „T.“, grįžus į Lietuvą jam dalimis buvo pervesti pinigai į sąskaitą. (duomenys neskelbtini) V. sumokėdavo jam 35 eurus, o 10 eurų R. V. pridėdavo. Tuos pinigus jis gaudavo kada norėdavo. UAB „T.“ jam iki galo taip ir nesumokėjo, jį apgavo. Kai jis grįžo į Lietuvą, po poros mėnesių jam paskambino R. V. ir paprašė, kad jie atvažiuotų ir užkastų tai ką jie tada atkasė, jie turėjo užbaigti tai, ką V. padarė, kad (duomenys neskelbtini) nebūtų problemų. Antrą kartą jis važiavo kartu dviese su B., bet atvažiavo R. V. ir juos pasiėmė. Jie gyvenome tame pačiame name. Atvykus reikėjo užkasti tą kelią, kur pradėjo kloti internetą, laidą. Jis per mėnesį, pusantro atliko darbus, R. V. sumokėjo ir jie išvažiavo. Jis grįžo į Lietuvą ir pasibaigus lygtinumui išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nežino kaip buvo įdarbintas UAB „M.“, taip pat nežino kaip ten galėjo atsirasti jo asmens duomenys. Jis pažįstą R. Ž., tai R. V. žmona. Jis nežino kur ji dirbo Lietuvoje. Su R. Ž. jis bendravo vieną kartą prie registrų centro, nes ji paprašė pagalbos R. V., ji perdavė kažkokius dokumentus, reikėjo padaryti elektroninį parašą. Tada kartu su juo baltame furgone buvo R. V., R. Ž. ir R. V. draugas. Jis nežino, kokį dokumentą tvirtino savo elektroniniu parašu, nieko nusikalstamo nedarė. Jis nieko negali pasakyti dėl UAB „M.“ atstovavimo ar įgaliojimo. R. V. jo paprašė padėti, nes registrų centre buvo reikalingas lietuvis. Jis tris kartus paklausė, ar dėl to nebus jokių problemų, o R. V. patikino, kad ne, todėl jis sutiko padėti. Jis neskaitė, ką pasirašė, jam pasakė, kad nieko nusikalstamo. (Duomenys neskelbtini) jie dirbo dviese. Jis buvo traktoriaus operatoriumi. Jis neprisimena, kiek nukasė. (Duomenys neskelbtini) jis tikrai nedirbo metus laiko, o (duomenys neskelbtini) dirbo beveik metus. Jis neprisimena kokias metais, mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini). 2016 metais jis dirbo UAB „T.“, išėjo ir po kažkiek laiko, kelių mėnesių, vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), nes žiemą negali kasti. A. P. yra R. V. draugas, matyt tada, kai jie kažką darė furgone, ten buvo jis, R. V., A. P. ir R. Ž. Jis nežinojo to žmogaus vardo. Tada R. V. jo paprašė padėti ir jis padėjo. Jis žinojo, kad pagalbos reikia kartu buvusiam R. V. draugui. R. V. vardu jis pasirašė dokumentus tik vieną kartą elektroniniu parašu, tada buvo kai jie visi buvo furgone, o gal per tą laiką du kartus pasirašė, tiksliai nežino. Jis neatmeta galimybės, kad praėjus kuriam laikui jis dar pasirašė, bet kiek prisimena, pasirašinėjo vieną kartą. Jis neperdavė savo mobilaus parašo duomenis R.V., nes kitaip pastarasis darytų viską be jo ir sukeltų jam nemalonumų. Jis pasirašinėjo (duomenys neskelbtini), kada tiksliai neprisimena, bet tikrai buvo žiemą, nes tuo metu negalime kasti. R. V. jam paaiškino, kad pats negali pasirašyti, nes (duomenys neskelbtini) negali tokių dalykų padaryti, reikalingas lietuvis. Jis žinojo, kad R. Ž. yra Lietuvos pilietė. Jis nežino, kodėl R. Ž. nepasirašinėjo. Jo paprašė pagalbos ir jis nesusimąstydamas padėjo, pasitikėjo rimtais žmonėmis. Jis neatsimena ar pasirašinėjo UAB „M.“ vardu. Jam nėra girdėtas D. F. vardas. Apie akcininkų pasikeitimą UAB „M.“ jis nieko nežino. Jis girdėjo apie konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ir lietuvio. Jis girdėjo susitarimą dėl interneto tinklo darymo už klientų perdavimą, bet lietuvis atliko tik pusę darbo ir tada jie grįžo. Vėliau (duomenys neskelbtini) paprašė jų pagalbos, kad jie savarankiškai atvažiuotų ir jam padėtų dirbti, už tai sumokėtų jiems daugiau negu lietuvis ir jie sutiko. Lietuvis - tai UAB „T.“ direktorius V. UAB „T.“ ne iki galo su juo atsiskaitė, liko skolinga apie 300 Eur. Įmonė privalėjo mokėti ne už atliktą darbą, o už darbo dieną. Dėl to jis niekur nesikreipė, paprasčiausiai išėjo iš darbo, nes vis tiek nieko nepasiektų. Girdėjo, kad ir kitiems buvo skolingas, girdėjo iš J. B., buvo tokių gandų. Jis negirdėjo kaip R. Ž. kaip kreipėsi į R. V. Jis taip pat negirdėjo, kaip R. V. bendravo su artimaisiais. (Duomenys neskelbtini) reikėjo padaryti daug darbų, bet buvo padaryta tik pusė. Jis nematė viso plano, bet darbas tikrai nebuvo pabaigtas. Jis žinojo, kad kaltinamojo tikras vardas yra M. N. Kiti asmenys, kurie dirbo prie šito projekto, taip pat turėjo žinoti tikrą vardą, nes kaltinamasis tokių dalykų neslėpė. (Duomenys neskelbtini) autobusiuke buvo R. Ž., R. V., šio draugas ir jis. Kas tas trečias žmogus, jis nežino. Jis tik vėliau prisiminė, kad tas asmuo ten buvo. Pastarasis tiesiog sėdėjo šone, o jis kalbėjo tik su R.V. ir R.V. Jis nežino, ar tas asmuo domėjosi minėta situacija.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad dirbo ir iki šiol dirba UAB „T.“ gręžėju mašinistu. Jis su aparatu daro pradūras žemėje, kur pravedamas vamzdis, per kurį kišamas internetinis kabelis. Kaltinamąjį jis atpažįsta kaip atstovą, pas jį dirbo (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena, kokiu vardu tada kreipėsi į tą asmenį. (duomenys neskelbtini) jis darė pragręžimus pro gatves, kelius, privačių namų mikrorajone, tiksliau pasakyti negali. Jis su kitais darbuotojais gyveno R. V. sodo namelyje. Asmens vardu M. N. jis nepažįsta. Kaltinamąjį jis atpažįsta kaip R. V. Darbo užmokesti ir dienpinigius jam duodavo UAB „T.“ direktorius. Pastarasis kartu su jais nuvažiavo, aprodė visus darbus ir paskui išvažiavo, o jie liko vieni. Darbų eigą toliau kontroliavo R. V. Jis nežino kokią įmonę R. V. turėjo Lietuvoje. R. Ž., A. P. jis nepažįsta. Jis vyko į (duomenys neskelbtini) 2016 m., tik kai įsidarbino UAB „T.“ Jis neprisimena kiek padarė darbų (duomenys neskelbtini), galimai apie 200 metrų. Buvo kasama ir atviruoju būdu, bet kiek buvo paklota, jis nežinau. Jis įvadų nedarė, buvo komanda, kuri tik gręžė, o kiti kalė. Kai jis išvažiavo, daugiau niekas negręžė, nes jie su visa įranga išvažiavo. Jie padarė tiek darbų, kiek jiems parodė UAB „T.“ Jis nežino, ar tas projektas yra įgyvendintas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta M. N. jau seniai, apie 20 metų. 2017 metais jis iš M. N. pirko lietuvišką firmą „M.“, kuri užsiėmė optiniu internetu. Įmonę jis pirko iš savininko H. N., M. N. tėvo. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė jis ir H. N. Už sandorį jis sumokėjo apie 10 000 - 11 000 Eur. Jis turėjo 99% akcijų, o 1 % liko žmogui iš Lietuvos, kurio jis nepažįsta. Jam atrodo, kad minėto pirkimo – pardavimo dokumentus paruošė tos įmonės buhalteris. Jam atrodo, kad jie nesitarė, kad už pagalbą M. N. gaus komisinius, nes jis mokėjo pinigus H. N. Sutartį atnešė M. N., o kas buvo buhalteris, jis nežino. Tai buvo jauna moteris, o ar ji buvo įmonės darbuotoja, ar buhalterė, jis taip pat nežino. Jis darė įgaliojimą M. N. Įmonė norėjo pradėti projektą (duomenys neskelbtini). Jis nematė sutarčių, kurias M. N. sudarinėjo jo įmonės UAB „M.“ vardu. Jis visiškai pasitikėjo M. N. Jis nežinojo, kad M. N. kitu vardu pasirašinėjo sutartis. Vardą R. V. jis nežino, pirmą kartą girdi. Prieš perkant UAB „M.“ jis turėjo kitų darbinių reikalų Lietuvoje, užsiėmė automobilių atsarginėmis dalimis. Jis neprisimena, kur randasi UAB „M.“ ofisas. Jis buvo (duomenys neskelbtini). Minėtame ofise jis buvo du ar tris kartus. Raktas nuo ofiso buvo pas M. N. Jo vaidmuo UAB „M.“ buvo pradėti organizuoti darbą (duomenys neskelbtini) ir padėti ten finansuoti projektą, o M. N. turėjo organizuoti darbus, darbininkus. Jis tiksliai nežino kas buvo užsakovu (duomenys neskelbtini). Jis nespėjo organizuoti darbo (duomenys neskelbtini). Ten M. N. pradėjo kažkokias sutartis, su kažkuo dirbti, ir jis tiesiog nespėjo tuo užsiimti. Lietuvoje, toje įmonėje, jo vaidmuo buvo tik direktoriaus, nieko daugiau. Lietuvoje jis turėjo pareigą kontroliuoti atsiskaitymus su pinigais. Lietuvoje už prekes, paslaugas jis turėjo mokėti įmonė iš UAB „M.“ sąskaitos. Jis turėjau teisę pasirašyti finansinius dokumentus firmos vardu, nes jis atidarė sąskaitą savo vardu ir jis turėjo pervesti pinigus. Ar dar kažkas galėjo tvarkyti finansinius dokumentus, jis neprisimena. Su buhalteriu, kurio vardo jis neprisimena, kalbėjo M. N. R. Ž. buvo M. N. žmona. Jis nežino, ar pastaroji buvo įmonės buhaltere ar darbuotoja. Lietuvoje, kai gaudavo M. N. sąskaitas faktūras, šis sakydavo, kad reikia mokėti. Jie laukė, nes reikėjo dar apmokėti senas sąskaitas, jiems tiesiog pritrūko pinigų. Visos sąskaitos faktūros ir dokumentai buvo kontoroje. Jis asmeniškai neapmokėjo sąskaitos. Jis perdavė įmonę D. F., nes turėjo problemą su pinigais ir D. F. turėjo finansuoti jų (duomenys neskelbtini) projektą. Kai jis pardavinėjo akcijas, M. N. padėjo tvarkyti dokumentus. Jis tiksliai neprisimena kur buvo įmonės akcijų perleidimo sandoris, bet buvo padarytas įgaliojimas žmogui iš Lietuvos, tam, kad jam nereikėtų važinėti į Lietuvą. Jis pats išdavė įgaliojimą tam žmogui, kurį nurodė M. N. Lietuvoje, keičiantis įmonės vadovui, reikia dokumentus priduoti Registrų centrui ir jam atrodo, kad tą jis pats darė. Paskui ten reikalus tvarkė tas įgaliotas asmuo. To žmogau pavardės ir vardo jis neprisimena. 2017 metais jis buvo teistas (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, kad rengė UAB „M.“ sprendimus lietuvių kalba. Tyrimo metu jis sakė, kad mokės komisinius M. N., bet jam atrodo, kad jis tų pinigų jam nemokėjo. Lietuvoje buvo žmogus, kurį surado M. N. ir, kuris el. būdu turėjo teikti dokumentus. Tam žmogui buvo surašytas įgaliojimas, nes jis pasakė, kad pats negali važinėti į Lietuvą. Įgaliojimą parengė M. N. arba buhalteris, jis tik ranka pasirašė. Dokumentus, kuriuos jis pasirašydavo, jam išversdavo M. N. žmona. Kai jis tapo UAB „M.“ vadovu, jis gavo dokumentus ir kontoros turtą – senus daiktus, kurių jis neketina vežti į (duomenys neskelbtini). Jis paėmė buhalterinius dokumentus ir daugiausia ten liko, o M. N. pasakė prireikus kažko (duomenys neskelbtini) šis pats organizuos transportą, norėjo uždaryti kontorą. Jis nematė, kai įgaliotas asmuo pasirašinėjo dokumentus elektroniniu būdu.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. K. parodė, kad jis su kaltinamuoju turi ilgametę pažintį, susijusią su pardavimais. Nuo 1998 m. jis dirbo su UAB „E.“, kuri specializuojasi telekomunikacinių prekių pardavimu, o kaltinamasis ilgą laiką dirbo UAB „M.“ ir keliolika metų pagal prekybos sutartį imdavo iš jų telekomunikacines prekes ir per tam tikrą duotą terminą, 30 d. laikotarpyje, turėjo už jas atsiskaityti. 2017 m. vasarą, prieš tai atvykęs kaltinamasis pasakė, kad šiam greitu laiku bus reikalingos tam tikros instaliacinės televizinės medžiagos ir padarė užsakymą, kurį jis įvykdė. Po poros savaičių atvyko kaltinamasis tas medžiagas pasiėmė. Jie turėjo prekybos pardavimo sutartį, todėl prekes duodavo konsignacijai, nereikalaudavo už jas iš karto sumokėti. Paėmė prekes, kurių suma viršijo 12 000 Eur. Paskui kaltinamasis užsakė dar vieną partiją prekių, kurią turėjo greitu laiku pasiimti. Jie tą užsakymą taip pat įvykdė, kaltinamasis atsiėmė prekes kaip visada, jau keliolika metų, ir išvažiavo. Praėjus mėnesiui ir daugiau, jie nesulaukė apmokėjimo ir pradėjo ieškoti kaltinamojo. Pradžioje nelabai sekėsi, po tam tikro laiko kaltinamasis atsiliepė į skambutį. Jis paprašė pastarojo, kad kiek įmanoma greičiau susimokėti už prekes, tai buvo jau skola, ji buvo pradelsta. Kaltinamasis žadėjo tą padaryti, tačiau nesumokėjo, todėl jis dar kartą skambino ir kaltinamasis tą patį žadėjo, bet praėjus dar tam tikram laikotarpiui ir šiam neatsiskaičius, jau nebuvo įmanoma prisiskambinti kaltinamajam, nekėlė ragelio. 2017 m., datos tiksliai nepasakys, kaltinamasis bandė nusipirkti optinį kabelį iš jų filialo Kaune. Jis apie tai iš anksto informavo filialo darbuotoją. Darbuotojas informavo juos, todėl į Kauną nuvažiavo jų vienas darbuotojas ir vienas iš vadovų. Atvykus kaltinamajam jie pareiškė šiam pretenzijas dėl neatsiskaitytos skolos, todėl kaltinamasis pabėgo. Pradžioje, kaltinamasis buvo žinomas kaip R. V., bet iš teismo šaukimo jis sužinojo, kad pastarasis yra M. N. Jie kreipėsi į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems padaryta 18 500 eurų žala. Visus keliolika metų kaltinamasis bendravo mandagiai, geranoriškai, niekada neturėdavo įsiskolinimų iki dviejų paskutinių pirkimų. Sąskaita faktūra buvo išrašoma už jų parduodamas prekes UAB „M. “, kaltinamasis buvo gavėju, o išrašinėjo UAB „E.“ Sąskaitas faktūras kaltinamasis pasirašydavo ne savo vardu dėl jam nežinomos priežasties. Pastarasis pasirašydavo P. vardu, bet jam nekilo įtarimų, nes niekada nebuvo jokių nesusipratimų, visą laiką buvo atsiskaitoma laiku. Kiek jam teko po šitų įvykių domėtis, kaltinamasis dirbo UAB „M.“, bet kiek jis suprato, šis galėjo dirbti neoficialiai. Jam sunku atsakyti, ar kaltinamasis turėjo įgaliojimą, nes santykių pradžioje su kaltinamuoju buvo jo kolegos, o šiam išėjus iš darbo, jis viską perėmė. Jis bendravo su kaltinamuoju kaip su UAB „M.“ atstovu. Pastarasis visą laiką, kartu ir 2017 metais, prisistatinėdavo vardu R. Jis negali pasakyti, ar Kaune užsakant prekes buvo vaizdo skambutis, jis yra matęs tam tikrą filmuotą medžiagą, bet tą medžiagą darė jų darbuotojas Kaune. Jis neatsimena vaizdo įrašo turinio. Vasarą jis kaip vadybininkas priėmė užsakymus. Kaltinamasis minėjo, kad ima prekes, nes skaitmenizuos vieną iš kabelinių televizijų, bet kur, nesakė arba jis neatsimena. Jis taip pat neprisimena ar kaltinamasis skaitmenizuos, ar įmonė. Kai kaltinamasis neatsiskaitė, jis asmeniškai skambino pastarajam, turėjo jo telefono numerį. Jis skambino ir į bendrovę, bet negali to tiksliai pagrįsti. Toje bendrovėje jis niekad nebuvo, jos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Jis nežino ar kaltinamasis tarėsi taikiai su jo įmone, reikia klausti vadovų. Jis pradėjo dirbti vadybininku apytiksliai nuo 2004 m. Jam niekas neperdavė sutarties su UAB „M.“, nes visi dokumentai yra saugojami įmonės centre, (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ buhalterinės apskaitos programoje matosi, kad galima duoti prekes išsimokėtai, minėtoje programoje fiksuotas kiekvienas klientas ir mokėjimo atidėjimo laikotarpis. Jis matė buhalterinės apskaitos programoje iš pardavimo istorijos, kad būtent šiam asmeniui reikia duoti prekes, ten buvo parašyta, kad UAB „M.“ yra klientas ir jo apmokėjimo atidėjimo laikotarpis yra 30 dienų. Jis žinojo, kad atėjusiam asmeniui reikalingos prekės, nes jis turi 6 metų patirtį ir matydavo kaip kaltinamasis ateidavo pas jų įmonės darbuotoją, pastarąjį pažinojo kaip UAB „M.“ atstovą, vardu R. V. UAB „M.“ nereiškė pretenzijų, kad kažkoks asmuo neįgaliotas ateina ir ima prekes. Ankstesnėse sąskaitose faktūrose, kurios apmokėtos, kaltinamasis pasirašydavo vardu P., bet ne R. V. ar M. N. vardu. 2017 m. kaltinamasis taip pat pasirašė ne savo vardu, bet tai nebuvo išskirtiniu atveju, tik skyrėsi užsakomų prekių suma. Kadangi buvo paaiškinta, kad tai naujam projektui, jam nekilo įtarimų. Jis neprisimena, ar 2017 metais kaltinamasis atvyko pasiimti prekes sau ar įmonei. 2017 m. UAB „M.“ nereiškė pretenzijų, kad prekės jai nebuvo perduotos. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jo įmonė negavo apmokėjimo už išduotas prekes. Jis nežino, ar UAB „E.“ yra vieninteliu UAB „M.“ skolininku. Iš pradžių minėtos įmonės skola buvo pateikta skolų išieškojimo tarnybai, tikslesnės informacijos reikia klausti vadovybės. Jis mano, kad neatsiskaityti už prekes buvo iš anksto planuota, nes tokių įmonių buvo ir daugiau. Iš pradžių jie nežinojo, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), apie tai sužinojo proceso eigoje, bet kada tiksliai, negali pasakyti. Jis nebuvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią kaltinamojo įmonės buveinę, nes tai neįėjo į jo pareigas. Jis nežino, ar per 10 metų UAB „M.“ uždelsdavo ilgiau nei 30 d. atsiskaityti už prekes. Kai įvyko atvejis Kaune, ten buvo vienas darbuotojas ir vienas iš savininkų, tuo metu jis buvo Vilniuje. Kaltinamasis iš pradžių paskambino jų Kauno filialo darbuotojui, užsiprašė, kad reikia optinio kabelio ir, po kurio laiko užsakydamas kabelį pranešė, kad atvyks „M.“ atstovas R. V. ir pasiims kabelį. Tada jų darbuotojai nuvažiavo ir jo sulaukė. Jis nežino, kad pastarieji darė sulaukę kaltinamojo. 2017 metais kaltinamasis 2 kartus prekes, 3 kartą prekių nepaėmė, pasikėsino. Kai kaltinamasis minėtus 2 kartus paėmė prekes ir neatsiskaitė praėjus 30 d. laikotarpiui, jis asmeniškai niekur nesikreipė su pretenzijomis, jis neturi teisės to daryti. Atidėjimas yra 30 d , o pardavimai vyko mėnesio laikotarpyje, t. y. antras pirkimas ir antras prekių atsiėmimas įvyko nepraėjus mėnesiui nuo pirmojo išdavimo. Jo žiniomis anksčiau nebuvo jokių trūkumų, susijusių su prekių apmokėjimu. Jis pranešė įmonėms, kurios galėjo potencialiai prekiauti su kaltinamuoju, kad su šiuo reikia būti atsargiems.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. T. parodė, kad nuo 2010 metų jis dirbo UAB ,,B.”, (duomenys neskelbtini). Jie pardavinėjo tinklo kabelius, optinio tinklo pasyvią dalį, aktyvią dalį, apsaugos sistemas ir t. t. Su kaltinamuoju jis susipažino 2014 m., o kolega, kuris dirbo su kaltinamuoju, anksčiau. Jis žinojo, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ir žinojo jį kaip R. V. Jis nematė pastarojo dokumento ir apie tai, kad jis yra M. N., sužinojo iš bylos. Pas juos atėjęs kaltinamasis ateidavo pasirašydavo sąskaitas faktūras kaip R. V., šis prisistatydavo kaip UAB „M.“ savininku ir direktoriumi. Šioje įmonėje per metus buvo iki 10 pardavimų, sumos nebuvo didelės, iki 1000, tada dar litais. Jis nerado ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties tarp UAB „B.” ir UAB „M.“ UAB „M.“ būdavo taikomas mokėjimo atidėjimas, bet koks būtent, jis nežino. Jis sužinojo apie R. Ž., kai aš pradėjo aiškintis situaciją. Tai įvyko po paskutinio pardavimo, užsidelsė tam tikros sąskaitos, jis pradėjo ieškoti R. V., skambinti tikslu išsiaiškinti kodėl užstrigo mokėjimas, tačiau su R.V. nepavyko susisiekti, po to karto jis net nebendravo su pastaruoju, jo skambučius ignoravo. Tada jis pradėjo toliau ieškoti ir domėtis kam priklauso įmonė ir išsiaiškino, kad įmonė parduota. Po to ieškojo kas daugiau susiję su ta įmone ir kažkaip sužinojo apie R. Ž. Sužinojęs jos telefoną jis jai pasiskambino, jie pakalbėjo, ir jis informavo, kad negali susisiekti su R.V., šis nekelia ragelio, o yra skola. Jis siūlė kažkaip susitarti, pakalbėti, gal yra kažkokių problemų. R. Ž. kaip ir nieko nesakė, kad čia kažkas negerai, ji sakė, kad susisieks ir pakalbės su R.V., o po to karto ji taip pat nekėlė ragelio. Tada jis suprato, kad tai yra R. V. žmona. 2017-12-07 jie kreipėsi į policiją, nes tai buvo neeilinis atvejis, kada su klientais aiškinasi problemas, o asmuo tiesiog dingo. Jis pradėjo jo ieškoti, kalbėjo su kitomis įmonėmis ir su UAB „S.“, kitais interneto tiekėjais, su kuriais bendravo kaltinamasis ir jam paaiškino, kad pastarasis dingo, nesimato, slepiasi. Kaltinamojo dingimas ir ne paaiškinimas, kur tie pinigai, kur tos prekės, ir kur panaudojo, paskatino kreiptis į policiją. Finansiniuose dokumentuose kaltinamasis pasirašydavo kaip žmogus. Atėjęs kaltinamasis pasakydavo kokiu vardu pasirašys, jie įrašydavo R. V. ir tada kaltinamasis tik pasirašydavo, kaip žmogus. Jis ne kartą buvo kaltinamojo ofise (duomenys neskelbtini). Kai kaltinamasis neapmokėjo sąskaitų jis važiavo, ten patalpos buvo užrakintos, jokio skelbimo ant durų nebuvo. Jo telefoną turėjo, bet į skambučius šis neatsiliepdavo. Jis tikėjo kaltinamuoju, nes su pastaruoju dirbo daug laiko, gal 10-15 metų. Jis nematė kaltinamojo dokumentų, kurie būtų išduoti R. V. vardu. 2017 m. jis buvo UAB ,,B.” prekybos vadovu. Išrašant sąskaitą faktūrą jie automatiškai įvesdavo jo vardą, pavardę į sistemą, nes jį pažinojo. Jeigu ateitų nepažįstamas žmogus, tada paklaustų kieko vardu išrašyti sąskaitą. 2017 m. jie neklausė kaltinamojo pavardės, nes pastarasis jau buvo jų pažįstamu klientu. Kaltinamasis dirbo UAB „M.“ ir prisistatydavo jos savininku ir direktoriumi. 2017 m. kaltinamasis didžiąją dalį prekių ėmė pas jo kolegą, jis sudalyvavo tik paskutiniame pardavime, ir paskui jis ieškojo kaltinamojo, kai buvo problemos su apmokėjimu. Tada jis susižinojo, kad kaltinamasis įrenginėjo naują tinklą ir tam buvo reikalingos medžios. Per paskutinį pardavimą kaltinamasis atvyko su vaiku, jam asmeniškai nesakė kokiu tikslu perka medžiagas. Jis nerado sutarties tarp UAB ,,B.” ir UAB „M.“ Jis ir kiti įmonės darbuotojai turėjo savo klientus. Kaltinamasis buvo jo kolegos B. klientu. Jis parduodavo prekes ir išrašydavo sąskaitą kaltinamajam, kai minėto kolegos nebuvo darbe, taip pat pradėjo bendrauti su kaltinamuoju siekdamas išieškoti pinigų. Sąskaitose jie nerašo pasirašančiųjų asmens kodų. Jie įrašydavo R. V. vardą, kuris buvo įvestas jų sistemoje. Paskutinį kartą prekės buvo išduotos UAB „M.“ , o vėliau jie sužinojo, kad įmonė parduota ir R. V. neturėjo imti prekes tuo vardu. Minėtas prekes gavo R. V.. Jie bandė siųsti sąskaitas parduotai įmonei „M.“, bet šie sakė, kad nepripažįsta tokių sąskaitų ir sužinojo, kad tos įmonės sistemoje nėra įvestų minėtų sąskaitų. Jų įmonės sistemoje skolininku buvo UAB „M.“, o pinigų jie reikalauja iš kaltinamojo, nes spėja, kad pastarasis paėmė ir panaudojo prekes savo reikmėms. Jų žiniomis kaltinamasis turi tinklą (duomenys neskelbtini) ir ten panaudojo tas medžiagas. Minėtas medžiagas galima būtų atpažinti, nes jos yra specifinės. Jie nesikreipė į teismą civiline tvarka, nes jau turi tokią patirtį ir nei karto neatgavo skolos. Šiuo atveju jie kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iniciavimo, nes situacija yra neįprasta, buvo visiškas ignoravimas, jie suprato, kad tos prekės atiteko kaltinamajam. Buvo bendradarbiavimo trūkumas ir tai didžiausia problema, priežastis kodėl jie kreipėsi į policiją. Jeigu kaltinamasis būtų paaiškinęs kas nutiko, kur prekės, kur pinigai, kada bus atsiskaityta, galbūt jie ir nebūtų ėmęsi tokių veiksmų. Apgaulė pasireiškė, kad kaltinamasis neatsiskaitė su jais ir kitais, jie neturi nei prekių, nei pinigų. Skolininkas bando bendradarbiauti, nurodo priežastis, kodėl vėluoja atiduoti pinigus, o čia kaltinamasis visiškai pasislėpė. Vėliau jie sužinojome, kad kaltinamasis prisistatydavo kitu vardu. Anksčiau, kai už prekes atsiskaitydavo UAB „M.“, ši sumokėdavo ir jie tokių klausimų nekeldavo, o vėliau minėta įmonė sakė, kad tos sąskaitos faktūros sistemoje nėra ir jie tų prekių neėmė. Nuo kaltinamojo paskutinio prekių ėmimo iki pareiškimo padavimo praėjo 2-3 mėnesiai. UAB „E.“ atstovai nesikreipė į juos kartu paduoti pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis bendravo su UAB „S.“, klausė dėl jų situacijos su kaltinamuoju, daugiau nieko nederino. Per 10 metų kaltinamasis laiku atsiskaidydavo už prekes. Imant prekes įmonei suteikiamas 15-30 dienų mokėjimo atidėjimas, šis terminas rašomas sąskaitoje.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Ž. B. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2018-02-19 jis dirbo pardavimų vadybininku UAB „B.“, vėliau buvo tos įmonės direktoriumi. Įmonė vykdo telekomunikacijos įrangos prekybą. Jis neprisimena, ar jų įmonė buvo sudariusi sutartį su UAB „M.“ Jis bendravo su R. V. ir labai nustebo sužinojęs, kad jo tikroji pavardė yra M. N. Jis neprisimena, ar matė kaltinamojo asmens dokumentus. Jo ir kaltinamojo pažintis įvyko anksčiau nei jis dirbo UAB „B.“ Prieš tai jis dirbo UAB „L.“ ir ten susipažino su kaltinamuoju, buvo padaryti tam tikri gan stambūs pardavimai ir per ilgą laiko tarpą išsiugdė pasitikėjimas tarp žmonių. Kai 15 metų pažįsti žmogų ir bendrauji, yra pirkimai, apmokėjimai ir tai tęsėsi ilgą laiką, pradedi net negalvoti apie tokius dalykus, kad tai yra ne tas asmuo, kad pastarasis gali taip pasielgti. Kaltinamasis juos apgavo, pasiėmė medžiagų ir dingo nesumokęs. Pastarasis atvyko su sūnumi ir paėmė iš jų prekybinės salės prekes, (duomenys neskelbtini). Jis pats atidavė tas dėžes. Jis gerai neprisimena, ar kaltinamasis pasirašydavo sąskaitoje faktūroje. Dažniausiai jų sąskaitoje faktūroje yra įtraukiamas pirkėjo atstovas, tai būdavo R. V., jo vardas jau buvo išspausdintas ir jis tik pasirašydavo. 3 863,53 sumos atidėjimas greičiausiai buvo 30 d., tiksliai pasakyti negali. Suėjus mokėjimo terminui įvyko gerokas uždelsimas, jie pradėjo ieškoti R. V., bet šis nekėlė ragelio. Tada jie ieškojo su kuo susisiekti ir buvo direktorė R Ž., kuri pažadėjo jiems, kad pabadys pakalbėti. Jie laukė kažkokį terminą, bet tada ir ji taip pat nekėlė ragelio, o po kažkiek laiko buvo išjungtas telefonas. Tada jie ieškojo per registrus, žiūrėjo kas atsitiko įmonėje ir matė, kad įmonėje kažkokia vyksta didžiulė kaita ir nusprendė, kad įvyko kažkas negero. Jie kreipėsi į policiją 2012 m. gruodžio mėn. Šį sprendimą paskatino bendra aplinkybių visuma. Apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nesumokėjo. Į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini) važiavo ne jis, o jo D., jokių detalių neatsimena. Jis dirbo pardavimų inžinieriumi UAB „L.“, kuri užsiėmė elektrotechnikos prekyba, tai matyt jie turėjo tų produktų, kurių reikėjo kaltinamajam ir kadangi jis dirbo su daugeliu interneto tiekėjais, tai ne išimtis buvo ir UAB „M.“ Buvo naujiena, kad jie vežė šviesolaidžių suvirinimo aparatus, tada tai dar nebuvo taip populiaru, toks aparatas kainavo iki 30 000 litų. M. N. nupirko aparatą ir jie pasirašė sutartį, bet jis neatsimena kaip pastarasis pasirašė, kokiu vardu ir dabar negalės pažiūrėti, nes tai ne jų įmonė. Kaltinamasis visą laiką pasirašinėjo R. V. vardu. Apie tai, kad kaltinamojo vardas yra M. N., jis sužinojo tik prasidėjus teismui. Kaltinamąjį, kaip R. V., jis pažįsta kažkur 13-14 metų. Pastarasis prisistatydavo UAB „M.“ savininku, nuo šio priklausydavo visi sprendimai, pirkti, nepirkti medžiagas. Jis pasitikėjo kaltinamuoju, kai buvo uždelsimai, jie susiskambindavo ir šiš sumokėdavo, taip buvo ne kartą. Kai buvo neatsiskaityta, jie bendravo telefonu, būdavo ir akis į akį susitikdavo. Jis žinojo, kad kaltinamasis kažkuo domisi (duomenys neskelbtini), susijusiu su naujų tinklų statyba, sąlygomis, kuo skiriasi kabelių tiesimo reikalavimai Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Jis nepamena kada tiksliai kaltinamasis neinformavo, kad ne UAB „M.“ vardu ima prekes, bet jie skambino UAB „M.“ ir jie nepripažino tokių sąskaitų. Kaltinamasis imdamas prekes visada prisistatydavo R. V., kitaip ir neprisistatinėjo, tik gal prekių kiekis būdavo didesnis ne kaip įprastai. Kai prekės būdavo jų parduotuvėje, jie skambindavo kaltinamajam į mobilų telefoną, šis pakeldavo ir pasakydavo kada užsuks. Jie skambino vienu mobilaus telefono numeriu, jis labai ilga laiką nesikeitė. Jis neprisimena ar susisiekdavo su kaltinamuoju el. paštu. Jis neprisimena, ar 2009-2010 metais buvo sudaryta ilgalaikė sutartis su UAB „M.“, jos neprisimena ir negali atsakyti kas joje parašyta. Kaltinamasis prisistatinėjo kitu asmeniu, juos suklaidino, neprisistatinėjo tikruoju vardu. Dėl apgaulės kreipėsi į policiją, o civiline tvarka nesukreipė į teismą dėl skolos išieškojimo, nes jiems tai atrodė daugiau nei skola. Jie domėjosi, ar UAB „B. T.“ apmokės sąskaitą. Jie ieškojo buhalterijos, klausė ar turi tokias sąskaitas, šie pradžioje nesuprato ko jie nori, nes tų sąskaitų minėtos įmonės apskaitoje nebuvo. Galutines sąskaitas jei atidavė UAB „M.” atstovui R. V. Jų skolininku yra UAB „M.“ Jis nežino, ar reikalaus jų skolos grąžinimo. Civilinių bylų teisme jie turi daug bylų dėl skolininkų, bankroto. Šiuo atveju jie atsisakė civilinės bylos, nes yra kitos aplinkybės. Jie nesikreipė į kitas įmones tikslu kartu kreiptis į teismą.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2005 m. jis įsidarbino vadybininku UAB „S.“, adresas (duomenys neskelbtini). Nuo 2007-05-31 su UAB „M.“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Šią įmonę atstovavo kaltinamasis, kurį pažinojo kaip įmonės savininką R. V. Kaltinamasis tvarkingai apmokėdavo sąskaitas. 2017 m. prekės buvo nupirktos iš anksto, po to kaltinamasis atvažiavo ir pasakė, kad reikia kabelių, nes turi kažkokį projektą. Jis jų turėjo nedaug, o kaltinamajam reikėjo konkretaus kiekio, tai pastarasis pasakė, kad atsivynios ir grąžins. Kaltinamasis pasiėmė tą kabelį ir dingo. Paskambinus kaltinamasis atsakė, kad dirba, bet paskui jau nekėlė telefono. Skola yra apie 7 400 Eur. Kaltinamasis kabelio atvažiavo su priekaba. Jis bandė susisiekti su pastaruoju telefonu, pradžioje dar atsiliepė, o paskui dingo. Jis nežinojo, kur yra kaltinamojo ofisas. Kreiptis į teisėsaugą nusprendė vadovybė. Iš kitų įmonių, tarp jų UAB „E.“, jie sužinojo, kad kaltinamasis neatsiskaitė su daugeliu įmonių. Kaltinamasis prisistatydavo R. V., pastarojo dokumento jis nematė. Imdamas ritę kaltinamasis sakė, kad tai UAB „M.“ ir visos sąskaitos ėjo per UAB „M.“ Jie žinojo kaltinamąjį kaip savininką, direktorių, tik paskutiniu metu sužinojo, kad pas šį dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sakė, kad turi projektų, prašė net didesnį kiekį kabelio, bent kelių rūšių, bet jie neturėjo. Jie neišsiaiškino kieno tai projektas, bet kai kalbėjosi su UAB „T.“, tai išsiaiškino, kad kaltinamasis ir (duomenys neskelbtini) kažką vysto. Su kaltinamuoju jie visą laiką bendravo tuo pačiu lietuvišku numeriu. Su įmone sudarytos sutarties jis nematė. Sąskaitose kaltinamasis pasirašydavo R. V. vardu. Kaltinamasis apgavo, nes negrąžino kabelio ir negrąžino pinigų, prisistatė svetima pavarde. Visą laiką apgaudavo prisistatydamas svetimu vardu, bet tada apmokėdavo sąskaitas. Skolininku yra UAB „M.“, bet atsako kaltinamasis, nes yra įmonės savininku, asmeniškai ėmė prekes. Skolingi yra R. V. įmonė ir R. V. Jis nežino, ar jo įmonė kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Jie bendravo su UAB „E.“, nes jie taip pat ieškojo kaltinamojo. Jis parašė pareiškimą policijai UAB „S.“ vardu.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, šis turėjo komandą (duomenys neskelbtini). Jis 4 savaites dirbo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, trise gyveno kaltinamojo tėvo name. Nebuvo oficialiai sudarytos sutarties, buvo išrašyta komandiruotė. Su juo grynaisiais pinigais atsiskaitydavo UAB „T.“ direktorius. Kaltinamąjį jis vadino (duomenys neskelbtini). Jie atvykdavo su savo mašina, o kaltinamasis su savo. Jie važiuodavo kaltinamajam iš paskos, šis nurodydavo, kuriame objekte dirbti. Iki objekto tekdavo važiuoti kažkur 20-25 km. Jie į (duomenys neskelbtini) važiavo su savo įmonės mašina, o į Lietuvą jis grįžo autobusu. (Duomenys neskelbtini) objekte jie dėjo kabelį, jiems duodavo po 50 eurų namui, o dirbome jie trise. Jie aptarnavo apie 20 namų. Kaltinamasis duodavo jiems užduotis, į dieną jie aptarnaudavo 3 namus. Jis neskaičiavo kiek metrų kabelio paklojo, buvo įvairiai. Jiems pasakydavo, kad reikia daryti šitą rajoną ir viskas. Brigadininkas A. turėjo schemas. Vamzdžiai turbūt buvo 2 cm diametro ir viduryje buvo kabelis. Vamzdžiai buvo plastmasiniai. Šulinių jie nemontavo, jie palikinėjo kabelius prie vartų. Kitos įmonės darbuotojų toje pačioje vietoje nebuvo, dirbo tik jų įmonės darbuotojai. Jis nežino apie vadovo atsiskaitymus. Jis nežino, kodėl vadovas mokėjo grynaisiais, visi komandiruotpinigiai buvo kortelėje pas A. Jie nesutarė kiek mokės už kabelį, buvo sutarta, kad direktorius V. mokės 50 eurų už namą. Sutartyje buvo nurodytas minimumas, o paskui direktorius mokėjo nuo rezultatų. Jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) dirba firmoje „V.“, o brigadininkas Alius davė jie pavedimus, pastarojo klausydavo. Jis negavo pinigų iš kaltinamojo. UAB „T.“ kabelius jie patys atsivežė.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2013 iki 2015 m. spalio jis dirbo UAB „T.“ projektų derintoju. Jis pažįsta kaltinamąjį kaip R., pastarasis pats taip visiems prisistatė, o pavardės nežino. Kaltinamasis atstovavo UAB „M.“ Jis buvo toje įmonėje (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio nepasakys. Kaltinamasis UAB „M.“ buvo jo vadas, o šio žmona taip pat dirbo kontoroje. Jos vardo nepasakys, galimai L. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) su N. sūnumi G. N. ir su R. V., juos vežė su automobiliu (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jų užduotis buvo padengti ryšio tinklą rajone. Jie turėjo sudaryti medžiagų apskaitą. R. V. nepateikė dokumentacijos, o pateikė kaimo vietovės planą ir jie vaikščiojo tomis gatvelėmis ir klausinėjo rusų kalba. Jie turėjo išgauti žmonių pritarimą, kad pastarieji nori interneto. Jie apskaičiavo kiek reikės medžiagų. Jeigu jie braižė schemas, tai viskas liko pas G. N., turėjusį kontorą UAB „T.“ 2015 m. rudenį jis išėjo iš įmonės UAB „T.“ dėl asmeninių priežasčių. (duomenys neskelbtini) jis su G. apsigyveno viešbutyje, už viską mokėjo V. Jis gavo komandiruotpinigius. Su UAB „T.“ buvo sudaryta darbo sutartis, bet kiek turėjo mokėti pagal sutartį, jis neprisimena. Jo alga buvo fiksuota ir tvarkingai mokėta, ne vokelyje. Darbo metu, atliekant projektus, jis negirdėjo, kad kaltinamasis turi ne malonumų. Jis negali pasakyti kiek namų reikėjo aprūpinti, gal ir 50, o medžiagų kiekių jis nepamena. Jis matavo nuotolius, o G. užrašinėjo ir sudarinėjo sąmatas. Kai jis grįžo, jis pasakė V. N., kad šis padarė klaidą, kol nepasirašė sutarties paskaičiuoti nusidėvėjimą, nes ten labai blogos sąlygos, akmenuota žemė, įrankius sulaužys. N. padėkojo, kad jis pasakė. Jis nieko nežino apie sutartis. Kaltinamasis su juo nederino sąmatų klausimų. Jis dirbo tik UAB „T.“, o (duomenys neskelbtini) buvo tik komandiruotėje, kurios tikslu buvo sudaryti sąmatą, apskaičiuoti medžiagų kiekius. Iš kaltinamojo jis negavo jokių užduočių ar pinigų.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamąjį iki šiol pažinojo kaip R. V. ir apie tai, kad jis yra M. N., sužinojo tik dabar. Jį į UAB „M.“ priėmė E. J. Pradžioje jis dirbo paprastu techniku ir prižiūrėjo visą tinklą. Po to J. išėjo iš darbo ir jam pasiūlė direktoriaus pareigas, toliau jis dirbo tose pareigose. Tuo metu jis negirdėjo M. N. vardo. N. buvo savininkas. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, viskas vyko oficialiai. Jis neprisimena kada buvo sudaryta darbo sutartis, galimai 2005 metais. Jis neprisimena kaip su juo buvo atsiskaitoma. Tada dirbo buhaltere R. Ž. ir ji viską tvarkė, visus popierius, o jis buvo popierinis direktorius, ką reikia nuvesdavo, kur reikia pristatydavo, ką reikia pasirašydavo, o R. Ž. tvarkė visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, ji pasakydavo kur reikia nuvažiuoti. Viskas buvo atliekama oficialiai. Įmonė su klientais sudarinėjo paslaugų tiekimo sutartis, ofise sėdėjo sekretorė arba buhalterė ir jos jas išrašinėdavo, o jis pasirašinėjo oficialius dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti direktorius, t. y. sutartis ir pan. Nurodymus jam duodavo R. V., su juo bendravo rusų kalba. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio neprisimena, nes yra kaunietis, nepažįsta Vilniaus. Jis išėjo iš darbo, nes Kaune užsidarė filialas, pardavė visus klientus ir persikėlė į Vilnių, o iki Vilniaus nemažą atstumą važiuoti, jam netiko darbo sąlygos, be to, tarp jo ir buhalterės R. Ž. buvo trintis, todėl jis paprasčiausiai išėjo. Kol jis dirbo techniku, direktoriumi, tai R. nebuvo jokiose pareigose. Kai jis darbinosi, kaltinamasis buvo savininku ir spręsdavo visus klausimus, derėdavosi su tiekėjais, derindavo klausimus, o jam tik reikėjo važiuoti pasirašyti. Kai jis buvo direktoriumi, kaltinamasis spręsdavo visus klausimus, o jis kaip direktorius turėjo sutvarkyti visus formalumus, kad visi planai įvyktų. Jis bendraudavo su klientais, važiuodavo kaip technikas, ir kaip direktorius, o jeigu iškildavo problemų, tai jas spręsdavo kolektyviai. Jis bendraudavo su klientais, nes moka lietuvių kalbą. R. nurodydavo, kad klientų paieškai reikia platinti skrajutes, jie susirasdavo kas platina, skelbdavo reklamas internete. Įmonėje buvo technikų, buhalterė, sekretorė. Darbuotojams vadovavo M. N. ir jis, bet pagrinde M. N. per jį nurodydavo ką su tais darbuotojais veikti, kokia kryptimi dirbti. Iki jo direktoriumi buvo E., o jis tada dirbo techniku. R. V. vadovavo technikams, o E. dirbo su popieriais. 2006 metais buvo paskirtas direktoriumi, o 2008 metais atleistas. Formaliais akcininkais buvo J., turėjęs kelis procentus, ir didžiąją dalį turėjęs (duomenys neskelbtini), bet ne R. V., galbūt šio giminaitis. R. V. buvo realus tos įmonės savininkas, nes viskam vadovavo, viską darė kaip savininkas. Apie minėtą (duomenys neskelbtini) akcininką jis nieko nežino, su juo nebendravo. Kai jis atėjo į tą įmonę, o paskui pradėjo vadovauti, jis buvo užrašytas akcininku. Apie minėtą akcininką jam pasakė J.. Pastarasis informavo, kad šita įmonė (duomenys neskelbtini), o R. V. savininkas. Jis suprato, kad E. statytinis, nes pradžioje dirbo direktoriumi ir gavo akcijų, vėliau išėjo likdamas akcininku. UAB „M.“ buvo dviejose vietose. Įmonė turėjo patalpas (duomenys neskelbtini), jos buvo nuosavos, lyg nereikėjo nuomoti, bet tiksliai negali pasakyti. Finansines atskaitas rengė R. Ž. Prekių, žaliavų, įrangos tiekimu rūpinosi R. V. Kaltinamojo įgaliojimas pasireiškė tuo, kad buvo pristatytas savininku ir niekas nesiaiškino ką ir kaip pastarasis daro. Jis nėra matęs dokumentų, kur būtų minimas R. V. Jis buvo popierinis direktorius, nes jam vadovavo kitas žmogus, nurodo ką daryti, o ne pats priimdavo sprendimus. Jis vykdė akcininkų sprendimus kaip direktorius įmonės. R. V. padėjo atlikti direktoriaus darbus, pats derindavo visus klausimus su didžiausiais tiekėjais, o jam tekdavo tik formaliai pasirašyti visus sprendimus. Dirbant jis nematė nusikalstamų veikos, sukčiavimų požymių, nes dirbo sąžiningai, nebuvo jokių įsiskolinimų ar „juodų“ pinigų. Viską tvarkė buhalterė R. Ž. ir jis ja pasitikėjo ir tikėjo, kad ji viską sutvarkydavo, o jam tekdavo tik pasirašyti. Jie tuos dokumentus pasižiūrėdavo, paklausdavo, ar viskas tvarkoje, jeigu kas ne taip, galėdavo išsikviesti mokesčių inspekciją, bet tokių dalykų ir nebūdavo. Tarpusavio pokalbio metu jie kaltinamąjį vadindavo R.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad jis yra UAB „B. T.“ direktorius. R.V. pasiūlė jam sudaryti sutartį. Kaltinamasis nepanašus į R., nėra tuo tikras, nes tą žmogų, kuris prisistatė R., jis matė tik vieną kartą, tai buvo ne sandorio metu, o gal 4-5 mėn. iki to sandorio. R. atėjo į jų atstovybę (duomenys neskelbtini), su pastaruoju kalbėjo tuometinis darbuotojas L. L. R.V. atėjo ir jie pasiūlė parduoti tinklą ir abonentus. R.V. sėdėjo, kalbėjo, klausėsi ir po to staigiai atsistojo ir išėjo. Po kiek laiko su jais susisiekė, būtent su L. L., ir paklausė, ar juos domina tas sandoris. Jis atsakė, kad sandoris domina, tada jie paprašė juridinių dokumentų ir buvo patvirtinta, kad jų akcininkas yra H. N. Tada H. N. parašė tuometinei direktorei R. Ž. įgaliojimą. Mes patikrinome visus H. N. duomenis. UAB „B. T.“ pirko tinklą ir sutartį su abonentais. Pradžioje jie derėjosi su UAB „M.“. Kada jie pasirašė visas sutartis, jų darbuotojai pradėjo tikrinti sutartis su abonentais ir pamatė, kad yra ne tik UAB „M.“, bet yra ir kiti tinklai. Tada jie pradėjo klausinėti kaip čia yra, jiems paaiškino, kad tuos tinklus buvo įsigiję iš kažkokių tai kitų įmonių. Tada jie į priėmimo perdavimo aktą įtraukė tų kitų įmonių tinklus, jie nepirko įmonių, o pirko tik tinklus ir klientus prie tų tinklų. Jis neatsimena kiek sumokėjo, reikia žiūrėti - 260 000 eurų ir 54 600 eurų PVM, tai iš viso 314 600 eurų suma kartu su PVM. Jis beveik nebendravo su R. Ž., jo asmeniškas bendravimas buvo nuotolinis, nes jis yra įmonės direktorius ir įmonės akcininkas, turėjo savo atstovybės direktorių L. L. ir įmonėje teisininką, tai su R. Ž. visus dokumentus pasirašė nuotoliniu būdu. Visas sutartis ir kitus dalykus vykdė jam pavaldūs darbuotojai, tai L. L., A. M. ir kiti skyriai. Jie visiems klientams išsiuntinėjo pranešimus ir maždaug dar kelis mėnesius jie bendravo su R. Ž. Paskui ji pasakė, kad išeina iš darbo, tai tas bendravimas nutrūko. Tada jų darbuotojai bendravo su R. V. dėl techninių dalykų. Tas visas bendravimas vyko tam tikru laikotarpiu. Vėliau tiek R. Ž., tiek R. V. dingo ir jie viską perėmė ant savęs. UAB „M.“ perdavė sutartis su abonentais ir fizinius tinklus, kabelius, visokią įrangą pagal priėmė perdavimo aktą. Tuos visus sandorius tikrino VMI, nes buvo gautas skundas iš kažkokios tai įmonės, kokios, negali nepasakyti. Buvo atliktas VMI patikrinimas ir jie tikrino visas sutartis, juridinius dokumentus ir jokių pažeidimų šitam sandoryje nerado, juridiškai viskas buvo teisingai atlikta, pinigai buvo sumokėti į nurodytą sąskaitą. R. V. prisistatė kaip techninis darbuotojas ir kaip akcininko įgaliotas atstovas vesti derybas dėl sandorio. Kai jie vykdė sandorį, jie iš karto paklausė kas yra akcininkai, paprašė akcininkų sprendimų. Akcininkas buvo H. N., kuris ir pasirašė visus juridinius dokumentus savo el. parašu, visus minėto asmens duomenis jie patikrino per (duomenys neskelbtini) Registrų centrą, tikslu įsitikinti, kad tai iš tiesų yra tas asmuo, kuris pasirašė. Toliau H. N. pasirašė įgaliojimą R. Ž. ir visą sandorį jie vykdė su R. Ž., o visus techninius klausimus tvarkė jų technikai su R. V. L. L. skambino į (duomenys neskelbtini) ir patvirtino tai, kad bendravo su H. N. Jis tik girdėjo nuogirdas, kad H. N. ir R. V. lyg yra šeimos nariai. Tas akcininkas davė pinigų tuos tinklus Vilniuje statyti ar įsigyti, jis nežino. Kai jie žiūrėjo tas sutartis su abonentais, jie matė, kad prieš tai tie tinklai priklausė dar kitom įmonėm, tai buvo gana sudėtinga grandinė. Pradžioje apie tai nebuvo jokios kalbos, buvo kalba tik, kad yra UAB „B. T.“ ir UAB „M.“, o apie kitas prieš tai buvusias įmones niekas nekalbėjo. Vėliau pamatę jie suprato, kad nėra vien tik UAB „M.“, o yra daug daugiau įmonių, todėl jie visus priėmimo - perdavimo aktus papildė būtent tomis įmonėmis. Jiems paaiškino, kad kitos įmonės priklauso UAB „M.“ Su H. N. susisiekė jų darbuotojas, o ne jis. Tą informaciją jam pateikė darbuotojas, jis pats asmeniškai nekalbėjo. R. V. jiems nepateikė jokių dokumentų, nes jam sudaryti sandorį nereikalingi jokie pašaliniai darbuotojai. Jam buvo reikalingi akcininkai ir įmonės vadovas, t.y. asmenys, kurie juridiškai gali vykdyti sandorį. Asmuo prisistatė R. V., kaip fizinis asmuo, jie pakalbėjo ir tuo viskas baigėsi, o po to vėl susisiekė. Vėliau jie susisiekė visai su kitu asmeniu, su akcininku, o ne su R. V., pastarasis sakė, kad yra technikos darbuotojas. Jis visų parodymų negali atsiminti, praėjo jau 4-5 metai. Iš esmės R. V. nieko nesprendė, šis patvirtino, kad jie vykdys tą sandorį, o visus dokumentus pasirašinėjo R. Ž. Pradžioje jie pervedė avansą, kadangi be pervesto avanso minėta įmonė nevykdė jokių procedūrų. Jie pervedė avansą, įmonė pradėjo vykdyti sandorio procedūras, jie paruošė visus aktus dėl įrangos tinklų, dėl abonentinių sutarčių ir adresų. Įmonė pateikė abonento adresus ir L. L. važiavo pas R. Ž. paimti sutarčių, jie tikrino visas sutartis, derino avansus. Visas sandoris įvyko 2017 metais. Iki gegužės 1 d. reikėjo pavedimą atlikti, o galutinis atsiskaitymas turėjo būti iki gegužės 31 d. Jis nepamena, kada vyko pirmas pavedimas ir galutinis atsiskaitymas. Jie pasirašė sutartį su tinkamu atstovu, nes jie nustatė akcininką, buvo oficialiai paskirta direktorė, taigi, visus juridinius dokumentus jie pasirašė su tinkamais asmenimis. Jie patikrino įmones, o įrangos tikrinti nereikia, nes iš buhalterinės apskaitos programos matosi. Jie pasirašė priėmimo - perdavimo aktus, tiek abonentinių sutarčių, tiek įrangos. Jie tokiu būdu įsitikino, kad šita įranga priklauso minėtai įmonei. Sandoris buvo užbaigtas su UAB „M.“ ir jie pretenzijų neturi. Minėta įmonė dar siūlė jiems pirkti ofiso pastatą, bet tai jų nedomino, nekilnojamo turto jiems nereikia. UAB „M.“ veikė ir tikrai nebuvo fiktyvi, buvo sudarytos visos sutartys su abonentais, jos turėjo juridinę galią. Jeigu būdavo skundai iš klientų, tai jie imdavo už pagrindą tas sutartis, kurias sudarė klientas ir koks nors, sakykime, UAB „J.“ Jie prideda tų sutarčių kopijas ir tuos priėmimo - perdavimo aktus tarp UAB „B. T.“ ir tos įmonės. Visi šitie dalykai yra juridiškai teisingi.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas L. L. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2017 m. gruodžio mėn. jis dirbo UAB „B. T.“ Vilniaus atstovybės direktoriumi. Iš tų laikų aš jau nelabai prisimena pavardes. Jis negali atpažinti kaltinamojo. Procesas buvo nuolatinis ir visada būdavo bendraujama ką galima įsigyti ir kur galima būtų išplėsti savo verslą. Buvo kalbama ne tik apie UAB „M.“, bet ir žymiai daugiau. Pirmiausiai jis išsiaiškino kas yra UAB „M.“ akcininkas. Iš Registrų cento pažymos jis sužinojo, kad tai (duomenys neskelbtini), kurio pavardės jis nepamena, R. tėvas. Jis jam pasiskambino į (duomenys neskelbtini), šis pasakė, kad viską tvarko sūnus R. ir pastarasis su jais susisieks, jeigu jiems bus įdomu. Prabėgus kažkiek laiko jam paskambino R. , pasiūlė susitikti ir pakalbėti. Jis suvedė R. su UAB „B. T.“ vadovu J. Iš jo pusės buvo tik to kontrakto inicijavimas, o derybose jis nedalyvavo, po to dalyvavo tik perėmime. Jis turėjo perimti abonentų sutartis. Sutartis jam perdavė R. Ž., kuri prisistatė direktore. Jam teko matyti R. ofise, (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą matė R., kai šis į jų ofisą (duomenys neskelbtini) susitikimui su J., ir po to jau matė jį jų ofise. Jie su R. bendravo rusiškai. R. tėvas buvo įrašytas akcininku, todėl jis skambino tėvui, kuris pasakė, kad tuo užsiima sūnus R. Tada iš tėvo jis ir išgirdo R. vardą. Jam nesakė, kokiu pagrindu R. viską tvarko, o jis ir neklausinėjo, nes jam tai nebuvo aktualu. Pirminiu derybos etapu nesvarbu kokiu pagrindu tvarko, nes paskui, kai vyksta pirkimas, teisininkai jau žiūri visus tuos dalykus. Jis neatsimena, ar matė įgaliojimą ar ką sakė tyrimo metu. Jie nematė paties įgaliojimo, išduoto R. Jis neprisimena, ar Registrų centre R. figūravo tarp akcininkų, bet tėvas turėjo daugiausia akcijų, virš 90%, todėl šio ir ieškojo. R. buvo technikos direktoriumi. Jie parodė iniciatyvą UAB „M.“ ir susisiekė su R. tėvu, nes šis buvo pagrindiniu akcininku. Pirmas veiksmas buvo bendravimas su akcininku. Tėvas minėjo, kad jo sūnus yra R., o jo pavardės neminėjo, todėl jis žinojo vardą, o pavardės neprisimena. Įmonė jam pasirodė normali, nes turi abonentų tinklą. Atsiskaityme jis nedalyvavo, todėl nieko negali pasakyti apie tai. Jis dalyvavo tik sutarčių perėmime ir ten viskas buvo tvarkoje.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.