- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-2082-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10230-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos edukologijos universitetui
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl autorinės sutarties sąlygų nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto 9 900 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. Lietuvos edukologijos universitetui paruošė Gidų ir kelionių vadovų kursų programas. Programa buvo ruošiama pagal žodinę autorinę sutartį, o rašytinė autorinė sutartis buvo parengta po pusės metų nuo žodinės sutarties sudarymo, kai pateikė pareiškimą dekanui A. J.. Ieškovas turėjo dėstyti 6 dalykus, tačiau nei vieno dalyko kursas nebuvo pilnai išdėstytas, nes dėl lėšų trūkumo kursų vadovybė pareikalavo sutrumpinti dėstomų dalykų trukmę arba visai nedėstyti. Už dėstymą atsakovas sumokėjo tik dalinai. Buvo susitarta, kad už vieną valandą sumokės po 50 Lt, iš viso ieškovas dėstė 308 val., tačiau gavo apmokėjimą už 110 val. (5500 Lt). Skola už dėstymą sudaro 9 900 Lt (198 val. x 50 Lt). Ieškovo dėstytą laiką patvirtina studentų lankomumo lapai.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su ieškovu buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta pagal teisėtai sudarytas autorines sutartis, todėl jokia vykdytina prievolė atsakovui negalėjo susiformuoti – atsakovas įvykdė visa apimtimi tarp šalių sudarytas sutartis. Ieškovo pateiktuose studentų lankomumo lapuose nėra numatyta, nei kokiu pagrindu buvo dėstyta, nei programų pavadinimų, nei institucijos pavadinimo, nenurodomas galimo dėstymo teisinis pagrindas, todėl tokie lapai negali būti vertinami kaip žiniaraščiai ir tinkami įrodymai galintys patvirtinti ieškovo dėstymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovui priteista 1176,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinį (CPK 178 str.). Ieškovas gavo atlygį pagal šalių pasirašytas autorines sutartis už faktiškai atliktus darbus: paskaitų skaitymą, egzaminą bei mokomąsias keliones, tai plačiąja prasme apima kūrinio sąvoką, nes, kaip seka iš bylos duomenų, ieškovas rašytine forma kūrinių neteikė (išskyrus nurodytas anotacijas), jam autorinių sutarčių pagrindu buvo apmokėta už faktiškai atliktus darbus, įskaitant ir už paskaitų skaitymą Gidų ir kelionių vadovų kursų klausytojams. Dėl apmokėjimo už paskaitas šalys raštu nesusitarė, ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai, kuriuose nustatyta, jog atlygis už akademinę valandą yra būtent 50 Lt, be to nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo skola už dėstymą sudaro būtent 9 900Lt (198 val. x 50 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės pakartojo tą pačią klaidą, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje, priimdamas sprendimą 2013-06-10. Vilniaus apygardos teismas 2014-05-22 nutartimi perduodamas bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad „nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tik rašytinė autorinės sutarties forma besąlygiškai patvirtina autorinių teisinių santykių buvimą“. Tačiau teismas į tokią poziciją neatsižvelgė. Liudytojas D. K. parodė, kad autoriniai sutartiniai santykiai tarp šalių prasidėjo žymiai anksčiau, negu buvo pasirašytos rašytinės sutartys. Liudytojas patvirtino, kad paskaitos buvo skaitomos jau 2010 pavasarį (pirma rašytinė sutartis buvo pasirašyta 2010-06-14). Liudytojo parodymus patvirtina ir Studentų lankomumo lapai, kuriuose fiksuota pirma paskaita 2010-04-28, t.y. anksčiau negu buvo pasirašyta pirmoji sutartis. Liudytojas parodė, kad studento lankomumo lapus ieškovui paruošė bei pateikė pats atsakovas (jo darbuotojas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Studentų lankomumo lapai patvirtina, jog buvo sukurtas ir atliekamas kūrinys „Ekskursijų ruošimo ir vedimo metodika“, dėl šio kūrinio rašytinėse sutartyse sutarta nebuvo, atitinkamai už tokio kūrinio sukūrimą bei atlikimą atsiskaityta nebuvo. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino įrodymo: VPI istorijos fakulteto dekano 2010-01-11 rašto dėl gidų ir kelionių vadovų kursų programų vykdymo, kuriame minima, kad paskaitas skaitys ir praktinius užsiėmimus ves ieškovas, nurodomas valandų skaičius. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai, kuriuose nustatyta, jog atlygis už akademinę valandą sudaro būtent 50 Lt. Liudytojas D. K. parodė, kad žodiniai susitarimai, teisiniai santykiai tarp šalių prasidėjo žymiai anksčiau, negu buvo pasirašytos sutartys, ieškovas pradėjo skaityti paskaitas 2010 m. pavasarį, o pirma sutartis pasirašyta 2010 birželį. Žodžiu buvo susitarta ir dėl apmokėjimo - 50 Lt už valandą. Tai patvirtino savo parodymuose D. K. ir E. J..
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas neįrodė, savo teiginių, kad tarp šalių buvo sudarytos žodinės autorinės sutartys, kad ieškovui bus mokamas 50 Lt atlygis už valandą ir kt. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ši byla nagrinėjama jau antrą kartą; ją išnagrinėjus pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi minėtas sprendimas panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė autorinė sutartis, kuria šalys sutarė, jog ieškovas praves teorinius bei praktinius užsiėmimus ir ieškovui bus mokama po 50 Lt už valandą.
Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo) (toliau- ATGTĮ) 42 str. yra nurodyta, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu.
Iš šios normos analizės darytina išvada, kad ji yra imperatyvi, todėl vien šios normos (rašytinės formos) nesilaikymas darytų žodinę sutartį negaliojančią.
ATGTĮ 39 str. 3 d. yra nurodyta, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis.
Taigi, pagal minėtą įstatymo nuostatą, teisinių santykių įforminimas (kai ieškovas pas atsakovą priimamas dėstyti) negali būti atliekamas autorine sutartimi. Iš ieškovo bei atsakovo nurodomų aplinkybių būtų galima laikyti, jog šalis galimai siejo ne autoriniai, o darbo teisiniai santykiai.
Ieškovas aplinkybę, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, bando įrodyti liudytojų parodymais. CK 1.93 str. 2 d. yra nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
Kaip minėta ATGTĮ 42 str. imperatyviai reikalauja, kad autorinės sutartys privalo būti sudaromos raštu. Todėl, net jeigu ir būtų laikoma, jog šalis siejo jokiose kitose sutartyse nereglamentuoti autoriniai teisiniai santykiai, ieškovas, įrodinėdamas šią aplinkybę, vis tiek negalėtų remtis liudytojų parodymais. Todėl teismas šiuo atveju liudytojų parodymais nesivadovauja. Ieškovas savo teiginius taip pat įrodinėja studentų lankomumo lapais (t. 1 b.l. 13-18 ir kt.) bei Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas) 2010 01 11 pažyma (t. 1 b.l. 28-29), kurioje nurodomas dėstytinų dalykų valandų kiekis skirtas kiekvienam dėstytojui. Pažymėtina, jog 2010 01 11 pažyma neįrodo, kad ieškovas realiai skaitė ar vedė paskaitas ir praktinius užsiėmimus studentams, kadangi šiame dokumente nenurodyta, jog ieškovas atliko minėtus veiksmus, o tik nurodyta, jog turėtų atlikti. Minėtas dokumentas patvirtina tik ikisutartinių teisinių santykių egzistavimą, bet ne sutarties sudarymo faktą. Šalys yra laisvos derėtis ikisutartinių santykių metu ir nėra įpareigotos sudaryti sutarties. Taigi, minėtas dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi tai nėra galutinė šalių pozicija, kurią patvirtintų abi šalys. Pateikti ieškovo studentų lankomumo lapai taip pat nėra tinkamas įrodymas, nes išimtinai sudarytas ieškovo, nėra suderintas su atsakovu (nėra nei vienoje sutartyje sudarytoje su atsakovu sutarta, jog bus vedamas klausytojų lankomumas). Be to, neaišku, kuriuo metu studentų lankomumo lapai buvo sudaryti. Taigi, ir iš šių dokumentų turinio, negalima daryti išvados, kad ieškovą ir atsakovą siejo papildomi sutartiniai santykiai, kurie nebuvo aptarti kitose – raštu sudarytose šalių sutartyse. Be to, 2010 01 11 pažyma negali būti įrodymas, kiek valandų ieškovas realiai vedė paskaitas ir praktinius užsiėmimus, dar ir dėl to, kad tai yra tik būsimų paskaitų planai, o ne užfiksuotas jau atliktas darbas. Tam, kad būtų galima nustatyti kiek buvo išdėstyta valandų, turėjo būti pateikti atsakovo darbo apskaitos dokumentai, tačiau ieškovas tokių dokumentų nepateikė ir neprašė, jog jie būtų išreikalauti iš atsakovo. Taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, jog šalys ieškovo darbo valandą įkainojo 50 Lt. Taigi, net jeigu ir būtų laikoma, kad ieškovas dėstė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus, nebūtų įmanoma nustatyti kiek valandų ieškovas realiai atidėstė, koks buvo valandos įkainis, kiek atsakovas liko nesumokėjęs ieškovui, t.y. ar ieškovo iš atsakovo reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta.
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas yra viešoji įstaiga, dalinai finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl jo veiklą griežtai reglamentuoja teisės aktai ir yra kontroliuojama, kaip atsakovas tų teisės aktų laikosi. Todėl atsakovas privalo laikytis tiek raštvedybos taisyklių, tiek fiksuoti visas sutartis rašytine forma. Taigi, esant griežtam reglamentavimui, kontrolei bei atskaitomybei kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos, mažai tikėtini ieškovo teiginiai, kad atsakovas pas save įdarbindamas ieškovą, nebūtų sudaręs jokios rašytinės sutarties, juo labiau, kad dėstytojų samdymas sudaro didelę nuolatinės atsakovo veiklos dalį ir pas atsakovą nusistovėjusi daugiametė praktika, kaip turi būti įforminami atsakovo bei ketinančio dėstyti asmens teisiniai santykiai.
CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi, taigi šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti savo teiginius. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmą kartą, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovas turėjo galimybę tai padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, tačiau ir tada tokie įrodymai nebuvo pateikti.
Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, todėl ir apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsakovas jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.