Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties dėl pareiškėjos S. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071-2020 pagal pareiškėjų V. D. ir S. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog, akcentuojant proceso atnaujinimo terminą, yra praleistas 3 mėnesių terminas, tačiau maksimalus 5 metų terminas nėra praleistas.

6.2. Nurodė, kad teismas, tvirtindamas 2020 m. birželio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė CK 3.119 straipsnį. Teigia, jog teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodyta santuokos metu įgyto turto vertė (2020 m. birželio 29 d. sutarties 3.1 punktas). Mano, kad nurodytų aplinkybių nustatymas negali būti atliekamas neatnaujinus proceso byloje, kurioje teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių padalijamo turto vertės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

6.3. Atkreipė dėmesį, jog tiek V. D., tiek ir pareiškėjos interesams atstovavo tas pats advokato padėjėjas, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Civilinio proceso įstatymas numato, jog išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties.

10. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio V. D. 2020 m. birželio 29 d. sudaryta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria išspręsti turto padalijimo, su nepilnamečiu vaiku susiję ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2021 m. vasario 4 d. Kaip teisingai skundžiama nutartimi nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja apie tai, kad sutuoktiniai turi turto (bent jau gyvenamąjį būstą) užsienio valstybėje, žinojo iki santuokos nutraukimo. Šis turtas pareiškėjų neaptartas 2020 m. birželio 29 d. sutartyje, todėl nutraukiant santuoką nepadalytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

12. Kaip minėta šios nutarties 9 punkte, asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas vien dėl tos priežasties, jei pareiškėjas be svarbios priežasties praleido įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog, teikdamas prašymą dėl termino atnaujinimo, privalo nurodyti svarbias šio termino praleidimo priežastis. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, kokios aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis, tad kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar asmens nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialinių teisinių santykių, gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).

14. CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.

15. Materialiojoje teisėje įtvirtinta daug platesnių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, pavyzdžiui: ginčai dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK trečiosios knygos VIII skyrius), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis), dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 ir kt. straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad visose šiose bylose esama viešojo intereso ir visos jos kyla iš to paties pobūdžio materialinių teisinių santykių, CPK XIX skyriuje įtvirtinti procesiniai šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai taikomi visoms šeimos byloms.

16. Nustatyta, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės teigia, jog įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl prastos pareiškėjos psichologinės būsenos. Nors į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl prastos pareiškėjos psichologinės būsenos buvo praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau teismas vertindamas visus byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio V. D. 2020 m. birželio 29 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria išspręsti turto padalijimo, su nepilnamečiu vaiku susiję ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau jau 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja (elektroniniu paštu) kreipėsi į teismą su paklausimu: „Laba diena yra toks klausimas ar galima sužinoti ar paduotas skiribu prašymas ar priimtas. Jeigu priimtas kada bus išskirti. Gavau iš vyro tokį lapą. Galit pasakyti ar tai tiesa. Pridedu. S. D. asm. kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimu informavus pareiškėją apie išnagrinėtą bylą bei nusiuntus jai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. (elektroniniu paštu) pareiškėja nurodė: „Laba diena gavau. Norėčiau apskųsti ir pakeisti sąlygas. Nes vyras mane apgavo. Nesilaikė žodinio susitarimo. Ar teismas gali patikrinti banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini).“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybes patvirtina, jog pareiškėja nuo pat pradžių nesutiko su priimtu sprendimu, iš esmės teigdama, jog liko nepadalyto turto. Laikytina, jog vien tai, kad pareiškėja išsakydama savo poziciją dėl nesutikimo su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nepateikė tinkami parengto apeliacinio skundo ar prašymo dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikoma pareiškėjos siekiu vilkinti procesą ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kaip tai numatyta šios nutarties 10 punkte nurodytame kasacinio teismo išaiškinime. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, darytina išvada, kad pareiškėja terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima.

18. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą.

19. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

20. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, tačiau skundžiama nutartimi iš esmės pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 18–20 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog prašymo priėmimo stadijoje prašymo pagrįstumo klausimai nėra nagrinėjami, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

21. Taip pat nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

22. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas).

23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Vertinant minėtą teisės normą akcentuotina, jog privaloma mediacija yra taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjama byla dėl šeimos teisinių santykių ginčo teisenos tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442 ir 443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 959), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tai reiškia, jog ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagal ypatingosios teisenos taisykles, todėl šioje byloje privaloma mediacija nebuvo taikoma.

25. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Ši teisės norma suponuoja, kad proceso atnaujinimo tikslas – patikrinti, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti. Kitaip tariant, atnaujinus procesą nauja byla nėra pradedama, o iš esmės yra pratęsiamas atnaujintos bylos nagrinėjimas. Šios nutarties 25 punkte nustatyta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje privaloma mediacija nebuvo taikoma, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios nutarties 23–26 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybės konstatuoja, jog, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, šiuo konkrečiu atveju privaloma mediacija nėra būtina.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl praleisto termino atnaujinimo pagrindų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 dalies punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071-2020 pagal pareiškėjų V. D. ir S. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.