- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- I-380-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02207-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Paršeliūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. raštą Nr. 31N-689(8.1) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę atsakyti į visus pareiškėjo klausimus.
Nurodė, kad atsakovei pateiktas 2018 m. gegužės 20 d. prašymas nėra išnagrinėtas. Ministerija tik atsirašinėja ignoruodama materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, tačiau keliamų klausimų iš esmės neišsprendė.
Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi su 2018 m. gegužės 20 d. skundu į Ministeriją dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribų nustatymo teisingumo, pareiškėjo naudojamo Žemės sklypo privatizavimo, bei dėl Žemės sklypo naudojimo pažeidimo. Ministerija pareiškėjui atsakė Raštu, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo keliami klausimai ne kartą buvo nagrinėti Ministerijoje, teismuose, todėl Ministerija informavo pareiškėją, kad pakartotinai prašymo nenagrinės. Tuo pačiu klausimu pareiškėjas taip pat buvo kreipęsis ir į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT), kuri, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo nurodytame žemės sklype galimai įvykdytas žemės sklypo naudojimo pažeidimo faktas, atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329. Įvertinus pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. I-1191-1063/2018 pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl Ministerija sustabdė pareiškėjo keliamo ginčo nagrinėjimą.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Teismas nustatė:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. rašto Nr. 31N-689(8.1) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministerijai atsakyti į visus pareiškėjo klausimus.
Šalies argumentai
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, kuriame kėlė klausimus dėl Žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo, pareiškėjo naudojamos žemės sklypo dalies privatizavimo bei galimo žemės sklypo naudojimo pažeidimo (b. l. 49, toliau – ir Prašymas).
3. Ministerija į pareiškėjo 2018 m. gegužės 20 d. prašymą atsakė 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. 31N-689(8.1), kuriame nurodė, jog dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su Žemės sklypo ribų nustatymu, Žemės sklypo dalies privatizavimu bei galimu Žemės sklypo dalies užėmimu Ministerija jau ne kartą nagrinėjo ir pareiškėjui išsamiai atsakė. Pažymėjo, kad dėl šiuo aspektu keliamų klausimų pareiškėjui ne kartą yra atsakiusi ir NŽT. Dėl skundo dalies, kurioje keliamas klausimas dėl Žemės sklypo dalies privatizavimo nurodė, kad pareiškėjas dėl šių klausimų jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-1191-1063/2018) ir teisminiai ginčai dar nėra baigti, todėl, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus dėl privatizavimo, iki kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas.
Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2018 m. gegužės 20 d. skunde keliamus klausimus.
4. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su 2018 m. gegužės 20 d. prašymu, kuriame kėlė klausimus dėl Žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo, pareiškėjo naudojamos žemės sklypo dalies privatizavimo bei galimo žemės sklypo naudojimo pažeidimo.
Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė bylą Nr. 2-13946-599/2009 pagal pareiškėjų I. P. V. ir G. V. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei R. M. dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymo Nr. 1796-01, 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo bei žalos išieškojimo.
Iš civilinėje byloje priimto teismo sprendimo turinio nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, naudojimosi paskirtis – namų valda bei parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo idealiųjų dalių dydžiai buvo nustatyti Vilniaus apskrities Viršininko 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymu Nr. 1796-01. Ginčo žemės sklypo ribos bei plotas galutinai buvo nustatyti UAB „Sanora“ atliktais kadastriniais matavimais ir 2002 m. lapkričio 21 d. parengtu Kadastriniu matavimų planu. Žemės sklypo ribos 2005 m. birželio 8 d. pažymėtos Kadastro žemėlapyje ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš teismo sprendime aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymas Nr. 1796-01, kuriuo buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos ir bendraturčiams tenkančios dalys buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Tai, kad šis įsakymas neprieštaravo minėtam teismo sprendimui, šią aplinkybę buvo konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2SA48-170/2007 m.). Teismo sprendime (civilinė bylą Nr. 2-13946-599/2009) taip pat nurodyta, kad 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymas neprieštaravo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973 m. lapkričio 27 d. nutarčiai, nes ginčijamu įsakymu yra nustatytos parduotino esamo namų valdos žemės sklypo dalys, proporcingos kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo su priestatais, esančios ginčo sklype užimamam plotui. Ginčo žemės sklypo Kadastro planas yra parengtas tinkamai, t. y. ginčo žemės sklypas yra išsidėstęs tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastriškai pamatuotų namų valdų ir nepersidengia su šių namų valdų žemės sklypais bei ribų posūkio taškų koordinatės sutapatintos su gretimų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, priėmė išvadą, kad Vilniaus apskrities Viršininko 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Šioje byloje taip pat buvo patvirtintas 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2A-824-115/2010.
5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5703-171/2014 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir su pareiškėju suderinti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 668,64 kv. m dydžio namų valdoje esančio 325,7 kv. m ploto dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir priimti sprendimą šią sklypo dalį parduoti. Patikslintu prašymu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą (NŽT Vilniaus miesto skyrius) nedelsiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl I. P. V. ir G. V. valdomų 325,7 kv. m žemės valdoje, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo, pakoregavus žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo projektą. Dar vėlesniame patikslintame skunde pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti 325,7 kv. m žemės pirkimo-pardavimo sutartį pagal išdėstytus argumentus ir surašius riboženklių perkamoje žemėje konstatavimo aktą. Taigi, pareiškėjas šioje byloje taip pat kėlė klausimus dėl ginčo žemės sklypo, kurio dalį ketina įsigyti, ribų, pažymėtų kadastro žemėlapyje teisėtumo, taip pat ir dėl sklypo dalies, kurią jau yra įsigijusi nuosavybės teise R. M., teisėtumo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. I-5703-171/2014 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tokią išvadą priėmė atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais jau buvo konstatuotas Vilniaus apskrities Viršininko 2003 m. balandžio 28 d. Įsakymo Nr. 1796-01 (juo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, naudojimosi paskirtis ir parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo idealiųjų dalių dydžiai) ir parengtos 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl iš naujo nebuvo įrodinėjami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-795-858/2015).
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas Prašyme Ministerijai kėlė klausimą dėl Žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo, pareiškėjo naudojamos žemės sklypo dalies privatizavimo. Kaip patvirtina sprendimo 4 ir 5 punktuose nurodytos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo Ministerijos prašomi išnagrinėti klausimai (prieštaravimai) jau yra išnagrinėti teismų. Administracinis aktas, kuriuo nustatytas ginčo žemės sklypo plotas, paskirtis, bendraturčių dalys, yra pripažintas teisėtu. Parengtos 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas taip pat patvirtintas teismų. Žemės sklypo ribos 2005 m. birželio 8 d. pažymėtos Kadastro žemėlapyje ir Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Darytina išvada, kad pareiškėjo Prašyme keliami klausimai jau yra išnagrinėti ne tik civiline, tačiau ir administracine tvarka, todėl Ministerija Rašte pagrįstai nurodė, kad ginčas dėl ginčo žemės sklypo suformavimo ir ribų nustatymo teisėtumo buvo išnagrinėtas teismuose.
7. Pareiškėjas Prašyme taip pat išdėstė prieštaravimus dėl galimo Žemės sklypo naudojimo pažeidimo. Kaip Rašte nurodė Ministerija, NŽT Vilniaus miesto specialistai 2018 m. gegužės 11 d. pakartotinai atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329 (toliau – ir Aktas). Apie atliktą patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 49SFN-1184-(14.49.104.), kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės užėmimas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas pakartotinis Žemės sklypo naudojimo patikrinimas ir pažeidimų nenustatyta, todėl Ministerija pagrįstai nusprendė, kad pakartotinis Žemės sklypo naudojimo patikrinimas nėra tikslingas.
8. Ministerija nustačiusi, kad dėl klausimų, susijusių su Žemės sklypo privatizavimu, pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-1191-1063/2018), todėl Rašte nurodė, kad iki kol šie klausimai nebus išnagrinėti teisme, Ministerijoje šie klausimai nebus nagrinėjami (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis).
9. VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.
Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 18 d. sprendimu buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1191-1063/2018 pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjas teismo prašė: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių sudaryti su pareiškėju pirkimo-pardavimo sutartį dėl pareiškėjo I. P. V ir G. V. valdomos žemės; 2) įpareigoti žemės pardavėją pakoreguoti žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 49SFN-2538-(14.49.104); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817; 5) įpareigoti atsakovę nustatyta tvarka atsakyti į I. P. V. 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. Nr. I-1191-1063/2018 apeliacine tvarka apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi taip pat prašydamas spręsti klausimus, susijusius su ginčo sklypo privatizavimu (įsigijimu), o Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1191-1063/02018 nagrinėjo pareiškėjo reikalavimus, susijusius su ginčo žemės sklypo įsigijimu ir teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl Ministerija turėjo pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjo Prašyme keliami klausimai, susiję su ginčo žemės sklypo privatizavimu, nebus nagrinėjamas iki kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis).
9. Remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, darytina išvada, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr. 31N-689(8.1) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinus rašto teisėtumą, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pakartotinai atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.