- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-824-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- I.P. V., G. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, R. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apaskrities viršininko administracija
- Trečiasis asmuo
- E. R., VĮ "Registų centras"
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-824-115/2010
2010 m. lapkričio 24d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) I. P. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009 pagal ieškovų I. P. V. ir G. V. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teises šioje byloje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, R. M., tretiesiems asmenims E. R., VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo, dalies žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties, registracijos panaikinimo ir turtinės žalos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai I. P. V. ir G. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymo Nr. 1796-01, 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos išieškojimo.
Nurodė, kad 1973-11-02 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo sprendimu tarp ieškovų ir atsakovės motinos (t.y. O. M.) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri buvo pakoreguota Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 nutartimi ir ši tvarka buvo nustatyta remiantis žemės sklypo plotu – 652 kv.m.. Vilniaus apskrities viršininko 1998-03-18 Įsakymu Nr. 771-01 buvo nuspręsta parduoti 652 kv.m. ploto namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, t.y. O. M. – 317,5 kv.m. (iš jų 138,5 kv.m. bendro naudojimo), o ieškovui – 334,5 kv.m. (iš jų 138,5 kv.m. bendro naudojimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas 1999-12-23 sprendimu įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti tikslius žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus ir patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-03-18 Įsakymo Nr. 771-01 priedą, nurodant tikslų žemės sklypo dydį, tokiu būdu ieškovų teisė privatizuoti ne mažesnę nei 334 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį buvo pripažinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir byloje esant duomenims, jog ginčo sklypas yra įregistruotas 667 kv.m. ploto, tai ieškovams turi būti nustatyta ne mažesnė nei 342 kv.m. ploto dalis (334,5 kv.m. + 7,5 kv.m = 342 kv.m.). Vilniaus apskrities viršininko administracija, pažeisdama ieškovų teisėtus interesus, 2000-07-28 Įsakymu Nr. 2558-01 nustatė, jog O. M. parduotina žemės sklypo dalis sudaro – 336 kv.m. Vilniaus apskrities viršininko 2001-10-04 Įsakymu Nr. 3092-01 buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypas sudaro – 671 kv.m. plotą ir bendraturčiams parduodamo namų valdos žemės sklypo dalys sudaro: ieškovei – 327 kv.m., o atsakovei – 325 kv.m. Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-18 Įsakymu Nr. 889-01 buvo nustatyta, kad ieškovei parduodamas – 327 kv.m. plotas (iš jų – 65,5 kv.m. bendro naudojimo), o atsakovei – 325 kv.m. plotas (iš jų – 65,5 kv.m. bendro naudojimo) bei taip pat nustatyta, jog 19 kv.m. atitenka: ieškovei – 8,5 kv.m. (iš jų 8,5 kv.m. bendro naudojimo), atsakovei – 10,5 kv.m. ( iš jų 10,5 kv.m. bendro naudojimo). Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymu Nr. 1796-01 buvo nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas sudaro – 667 kv.m., o bendraturčiams tenkančios sklypo dalys sudaro: ieškovei – 325,70 kv.m., o atsakovei – 341,30 kv.m., tokiu būdu šis Įsakymas prieštarauja anksčiau minėtiems teismų sprendimams, kuriuose buvo aiškiai nustatytas ginčo žemės sklypo padalijimo principas bei pažeidžia ieškovų teisėtus interesus. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymą Nr. 1796-01, pripažinti negaliojančia 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703, panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies teisinę registraciją, pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir išieškoti 10 000 Lt turtinė žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas (I t. b.l. 2-7; II t. b.l. 1-3, 17-20, 52-56; III t. b.l. 189-196).
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei plotas yra galutinai nustatyti UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. atliktais kadastriniais matavimais ir 2002-11-21 parengtu Kadastrinių matavimu planu, kurį 2003-06-02 suderino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, t.y. namų valdos ginčo žemės sklypo plotas sudaro – 0,0667 ha ir 2005-06-08 šio sklypo ribos yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Be to, namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymu Nr. 1796-01 ir vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatomis, buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0667 ha plotas, naudojimosi paskirtis – namų valda ir ir buvo nustatyti parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo idealiųjų dalių dydžiai : atsakovei – 341,30 kv.m., ieškovei – 325,70 kv.m., t.y. proporcingai kiekvienam bendraturčiui priklausančiai gyvenamojo namo ir šio namo priestatų užimamam plotui, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Pažymėtinai tai, jog gyvenamojo namo bendras plotas sudaro – 93,27 kv.m., o kiekvienam bendraturčiui tenkantis plotas sudaro – po 46,635 kv.m. Be to, atsakovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 7,40 kv.m. bei 7,30 kv.m., todėl atsakovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 61,335 kv.m.(t.y. apvalinant 61,34 kv.m.), o ieškovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 6,30 kv.m. bei 5,59 kv.m., todėl ieškovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 58,525 kv.m. (t.y. apvalinant 58,53 kv.m.). Tokiu būdu, 667 kv.m. ginčo žemės sklypo dalis, apskaičiuota proporcingai pagal užstatytą plotą ir tenkanti atsakovei sudaro – 341,30 kv.m., o ieškovei – 325,70 kv.m. Atsakovas nurodė, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999-12-23 sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas vykdyti LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 18.2 punktą. Be to, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja minėtam teismo sprendimui, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-12-28 nutartyje (civ. byla Nr. 2SA48-170/2007). Be to, ginčijamas įsakymas taip pat neprieštarauja Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 nutarčiai, nes ginčijamu įsakymu yra nustatytos parduotino esamo namų valdos žemės sklypo dalys, proporcingos kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo su priestatais, esančio ginčo sklype užimamam plotui, tačiau naudojimosi tvarka yra nenustatyta. Be to, UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002-11-21 ginčo žemės sklypo Kadastro planas yra parengtas tinkamai, t.y. ginčo žemės sklypas yra išsidėstęs tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastriškai pamatuotų namų valdų ir nepersidengia su šių namų valdų žemės sklypais bei ribų posūkio taškų koordinatės sutapatintos su gretimų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis. Be to, bendraturčiams tenkančios ginčo žemės sklypo dalys yra paskaičiuotos vadovaujantis ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiomis Tvarkos nuostatomis. Atsakovas nurodė, jog 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio Traidenio g. 31, Vilniuje, dalies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2005-703 atitinka Tvarkos nuostatoms, todėl minėtos sutarties naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovas jokios žalos ieškovams nepadarė, todėl ieškovų reikalavimas dėl 10 000 Lt turtinės žalos išieškojimo taip pat turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas prašė teismo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I t. b.l. 122-124; II t. b.l. 100-102; IV t. b.l. 33-36).
Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 1998-03-18 įsakymas Nr. 771-01 buvo priimtas neatlikus tiksliųjų geodezinių matavimų bei bendraturčiams paskirtos žemės sklypo dalių proporcijos buvo paskaičiuotos neteisingai, todėl minėtas įsakymas ir buvo pakeistas. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi iš visos bylos medžiagos matyti, jog bendraturčiams nustatytos ginčo žemės sklypo dalių proporcijos pilnai atitinka 1973-11-02 Vilniaus miesto Lenino rajono apylinkės teismo sprendime bei Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 nutartyje konstatuotoms aplinkybėms. Atsakovė prašė teismo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I t. b.l. 72-74; II t. b.l. 76-78; IV t. b.l. 7-11).
Tretysis asmuo E. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ginčo žemės sklypo ribos buvo patikslintos atliktus geodezinius matavimus, t.y. vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999-12-23 sprendimą, ir atliktų geodezinių matavimų pagrindu buvo nustatytas galutinis ginčo žemės sklypo dydis, o padidėjusi dalis proporcingai buvo padalinta tarp bendraturčių kiekvienam iš jų turimai nuosavybės teisei į valdomus pastatus. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2007-12-28 nutartyje konstatavo, jog nėra nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, būtų nukrypęs nuo Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1973-11-27 nutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog jiems priklauso didesnė padidėjusio ginčo žemės sklypo dalis, negu atsakovei, t.y. jog jie turi didesnę savo nuosavybės teisės ar valdymo teisės dalį į ginčo žemės sklype esančius statinius. Prašė teismo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I t. b.l. 108-111; II t. b.l. 91-92; IV t. b.l. 1-6).
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ieškovų ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, kadangi tretysis asmuo nėra šios bylos proceso šalis, o ieškovų ieškininius reikalavimus, susijusius su teisinės registracijos panaikinimu, spręsti kaip išvestinius reikalavimus šioje civilinėje byloje ( I t. b.l. 137-138).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo P. I. V. ir ieškovės G. V. lygiomis dalimis atsakovės O. M. naudai 500,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi prieš priimant ginčo Įsakymą buvo atlikta eilė teisėtų procesinių veiksmų – faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, plotas buvo galutinai nustatytas UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. atliktais kadastriniais matavimais ir 2002-11-21 parengtu Kadastrinių matavimu planu, kurį 2003-06-02 suderino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, t.y. namų valdos ginčo žemės sklypo plotas sudaro – 0,0667 ha ir 2005-06-08 šio sklypo ribos yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Be to, namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymu Nr. 1796-01 ir vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatomis, buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0667 ha plotas, naudojimosi paskirtis – namų valda ir buvo nustatyti parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo idealiųjų dalių dydžiai: atsakovei – 341,30 kv.m., ieškovei – 325,70 kv.m., t.y. proporcingai kiekvienam bendraturčiui priklausančiai gyvenamojo namo ir šio namo priestatų užimamam plotui, kurie Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Iš minėto dokumento turinio taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas sudaro – 93,27 kv.m. ir kiekvienam bendraturčiui tenkantis plotas sudaro – po 46,635 kv.m., o atsakovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 7,40 kv.m. bei 7,30 kv.m., todėl atsakovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 61,335 kv.m. (t.y. apvalinant – 61,34 kv.m.) bei ieškovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 6,30 kv.m. bei 5,59 kv.m., todėl ieškovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 58,525 kv.m. (t.y. apvalinant – 58,53 kv.m.), todėl darytina išvada, kad 667 kv.m. ginčo žemės sklypo dalis, apskaičiuota proporcingai pagal užstatytą plotą ir tenkanti atsakovei sudaro – 341,30 kv.m., o ieškovei – 325,70 kv.m. Be to, kaip matyti iš visos civilinės bylos medžiagos, ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999-12-23 d. sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas vykdyti LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 18.2 punktą, be to, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja minėtam teismo sprendimui, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-12-28 nutartyje (civ. byla Nr. 2SA48-170/2007). Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas Įsakymas taip pat neprieštarauja Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 nutarčiai, nes ginčijamu įsakymu yra nustatytos parduotino esamo namų valdos žemės sklypo dalys, proporcingos kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo su priestatais, esančio ginčo sklype užimamam plotui, tačiau naudojimosi tvarka yra nenustatyta. Darytina išvada, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002-11-21 ginčo žemės sklypo Kadastro planas yra parengtas tinkamai, t.y. ginčo žemės sklypas yra išsidėstęs tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastriškai pamatuotų namų valdų ir nepersidengia su šių namų valdų žemės sklypais bei ribų posūkio taškų koordinatės sutapatintos su gretimų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis, be to, bendraturčiams tenkančios ginčo žemės sklypo dalys yra paskaičiuotos vadovaujantis ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusiomis Tvarkos nuostatomis ir 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2005-703 pilnai atitinka Tvarkos nuostatoms, todėl tiek ginčijamo Įsakymo, tiek minėtos sutarties naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o netenkinant pagrindinių ieškovų ieškininių reikalavimų netenkintini ir išvestiniai ieškovų ieškininiai reikalavimai (t.y. dėl teisinės registracijos panaikinimo bei atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo) (IV t. b.l. 72-76).
Šalies argumentai
Apeliantai (ieškovai) I. P. V. ir G. V. pateikė apeliacinį skundą (IV t. b.l. 79-90), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir žalos atlyginimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino didžiosios dalies teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nors daugelis jų turi res judicata galią. Pabrėžia, jog teismas nepastebėjo išryškėjusio fakto, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija tebesivadovauja LR Žemės tarnybos 1997-07-01 raštu Nr. 1662-14-499, nors LR Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos 1997-12-18 raštu Nr. 1662-M-1722 pranešė, jog Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1662-M-499 yra niekinis ir laikytinas negaliojančiu. Pabrėžia, kad pažeidžiant CPK 56 str. 2 d. neteisėtai į bylą įtrauktas Ž. Š., kuriam leista atstovauti R. M.. Nurodo, jog UAB „Sanora“ parengtas sklypo planas yra neteisėtas, revizuoja ir ignoruoja teismų sprendimus ir nutartis bei res judicata turinčias aplinkybes; revizuota LVAT 2003-07-17 nutartis adm. b. Nr. AS5-333/2003, kur parašyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-28 įsakymo Nr. 1796-01 punktai 1.1, 3.1, 1.3.1, 1.3.2, 2 ir 3 yra neteisėti. Pabrėžia, kad teismas priimdamas sprendimą ignoravo visus apeliantų (ieškovų) pateiktus rašytinius įrodymus ir daugelį svarbių aplinkybių, aprašytų ignoruotuose dokumentuose. Nurodo, jog nepagrįstai ir neteisėtai iš apeliantų (ieškovų) atsakovei R. M. priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pabrėžia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ignoruoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Nurodo, jog 2009-11-24 vykusiame teismo posėdyje buvo pažeisto apeliantų (ieškovų) procesinės teisės neleidus pasisakyti. Pabrėžia, kad buvo iš esmės pažeistos įrodinėjimo taisyklės, žodinius pareiškimus iškeliant virš rašytinių įrodymų. Teigia, kad netinkamai pritaikyta materialinė teisė dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 10 000 Lt materialinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko be vertinimo apeliantų (ieškovų) prašymą dėl žyminio mokesčio permokėjimo teismui, t.y. ignoravo CPK 87 str. 1 d. 1 p., permokėtos sumos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t. b.l. 103-105) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apeliantų (ieškovų) teiginys, kad jiems sumažintas nuo 1973 m. valdytos žemės sklypo dalies plotas, neatitinka tikrovės. 1994-07-28 savivaldybė potvarkiu Nr. 1485 V žemės sklypą, esantį T(duomenys neskelbtini), padidino 15 kv.m. juosta už ūkinių pastatų ir ši juosta padalinta pusiau, t.y. po 7,5 kv.m. Tokiu būdu pagal 1973 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir savivaldybės potvarkį žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), yra 667 kv.m., R. M. – 343,95 kv.m., G. V. – 323,31 kv.m. Žemės mokestį R. M. moka už 341 kv. m. nuo 1992 m. Nurodo, jog ieškovai gali pirkti tik tą žemės sklypo dalį, kuria jie naudojasi pagal 1973 m. sprendimą; ieškovai siekia užvaldyti tas žemės sklypo dalis, kuriomis jie niekada nesinaudojo, ši aplinkybė aiškėja iš ieškovų pristatytų žemės sklypo planų, kurių derinimai panaikinti. Pabrėžia, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002-11-21 žemės sklypo planas užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nepersidengia su kaimyniniais žemės sklypais. Nurodo, kad bendraturčiams parduodamų žemės sklypo plotai paskaičiuoti teisingai. Teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-18 Įsakymas Nr. 771-01, kuriuo buvo nutarta parduoti 652 kv.m. ploto namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą, t.y. O. M. – 317,5 kv. m. (iš jų 138,5 kv.m. bendro naudojimo); G. V. – 334,5 kv.m. (iš jų 138,5 kv.m. bendro naudojimo), buvo klaidingas. Pagal šį įsakymą išėjo, jog po R. M. pastatais bus G. V. priklausanti žemės dalis. Dėl to geodezininkai nesugebėjo nubraižyti žemės sklypo plano neprieštaraujančio 1973 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutarčiai ir 1973 m. planui Nr. 2. Nurodo, jog dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-18 Įsakymas Nr. 771-01 buvo pataisytas įsakymu Nr. 1796-01.
Tretysis asmuo E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t. b.l. 106-112) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apeliantų apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai ar aplinkybės, kurių neva nevertino pirmosios instancijos teismas, neturi jokio ryšio su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir negalėjo padaryti jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų nurodyti dokumentai niekaip negalėjo įrodyti jų pareikšto ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pabrėžia, kad apeliantai tik deklaratyviai nurodo, kad planas yra netinkamai parengtas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-28 įsakymas Nr. 1796-01 yra neteisėtas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Pažymi, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. atlikti kadastriniai matavimai bei parengtas kadastrinių matavimų planas nėra nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog UAB „Sanora“ vykdytojas F. S. tinkamai parengė kadastrinių matavimų planą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-28 įsakymas Nr. 1796-01 yra teisingas ir nėra naikintinas. Pažymi, kad prejudicinę reikšmę turi Vilniaus apygardos teismo 2007-12-28 nutartis civ.b. Nr. 2SA48-170/2007, kurioje buvo konstatuota, kad nėra numatyta, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, būtų nukrypęs nuo 1973-11-27 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendime nustatytos naudojimosi tvarkos ir priskyrusi kitiems asmenims (atsakovei – R. M.) privatizuoti ginčo žemės sklypo dalį, kuria anksčiau naudojosi apeliantai (ieškovai). Nurodo, kad atsakovei R. M. buvo parduota žemės sklypo dalis, proporcinga jos nuosavybės teise valdomai pastatų daliai. Ginčo žemės sklypo ribos buvo patikslintos atlikus geodezinius matavimus, t.y. vykdant 1999-12-23 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-63-1999. Atliktų geodezinių matavimų pagrindu buvo nustatytas galutinis ginčo žemės sklypo dydis, o padidėjusi dalis buvo padalinta tarp bendraturčių vėlgi proporcingai turimai kiekvieno iš jų nuosavybės teisei į valdomus pastatus. Šie veiksmai atitiko LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Šio Vyriausybės nutarimo nuostata, kad „žemės sklypui padidėjus dėl išorinių jo ribų pasikeitimo, namo bendrasavininkai turi lygias teises pirkti ar nuomoti padidėjusią sklypo dalį“ nereiškia, kad žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę pirkti ar nuomoti po vienodas padidėjusio žemės sklypo dalis. Pabrėžia, kad toks šios teisės normos aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų. Ši teisės nuostata suponuoja loginę išvadą, kad turto bendrasavininkiams suteikiamos vienodos ir lygios galimybės įsigyti padidėjusią žemės sklypo dalį, t.y. jiems garantuojamos nediskriminuojančios vienas kito atžvilgiu sąlygos įgyvendinant šią teisę. Pabrėžia, kad jeigu atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, būtų vadovavęsis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-18 įsakyme Nr. 771-01 nurodytomis ginčo žemės sklypo padalijimo proporcijomis būtų pažeidęs LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 8 p. Pabrėžia, kad apeliantai (ieškovai) nuosavybės teisių į atsakovės R. M. dalį pastatų, esančių ginčo žemės pastate, neginčijo ir neginčija, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo, kad jis įpareigotų atsakovą priimti sprendimus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad apeliantų (ieškovų) argumentai dėl nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir nepagrįsti. Tretysis asmuo E. R. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 1992 m. buvo atliktas ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktas namų valdos kaimyninių žemės sklypų ribų planas suderintas su Vilniaus miesto valdyba Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. Šis planas, kuriame atsispindi minėtų kaimyninių žemės sklypų ribos, pasirašytas abiejų apeliantų (ieškovų). Tokiu būdu apeliantai (ieškovai) sutiko su žemės sklypų ribomis. Šio plano pagrindu trečiasis asmuo E. R. 1994-11-28 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01194-2019 išsipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Viena iš apeliantų (ieškovų) G. V. 1996 m. atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) neteisėtą rekonstrukciją, kuria buvo padidintas minėto pastato plotas taip peržengiant nustatytas ribas tarp ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pažeidžiant trečiojo asmens E. R. teises. Rekonstrukcijos neteisėtumą konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2006-10-4 sprendimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-12 civ. b. Nr. 3K-3-476/2007. Nurodo, jog G. V. iki šiol nėra įvykdžiusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-10-4 sprendimo. Daro išvadą, jog apeliantė, atlikusi neteisėtą rekonstrukciją, bando ją įteisinti teigdama, kad patikslintas žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą, sudarytas neteisingai, kadangi nežymi po neteisėtos rekonstrukcijos atsiradusio žemės sklypo, t.y. neatspindi neva G. V. faktiškai valdomos sklypo dalies. Pabrėžia, kad apeliantai (ieškovai) nepagrįstai prašo materialinės žalos atlyginimo, kadangi jų prielaidos, kad jų valstybei sumokėtos piniginės lėšos galėjo sukurti jiems pridėtinę vertę, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturi teisinio pagrindo.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija bei tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundui nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jų ieškinys dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymo Nr. 1796-01, 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio T(duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.
Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino didžiosios dalies teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nors daugelis jų turi res judicata galią, vadovavosi LR Žemės tarnybos 1997-07-01 raštu Nr. 1662-14-499, nors LR Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos 1997-12-18 raštu Nr. 1662-M-1722 pranešė, jog šis raštas yra niekinis, o UAB „Sanora“ parengtas sklypo planas yra neteisėtas, nes revizuoja ir ignoruoja teismų sprendimus ir nutartis bei res judicata turinčias aplinkybes. Pabrėžia, kad teismas ignoravo visus apeliantų (ieškovų) pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškinį bei priteisė atsakovei R. M. bylinėjimosi išlaidos. Pabrėžia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ignoruoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Nurodo, jog 2009-11-24 vykusiame teismo posėdyje buvo pažeistos apeliantų (ieškovų) procesinės teisės neleidus pasisakyti. Teigia, kad netinkamai pritaikyta materialinė teisė dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko be vertinimo apeliantų (ieškovų) prašymą dėl žyminio mokesčio permokėjimo teismui, t.y. ignoravo CPK 87 str. 1 d. 1 p., permokėtos sumos negrąžino.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB “Utenos krosnys”, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003).
Šioje byloje yra ginčijama Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 Įsakymas Nr. 1796-01, 2005-06-23 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimas-pardavimas pagal sutartį Nr. P01/2005-703, jo teisinė registracija, o taip pat reikalaujama priteisti 10 000 Lt turtinės žalos.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1973-11-02 sprendimu tarp bendrasavininkių G. V. ir O. M. buvo padalintas 652 kv.m žemės sklypas J. K. g. 31 (šiuo metu Traidenio g. 31), Vilniuje, nustatant G. V. 196 kv. m, O. M. - 194 kv. m, atitinkamomis raidėmis plane pažymėtus žemės sklypus individualiam naudojimui, o taip pat patvirtinant 138 kv. m užstatytą statiniais bei 124 kv. m bendrojo naudojimo plotus (I t., b.1. 50-51,75, II t., b.l. 86, (duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo byla III t., b.l. 1). Šis teismo sprendimas iš dalies yra pakeistas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisminė civilinių bylų kolegijos 1973-11-27 nutartimi, praplatinant iki 2,5 m taką, paliekamą šalims naudotis bendrai (I t., b.1. 52-53; II t., b.l. 87-88).
G. V. ir O. M. 1992 m. kovo mėnesį Žvėryno seniūnijai pateikė prašymus dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo byla III t., b.l. 221-224). G. V. taip pat pasirašė notariškai patvirtintą sutikimą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)būtų išpirktas I.P. V. vardu ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo byla, III t., b.l. 244).
Vilniaus miesto valdybos 1994-07-28 potvarkiu Nr. 1485V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)emės sklypas yra 668.64 kv. m dydžio (buvo skirta 600 kv. m.), o sklypo dydis ir ribos nustatyta remiantis AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ vietoje atliktų geodezinių žemės sklypo matavimų ir detaliojo miesto plano duomenimis (I t. b.l.21-24). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1995-05-18 priėmė įsakymą Nr.6 „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadas“ (III t., b.l.34-35), kuriuo patvirtino G. V. parduodamo sklypo 315,55 kv. m bendrą plotą (196 kv. m, parduodant asmeninės nuosavybės teise ir 119,55 kv. m - bendrosios nuosavybės teise), o O. M. parduodamo sklypo 336,45 kv. m bendrą plotą (179 kv. m - asmeninės nuosavybės teise ir 157,45 kv. m - bendrosios nuosavybės teise), t.y. bendrasavininkiams leido išsipirkti namų valdos (duomenys neskelbtini), 652 kv. m žemės sklypą. Šiuo įsakymu namų valdų savininkai buvo įpareigoti specializuotose tarnybose patikslinti žemės sklypų ribas. Po šio įsakymo priėmimo tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl įsakymo vykdymo (I t., b.l. 24,29-30, 35-40). Atsakovas VAVA pareikalavo, kad ieškovai pateiktų bendrasavininkių suderintą ir pasirašytą tiksliųjų geodezinių matavimų žemės sklypo planą. Pareiškėjo užsakymu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filiale „Topografija“ buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas(IIIt. b.l. 33), tačiau jis nebuvo suderintas ir pasirašytas abiejų namų valdos bendrasavininkių, todėl žemės pirkimo -pardavimo sutartys sudarytos nebuvo.
Vilniaus apskrities viršininko 1998-03-18 įsakymu Nr. 771-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. O. M. ir I.P. V.“ ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo byla, III t., b.l. 169-173), vadovaujantis Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1973-11-02 sprendimu ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminės civilinių bylų kolegijos 1973-11-27 nutartimi, buvo nuspręsta parduoti to paties 652 kv. m ploto namų valdos žemę, iš jos O. M. 317,5 kv. m žemės sklypo dalį, iš jų 138,5 kv. m bendro naudojimo ir I.P. V. - 334,5 kv. m žemės sklypo dalį, iš jų 138,5 kv. m. bendro naudojimo. Pažymėtina, kad priimant šį įsakymą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ 2 p., kuris numatė, jog asmuo, norintis pirkti žemę, kai naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys, turėjo pateikti rašytinį notariškai patvirtintą susitarimą.
Vilniaus apskrities viršininkas 2000-07-28 įsakymu Nr. 2558-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. O. M.“, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 1997-11-02 sprendimu, Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminės civilinių bylų kolegijos 1973-11-02 nutartimi ir žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų duomenimis, nustatė O. M. parduotiną žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį - 336 kv. m., iš 652 kv.m. bendro sklypo ploto ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo byla, II t., b.l. 127)
Vilniaus apskrities viršininkas 2001-10-04 priėmė įsakymą Nr. 3092-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių pardavimo ir nuomos bei Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-28 įsakymo Nr. 2558-01 pripažinimo negaliojančiu“ (III t., b.l. 38-39). Šio įsakymo l punkte nustatyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)žemės sklypas yra 671 kv. m ploto, iki geodezinių matavimų buvo 668,64 kv. m ploto ir nustatė namų valdos bendraturčiams parduodamo namų valdos žemės sklypo dalis: G. V. 327 kv. m žemės sklypo dalį, R. M. ir O. M. - 325 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį bei bendro naudojimo dalis.
Vilniaus apskrities viršininkas 2002-03-18 priėmė įsakymą Nr. 889-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001-10-04 įsakymo Nr. 3092-01 dalinio pakeitimo“ (III t., b.l. 40), kuriuo iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2001-10-04 įsakymą Nr. 3092-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių pardavimo ir nuomos bei Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-28 įsakymo Nr. 2558-01 pripažinimo negaliojančiu“, ir nustatė G. V. parduodamos namų valdos žemės klypo dalies plotą - 327 kv. m, iš kurios 65,5 yra bendro naudojimo; bei R. M. ir O. M. - 325 kv. m, iš kurios 65,5 yra bendro naudojimo. Šiuo įsakymu taip pat nustatytos, kad iš 19 kv. m parduodamos namų valdos žemės sklypo dalies G. V. tenka 8,5 kv. m, iš kurios 8,5 yra bendro naudojimo; R. M. ir O. M. - 10,5 kv. m, iš kurios 10,5 yra bendro naudojimo.
Vilniaus apskrities viršininkas 2003-04-28 priėmė įsakymą Nr. 1796-01 „Dėl žemės
sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalies pardavimo pil. R. M. ir G. V.“ (I t., b.l. 25-28,128-130; III t., b.l. 41-44), kuriuo nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą - 667 kv.m. ir bendraturtėms tenkančias sklypo dalis: R. M. - 341, 30 kv.m., G. V. - 325, 70 kv. m., naudojimo paskirtį - namų valdai. Patvirtinta 667 kv. m žemės sklypo nominali vertė 15.582,79 Lt, indeksuota vertė – 24.932,46 Lt, nustatytos kitos sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką.
Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog namų valdos ((duomenys neskelbtini)) pradinis žemės sklypo plotas sudarė 600kv.m., o vėliau pradėjo keistis, tikslinant įvairiuose dokumentuose ir planuose jo plotą. Tačiau kolegija mano, kad ši aplinkybė nereiškia, jog viename ar kitame dokumente nurodytas didžiausias žemės sklypo plotas turi išlikti, nes tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus geodezinius matavimus koordinačių sistemoje. Vykstant ginčui tarp bendraturčių ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslintus kadastrinius matavimus atliko UAB“Sanora“, fiksuojant (duomenys neskelbtini)žemės sklypo 0,0667ha plotą(IIIt., b.l. 44). Šie matavimai yra atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės ūkio ministro 2002-12-21 įsakymu Nr.512 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisyklių“ patvirtintų taisyklių nuostatomis. Ginčo(duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos 2005-06-08 yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o plane nurodytos ribos faktiškai atitinka koordinačių sistemoje pažymėtas gretimo žemės sklypo ribas(IIIt., b.l. 44-58). Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kuriais nesutinkama su parduodamo žemės sklypo plotu, teigiant, kad jis turi būti didesnis, nes apeliantai šios aplinkybės neįrodė (CPK 178str.).
Apeliantai taip pat teigia, kad neteisingai yra nustatytos ir parduodamo žemės sklypo ploto dalys. Tačiau kolegija sprendžia, kad apeliantų skunde nurodyti teismų sprendimai, nutartys ir kiti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovams skundžiamu įsakymu turėjo būti nustatytas didesnis, o atsakovei mažesnis parduodamo žemės sklypo plotas.
Pažymėtina, kad namų valdos bendraturčiai notaro patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypo išsipirkimo nepateikė, todėl jiems parduodamo sklypo dalys faktiškai turėjo būti nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Šių taisyklių 2002-10-15 redakcijos (įsigaliojo nuo 2002-10-19) 8p. nustatė, kad jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas (pastatai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l 84-86, t.1) ir šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovei G. V. priklauso ½ gyvenamojo namo, kuris turi 93,27kv.m. bendro ploto, todėl kiekvienam iš bendraturčių tenka po 46,635kv.m. ploto. Be to, G. V. priklauso 5,59 ir 6,30kv.m. ploto priestatai, o kitam bendraturčiui priklauso 7,30 ir 7,40kv.m. ploto priestatai. Tai rodo, kad G. V. gyvenamojo namo dalis su priestatais turi bendrą 58,53kv.m. plotą, o R. M.- 61,34kv.m. Kadangi parduodamo žemės sklypo plotas yra 667kv.m., tai G. V. tenknčio žemės sklypo plotas sudaro 325,7kv.m.(58,53kv.m.x667kv.m.:119,87kv.m.),o R. M. – 341,3kv.m. (61,34kv.m.x 667kv.m.: 119,87kv.m.). Kolegija mano, kad toks parduodamo žemės sklypo ploto paskaičiavimas faktiškai neprieštarauja ir minėtai LAT 1973-11-27 nutarčiai ar apeliantų nurodytiems kitiems teismų sprendimams, kadangi juos priimant nebuvo patikslintų geodezinių matavimų ir teismai nesprendė bendraturčiams parduodamo žemės sklypo plotų dydžio. Taip pat pažymėtina, kad pagal ginčijamą įsakymą ieškovams tenka ne mažesnis žemės sklypo plotas, nei buvo nustatytas naudotis 1973-11-02 Vilniaus miesto Lenino rajono apylinkės teismo sprendimu bei Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 nutartimi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad tiek skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymas, tiek 2005-06-23 valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. M. dėl pardavimo 341,3kv.m. naudojamo žemės sklypo, atitinkančio 3413/6670 dalis iš bendro 667kv.m. sklypo ploto, o taip pat šio turto registracija Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu (I t., b.l. 105-107, 131-134) neprieštarauja teismų sprendimams ir galiojusiems norminiams aktams. Todėl darytina išvada, kad apeliantų skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas, o pasisakyti ir vertinti atskirai apeliantų pateiktus visus dokumentus pagrindo nėra, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo 2009-11-24 vykusiame teismo posėdyje, neleidžiant pasisakyti, nes iš teismo posėdžio protokolo (IV t., b.l. 63-71) matyti, kad posėdžio metu daugiausia kalbėjo ieškovo atstovė, o apeliantas I.P. V. palaikė ką pasakė advokatė, prašė teismo atkreipti dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškinį tenkinti. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog teismo posėdyje buvo pažeistos ieškovo procesinės teisės, numatytos CPK .
Netenkintinas apeliantų reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl žalos ir priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 10 000 Lt materialinei žalai atlyginti, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų. Be to, turtinei žalai atlyginti yra būtinos visos sąlygos numatytos CK 6.245-6.249str., kurių apeliantai neįrodė.
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei R. M. priteisė bylinėjimosi išlaidas ir negrąžino permokėto žyminio mokesčio. Tačiau R. M. turėtas 500Lt advokato išlaidas (atstovavimo ir dokumento surašymo) patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (b.l. 60). Ši suma negali būti pripažinta neprotinga, todėl advokato išlaidos iš ieškovų yra priteistos pagrįstai (CPK 93, 98str.).
Pažymėtina, kad ieškovai šioje byloje yra pareiškę neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus. Tai rodo, kad žyminis mokesti turėjo būti sumokėtas vadovaujantis CPK 80str.1d.1 ir 2p, 4d. Paduodant ieškinį faktiškai reikėjo sumokėti 427,30 Lt (127,30Lt + 10000Ltx3proc.) žyminio mokesčio ir po tiek pat šio mokesčio turėjo būti sumokėta paduodant apeliacinį skundą, ką nurodė pirmosios instancijos teismas savo nutartyje (b.l.91, t.4). Kadangi ieškovai teismo sprendimus skundė du kartus, iš viso jiems reikėjo sumokėti 1281,90Lt žyminio mokesčio, o faktiškai yra sumokėta 1121,80 Lt šio mokesčio, iš jo 500Lt(100Lt+100Lt+300Lt) paduodant ieškinį (b.l. 8,56, b.l. 44, t.2) ir 621,80 Lt (127,30Lt+127,30Lt+2Lt+65Lt+300,20Lt) už paduotus apeliacinius skundus (b.l. 98, 112, t.3, b.l. 92,93,95, t.4)). Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovai šioje byloje žyminio mokesčio nepermokėjo ir grąžinti jo dalį pagrindo nėra (CPK 87str.1d.1p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., iš apeliantų priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina byloje esanti pažymą (b.l. 116, t.4).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų I. P. V. ir G. V. lygiomis dalimis 19,70Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.