- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- I-5703-171/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03317-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- P. I. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Advokatai
- Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui P. I. V., jo atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui, atsakovo atstovui Mindaugui Joteikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. I. V. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–9), kurį patikslino (t. 1, b. l. 100–112, t. 3, b. l. 15–27, 83–96), ir teismo prašo per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti su juo derinti (duomenys neskelbtini), namų valdoje esančio 668,64 kv. m dydžio žemės sklypo 325,7 ploto dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir priimti sprendimą sklypo dalį parduoti, taip pat atlikti kitus atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal teisės aktus. Vėliau pareiškėjas skundą patikslino prašydamas įpareigoti atsakovą nedelsiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl I. P. V. ir G. V. valdomos 325,7 kv. m žemės valdoje (duomenys neskelbtini), pardavimo pakoregavus žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo projektą, o paskutiniame skundo patikslinime pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti 325,7 kv. m žemės pirkimo–pardavimo sutartį (pateiktas į bylą projektas) pagal išdėstytus argumentus ir surašius riboženklių perkamoje žemėje konstatavimo aktą.
Paaiškino, kad 1992 m. kartu su sutuoktine G. V. padavė prašymą privatizuoti atitinkamą naudojamos žemės dalį sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Vilniaus miesto valdyba 1994-07-28 potvarkiu Nr. 1485V „Dėl žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymo“, remdamasi AB „Inžineriniai tyrimai“ 1993-09-14 atliktų geodezinių matavimų duomenimis, patvirtino žemės sklypo dydį (668,64 kv. m) ir jo ribas. Patvirtintame plane nustatyta pareiškėjui parduotina 325,8 kv. m žemės sklypo ploto dalis.
Pasak pareiškėjo, žemės sklypas yra suformuotas netinkamai ir neteisėtai, nes atlikus geodezinius žemės sklypo matavimus nustatytas skirtumas yra 27,3 kv. m, o ne 10,2 kv. m, kaip tvirtina atsakovas. Be to, atsakovas ignoruoja Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Taip pat pažymėjo, kad neteisingai nustatytos žemės sklypo dalys iškreipia galiojančių teismų sprendimų ir nutarčių turinį.
Pareiškėjo teigimu, pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo valdoje valdomos 325,7 kv. m žemės iki šiol nepasirašyta, nors už žemę sumokėta dar 1992 m. Be to, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1796-01 žemės sklypo bendraturtei R. M. buvo leista privatizuoti žemės sklypą, taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-05-02 nutartį adm. byloje Nr. AS-10-248/2002.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas pateikia neargumentuotus atsakymus ir klaidina teismą. 2003-04-28 įsakymas Nr. 1796-01 yra neskaidrus. Geodeziniai matavimai buvo atliekami kelis kartus ir visi yra skirtingi. Atsakovas nori parduoti žemės sklypą be ribų. Sklypo riba eina per pastatą. Taip pat yra ignoruojami anksčiau priimti teismo sprendimai (garso įrašas).
Šalies argumentai
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 53–55, 78–81, 121–125).
Paaiškino, kad pareiškėjui 2013-12-05 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2585 buvo išsamiai išdėstyta visa esama situacija ir pasiūlyta NŽT Vilniaus miesto skyriui teikti prašymą parduoti prašomo žemės sklypo dalį, pateikus apmokėjimą už skirtumą (10,20 kv. m) patvirtinantį dokumentą, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą parduoti jam 325,7 kv. m naudojamo žemės sklypo dalį 667 kv. m žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nes tai padaryti kreipimosi metu nebuvo atsisakyta. Be kita ko, pareiškėjui išsiųstas 2014-04-24 raštas Nr. 49SFN-(14.49.104.)-418, kuriuo informuota, kad sumokėjus 191,19 Lt už 10,2 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, pardavimą, bus tęsiama žemės sklypo dalies pardavimo procedūra. Taip pat pareiškėjui buvo išsiųstas 2014-05-26 pranešimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-555, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektas ir jis siunčiamas susipažinti. Tolesnis žemės sklypo dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymas bus vykdomas, kai pareiškėjas informuos NŽT Vilniaus miesto skyrių, sutiks su sutarties sąlygomis ir pateiks apmokėjimo kvito kopiją. Pabrėžė, kad atsakovas atliko visus veiksmus, kurie yra būtini norint parduoti žemės sklypo dalį.
Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas netinkamai ir neteisėtai, pažymėjo, kad ginčas dėl minėto žemės sklypo suformavimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 1796-01 teisėtumo jau yra išnagrinėtas teismuose. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu (civ. b. Nr. 2-13946-599/2009) ir Vilniaus apygardos teismo 2010-11-24 nutartimi (civ. byl. Nr. 2A-824-115/2010) nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas ir pagrįstas. O Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu (civ. b. Nr. 2-13946-599/2009) ir Vilniaus apygardos teismo 2010-11-24 nutartimi (civ. b. Nr. 2A-824-115/2010) konstatuota, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002-11-21 parengtas žemės sklypo planas teisingai ir tinkamai. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-24 nutartimi konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakyme Nr. 1796-01 nustatytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys yra teisingos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal kompetenciją nėra subjektas, pats galintis atlikti žemės sklypų ribų atstatymą bei paženklinimą (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbus). Žemės sklypų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, kurie atlieka nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir atsako už darbų kokybę. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos bei žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai prašo atstatyti riboženklius. Be kita ko, pabrėžė, kad NŽT, tikrindama parengtą žemės sklypo planą, derina tik išorines formuojamo žemės sklypo ribas, o naudojimosi tvarką ir vidines ribas nusistato patys žemės sklypo savininkai notarine tvarka bendru sutarimu pagal jiems priklausančio žemės sklypo dalį.
Taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu pakoreguoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, nes jis nepagrįstas jokiais svariais argumentais. Pareiškėjas buvo informuotas apie valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir jam buvo siūloma pateikti savo nuomonę, jeigu su šiuo projektu nesutinka, tačiau atsakovas jokių pastabų iš pareiškėjo nėra gavęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas neatlieka sklypo ženklinimo darbų, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teisės aktais, o jis derina tik išorines sklypo ribas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu sutinka, išdėstė analogiškus argumentus kaip ir pareiškėjas. (t. 2, b. l. 154–162, t. 3, b. l. 111–119).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas P. I. V. ir jo sutuoktinė G. V. 1992-03-30 Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos Žvėryno seniūnijos valdybai pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 150).
Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymu Nr. 1796-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalies pardavimo R. M. ir G. V.“ nustatyta, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotas – 667 kv. m (iki geodezinių matavimų jis buvo 668,64 kv. m) (1.1 punktas); paskirtis – namų valda (1.2 punktas); bendraturtėms priklausančios žemės sklypo dalys: R. M. (61,34 namo dalis) – 341,30 kv. m ploto (1.3.1 punktas); G. V. (58,53 namo dalis) – 325,70 kv. m ploto (1.3.2 punktas) (t. 1, b. l. 155–156). Įsakyme taip pat pažymėta, kad bendraturtėms žemės sklypo dalis parduodama pagal priedą (t. 1, b. l. 155–157). Žemės sklypo ribos (bendras sklypo plotas 667 kv. m), kurio planą nubraižė UAB „Sanora“ ir kuris suderintas pažymint, kad derinamos tik išorinės sklypo ribos, o pasidalijimas tarp bendraturčių nederinamas, yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2005-06-08 (t. 2, b. l. 146).
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (2014-02-03) išrašą su istorija žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), 3413/6670 dalį nuosavybės teise nuo 2005-07-14 valdo R. M. 2005-06-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-7010 pagrindu, o minėto žemės sklypo 3257/6670 dalis priklauso Lietuvos valstybei Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu (t. 1, b. l. 135–142).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-10-23 raštu Nr. 49FN-(14.49.104)-1273 pareiškėjui paaiškino, kad sumokėjus 191,19 Lt už 10,2 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), reikia pateikti prašymą parduoti 325,70 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią minėtame žemės sklype, kartu pridėti mokėjimo nurodymo kopiją, tuomet bus tęsiama žemės sklypo pardavimo procedūra (t. 1, b. l. 151–152).
Žemesnės instancijos teismas
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-04-24 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-4/8 pareiškėją informavo, kad jis privalo pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui sumokėjimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo originalą ir prašymą pirkti 325,7 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-05-26 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-555 pareiškėją informavo, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pagal kurį Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymu Nr. 1796-01, parduoda, o I. P. V. ir G. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 325,70 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 667 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4–6).
Ginčo esmė – 325,7 kv. m dydžio žemės sklypo dalies pardavimas pareiškėjui, pakoreguojant atsakovo pateiktą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, surašius riboženklių perkamoje žemėje konstatavimo aktą, t. y. pareiškėjas nesutinka su žemės sklypo, kurio dalį ketina privatizuoti, ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir kurio dalį jau yra įsigijusi nuosavybės teise R. M..
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu. Šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos remiantis UAB „Sanora“ sudarytu planu.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2010-11-24 nutarties (civilinė byla Nr. 2A-824-115/2010, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimas (civ. b. Nr. 2-13946-599/2009), kuri yra įsiteisėjusi, matyti, kad ieškovai I. P. V. ir G. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 1796-01 ir 2005-06-23 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos išieškojimo.
Pažymėtina, kad nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).
Taigi, kaip buvo minėta, žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, nuosavybės teise yra suformuotas 2003-04-28 įsakymu Nr. 1796-01, ginčytu minėtoje civilinėje byloje. Teismas įsiteisėjusioje nutartyje yra konstatavęs, kad „iš bylos medžiagos matyti, jog namų valdos ((duomenys neskelbtini)) pradinis žemės sklypo plotas sudarė 600kv.m., o vėliau pradėjo keistis, tikslinant įvairiuose dokumentuose ir planuose jo plotą. Tačiau kolegija mano, kad ši aplinkybė nereiškia, jog viename ar kitame dokumente nurodytas didžiausias žemės sklypo plotas turi išlikti, nes tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus geodezinius matavimus koordinačių sistemoje. Vykstant ginčui tarp bendraturčių ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslintus kadastrinius matavimus atliko UAB “Sanora“, fiksuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0667 ha plotą ( III t., b. l. 44). Šie matavimai yra atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės ūkio ministro 2002-12-21 įsakymu Nr. 512 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisyklių“ patvirtintų taisyklių nuostatomis. Ginčo ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribos 2005-06-08 yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o plane nurodytos ribos faktiškai atitinka koordinačių sistemoje pažymėtas gretimo žemės sklypo ribas (IIIt., b. l. 44-58). Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kuriais nesutinkama su parduodamo žemės sklypo plotu, teigiant, kad jis turi būti didesnis, nes apeliantai šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Kolegija sprendžia, kad tiek skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymas, tiek 2005-06-23 valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. M. dėl pardavimo 341,3 kv. m naudojamo žemės sklypo, atitinkančio 3413/6670 dalis iš bendro 667 kv. m sklypo ploto, o taip pat šio turto registracija Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu (I t., b. l. 105-107, 131-134) neprieštarauja teismų sprendimams ir galiojusiems norminiams aktams. Todėl darytina išvada, kad apeliantų skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas, o pasisakyti ir vertinti atskirai apeliantų pateiktus visus dokumentus pagrindo nėra, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.“
Pažymėtina, kad riboženklių atstatymas pagal teisinį reguliavimą neįeina į atsakovo kompetenciją, o bendraturčiai tarpusavio susitarimu gali nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką (Civilinio kodekso 4.81 straipsnis).
Taigi dalies žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas pareiškėjui yra pateiktas, jis atsakovui pastabų nepateikė. Be to, sutarties projektas pagrįstas nenuginčytu galiojančiu įsakymu bei žemės sklypo planu, kurio teisėtumą yra ištyręs Vilniaus apygardos teismas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir ištyrus pateiktus įrodymus skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. I. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.