Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-768-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
1-768-1131/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18161-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-768-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18161-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Dianai Abent,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 30 MGL dydžio bauda; 2012 m. liepos 31 d. bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas: 2021 m. birželio 5 d. apie 18.54 val. Vilniuje, Justiniškių g. 76, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškino, kad kartu su T. važiavo iš sodo. Jis (A. P.) buvo išgėręs keturis ar penkis litrus alaus sode, T. tai matė, todėl pasisiūlė atsisėsti už vairo, kad jam nereiktų važiuoti girtam. Iš Stirnių važiavo į (duomenys neskelbtini), nes T. reikėjo pasidėti daiktus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), užėjo pas T., T. pasidėjo daiktus ir tada jie išvažiavo į Justiniškes. Važiuojant į Justiniškes buvo staigus stabdymas. Po avarijos išlipo iš mašinos, T. jau nebuvo, raktų irgi nebuvo. Jis nelabai pamena, kas ten daugiau buvo, kai išlipo iš mašinos. Greitoji privažiavo po to. T. išvis nebematė. Visi teigia, kad jis (A. P.) buvo vairuotojas, išlipo iš vairuotojo pusės, o jis gal tiesiog iš keleivio pusės buvo išėjęs raktų ieškoti. Visi liudytojai, kurie teigia, kad jis buvo už vairo, įvykio metu dairėsi pėsčiojo, tad neįsivaizduoja, kaip jie galėjo pamatyti, kad jis vairavo ar kad išlipo iš mašinos. Jis nelabai pamena, kada greitoji atvažiavo. Pamena, kad sėdėjo greitojoje ir jam davė pūsti. Pūtė, nes buvo girtas. Buvo susijaudinęs, todėl, kas ten darėsi nelabai prisimena. Tą vakarą buvo apsirengęs juodu megztiniu ir žydrais šortais, sėdėjo keleivio pusėje, dešinėje. T. buvo juodai apsirengęs. Kai išlipo, T. daugiau nebematė, bet T. jam sakė, kad jis vairavo. Žinojo, kad T. neturi teisių, pripažįsta kaltę, kad davė jam vairuoti. Su T. buvo klasės draugai, pažįstami daugiau kaip 10 metų. Tądien buvo apsiavęs tapkėmis, prieš išvažiuojant buvo įsėdęs į automobilį ir tapkes užkišo už sėdynės, kai jis persėdo į keleivio pusę, tapkes paliko vairuotojo vietoje. Nepamena, kad jis įvykio metu būtų prisipažinęs vairavęs automobilį. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas T. A. parodė, kad su kaltinamuoju A. P. yra draugai. Jis ir A. važiavo namo į (duomenys neskelbtini), užvažiavo pas jo (T. A.) merginą, jis pasidėjo daiktus. Po merginos norėjo užvežti A. ir įvyko avarija. Susidūrė su BMW mašina, po įvykio juos nusviedė į dešinę pusę. Ištraukė iš mašinos raktelius, nuėjo aplink mašiną pasiimti daiktų, kurie buvo likę ir išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos. Po kiek laiko grįžo atgal, ten buvo pareigūnai, pareigūnams padavė raktelius nuo mašinos, pasakė, kad jis vairavo mašiną, jie paprašė jo duomenų ir pasakė pasišalinti. Jis pastovėjo kurį laiką, galvojo, kad pareigūnai jį dar pakvies, veš į komisariatą, apklausinės, bet jie pasakė, kad išeitų. Pabuvo kurį laiką, pasižiūrėjo, kas vyksta ir išėjo. Kai sugrįžo, A. nematė. Prie vairo, vairuotojo pusėje, jis (T. A.) sėdėjo, o A. keleivio pusėje sėdėjo iš dešinės priekyje. A. buvo išgėręs, o jis buvo blaivus. Po eismo įvykio BMW ant žolės šiek tiek pavažiavęs buvo, o jis stovėjo prie stulpo. Vairuotojo durelės buvo į BMW kairę pusę. Keleivio durelės buvo į stulpo pusę. Vairuotojo pusė buvo arčiau BMW, negu keleivio. Jie su A. abu išlipo iš automobilio. Negali pasakyti, kokia A. P. būklė buvo tuo metu, tikrai nepastebėjo. A. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šnekėjo gan normaliai, nematė, kad būtų svyravęs labai stipriai, bet buvo išgėręs. Po eismo įvykio išsigando, todėl nuėjo link namų, tiesiog ėjo ir tiek – link (duomenys neskelbtini). Namuose nebuvo. Atsisėdo ant suoliuko, pasėdėjo ir grįžo atgal. Kai išeidinėjo, rankose turėjo striukę ir raktus. Kai grįžo, raktelius ir striukę turėjo. Daugiau nieko negalėjo būti pas jį. Maišelį turėjo, ten striukė buvo. Striukė maišelyje buvo iš karto įdėta prieš važiuojant. Kai jis grįžo, bendravo su policijos pareigūne ir pareigūnu. Liudytojai dar buvo įvykio vietoje. Nepamena, ką sakė liudytojai. Nėra susitaręs su A. P. ar kitu asmeniu, kad duotų jo naudai melagingus parodymus. Niekas jam nesiūlė atlygio už tokius parodymus. G. A. buvo priėjęs prie mašinos iš kitos pusės apžiūrėti, tiksliai nematė, tad gal dėl to liudytojai tvirtina, kad vairavo A.. Kai A. išlipo iš mašinos, negali pasakyti, kuo jis buvo apsiavęs, bet turbūt buvo basas, nes jis jo tapkes pakišo po sėdyne, nes galimai būtų maišiusios jam (T. A.) vairuoti.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 18.00 val. važiavo nuo Justiniškių Lidl, Justiniškių gatve, antra juosta, pamatė iš tolo žmogų, besiruošiantį žengti į perėją, po truputį pradėjo stabdyti ir beveik sustojo prie perėjos, į juos rėžėsi Audi vairuotojas. Nuo smūgio nuvažiavo už perėjos į kairę pusę ant pievos, o Audi vairuotojas skriejo į stulpą po dešine puse. Iš galo važiavo greitosios pagalbos ekipažas, jie iš karto sustojo padėti nukentėjusiajam, nes A. kraujavo nosis, jo draugui viskas tvarkoj buvo. Kitas greitosios pagalbos darbuotojas paklausė, ar viskas gerai, ar nėra nukentėjusiųjų, pasakė, kad nėra, ir jie iš karto iškvietė policiją. Tas žmogus, kuris žengė į perėja, taip ir neįžengė, jis apsisuko ir nuėjo. Atvažiavo policija, jis kartu su J. davė parodymus, po to atvažiavo kitas greitosios ekipažas. A. paguldė į greitosios pagalbos automobilį ir davė pūsti, jiems nepasakė, kiek jis ten pripūtė promilių. Draugas jo pora kartų bėgo iš įvykio vietos, po to atbėgo jau su Maximos maišu ir rėkė, kad jis buvo kaltas, jis vairavo. Iš pradžių keleivis eidamas neturėjo nieko rankose, grįždamas turėjo Maximos maišelį, baltą. Kai į juos atsitrenkė automobilis, jie su J. išlipo. Audi automobilyje buvo du vyrai. Vienas buvo stambesnis, apsirengęs šortais, basas, atrodo, kad pilka maikute, kitas buvo lieknesnio kūno sudėjimo, juodais plaukais, tamsiai apsirengęs – mėlynais džinsais ir juoda maikute. Kai jie išlipo iš automobilio, vyrai irgi išlipinėjo iš mašinos. Stambesnis išlipo iš vairuotojo pusės, jam kraujavo nosis, iš karto pribėgo medicinos darbuotojas, o su kitu buvo viskas tvarkoje, jis išlipo iš priekio, iš keleivio pusės. Kaltinamasis buvo vairuotojas, ne keleivis. Kaltininkas ar jo draugas neatidarė galinių automobilio Audi durelių. Greitosios pagalbos darbuotoja A. palaikė prie mašinos, kažkokią vatą pridėjo jam prie nosies, nes jam kraujavo nosis, sulaukė kitos greitosios pagalbos mašinos, pareigūnai atvažiavo tuo metu ir nusivedė jį prie kitos greitosios mašinos ekipažo. Nematė, kad A. būtų vaikščiojęs aplink mašiną. Po įvykio kalbėjo su A., jis buvo priėjęs basas prie jų su J. ir bandė susitarti, bet jie sakė, kad nesitars, nes jau buvo iškviesta policija ir jie ne patys kvietė, medikai iškvietė. Šviesu buvo. A. buvo basas. Jis (A. G.) pats matė, kaip pareigūnas A. pasakė pasiimti savo daiktus, važiuos į polikliniką, A. atėjo prie vairuotojo pusės, atidarė vairuotojo pusės dureles, pasiėmė savo šlepetes, kurios gulėjo ant kilimėlio, pasiėmė jas ir nuėjo. A. buvo stipriai girtas. Tik iš tolo matė jo draugą, jis prie jų nebuvo priėjęs. T. dingo gal už 5 minučių, kai jis priėjo pasikalbėti ir jie pamatė, kad jo draugo jau nėra, po to tas draugas grįžo iš Taikos gatvės pusės. Pabuvo gal kokių 10 minučių, A. išvežė ir jis vėl dingo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamojo A. P. nepažįsta. 2021 m. vasarą, buvo birželio 5 d., vakare, apie 18-19 val. vakaro, važiavo Justiniškėse iš Lidl pusės iki Taikos g., važiavo antra juosta ir iš tolo pamatė, kad ateina žmogus per perėją pereiti, pradėjo stabdyti ir tuo momentu, kai mašina pilnai sustojo, patyrė smūgį, skriejo per perėją ir atsidūrė ant pievos. Pamatė, kad į jų su A. mašiną atsitrenkė, jų mašina apgadinta, o Audi, kuri atsitrenkė į juos, atsitrenkė dar ir į stulpą. Atsitiktinai paskui juos važiavo greitoji, iš greitosios išlipo vairuotojas, priėjo prie jų paklausti, ar jie nenukentėjo, ar jiems nieko neatsitiko, pasakė, kad ne, o kitas vairuotojas iš karto priėjo prie Audi vairuotojo ir pradėjo žiūrėti, ar kraujuoja, iš kur kraujuoja. Vairuotojui A. buvo teikiama pagalba, nes jis buvo kraujuotas. Sprogo pagalvė, jie nespėjo sureaguoti, buvo šoke, greitoji išsikvietė policiją. Policija atvažiavo, paleido tą greitąją ir laukė kitos greitosios. Policija paėmė jų dokumentus, tada buvo taip, kad A. išlipo iš mašinos, priėjo prie jų, pasiūlė susitarti, bet jau buvo vėlu, buvo iškviesta policija, apgadinta mašina ir stulpas. Tada atvažiavo kita greitoji, paėmė A., daugiau jie A. nematė. T. išėjo kažkur, tada pastebėjo, kad jo išvis nėra. Jie ilgą laiką tiesiog stovėjo, o tada T. atėjo iš kitos gatvės pusės su maišu, tame maiše, kaip suprato, buvo jo drabužiai ir pradėjo rėkti, kad jis vairavo, bet policija prie jo priėjo ir pasakė, kad nusiramintų. Buvo ir žiniasklaida atvažiavusi. Žiniasklaidos darbuotojas priėjo prie A., nes jis buvo girtas, klausė, kodėl jis basas, nes A. prie jų priėjo su marškiniais, šortais ir basas tiesiog, sakė pasiimti jam šlepetes, tada A. priėjo prie vairuotojo pusės ir iš po vairuotojo sėdynės pasiėmė šlepetes. Kita greitoji išvežė A., T. dingo, jie liko, prabuvo kažkur iki 23 val. vakaro. Teismo salėje yra vairuotojas (liudytoja nurodo į kaltinamąjį A. P.). Ji T. pažįsta, ne asmeniškai, bet žino, kaip jis atrodo, kartu su viena mergina, kuri nuo T. turi vaiką, lankė mokyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad kaltinamojo A. P. asmeniškai nepažįsta. Gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis, kad dalyvavo tokie automobiliai, kad vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvykus liudytojai nurodė vairuotoją, iškvietė greitąją. Blaivumo asmuo neatsisakė tikrintis, tad patikrino. Tapkes rado po vairuotojo pedalais. Ligoninėje jam (A. P.) buvo suteikta pagalba ir po to jis buvo pristatytas į Ševčenkos g. apklausai, nes lyg ir buvo sunkus girtumas. Bendravo su vairuotoju. Įrašuose būtų tikslesnis ir detalesnis bendravimas. Kiek pamena, paklausus, ar jis vairavo, tai sakė, kad vairavo lyg, lyg tylėjo. Kategoriškai to teigti negali. Sakė, kad buvo dar vienas lyg ir, bet pabėgo. Su pabėgusiu bendrauti neteko. Gal kolega daugiau bendravo, dviese dirba, tai pasiskirsto darbais. Eismo įvykį formino kiti pareigūnai, tai gal su jais daugiau bendravo. Kai atvažiavo į iškvietimą ir išlipo, nepamena, kur rado galimą vairuotoją. Buvo liudininkai iš kitų automobilių ir iš gretimo namo buvo atėję žmonės, kurie nurodė, kad A. P. vairavo. Jis buvo vienas, nebuvo draugo šalia. Prie jo (D. Č.) niekas nebuvo atėjęs prisipažinti. Liudytojus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 2, b. l. 60-63), pagarsintus BPK 276 str. nustatyta tvarka, ir nurodė kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo iškvietimą tik pradėję dirbti, buvo apie 19 val., atvyko, buvo eismo įvykis, apgadintas elektros stulpas. Vienas iš dalyvių buvo greitosios automobilyje, tas, kuris vairavo. Nukentėję papasakojo, kad vairavo A.. A. atėjo iš greitosios ir nuėjo susirinkti savo daiktų iš automobilio, dar atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis buvo basas, po to pasiėmė šlepetes iš vairuotojo vietos. Jam nustatė girtumą, nepamena kiek promilių, bet buvo nemažai. Kai A. nustatė girtumą, jis sutiko, pasirašė. Iš pradžių jis sakė, kad pats vairavo, o vėliau jis sakė, kad jo draugas pabėgo ir ne jis čia vairavo. Jau pačioje ligoninėje jis pradėjo skambinti kažkam, kažko ieškojo, kad prisiimtų atsakomybę ir sakė, kad ne jis čia vairavo. Su vairuotoju daugiau jokių žmonių nebuvo, draugo jokio nematė. Jis tik ligoninėje ėmė aiškinti, kad buvo draugas, bet pabėgo. Niekas nieko apie jokį draugą nesakė.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo pranešimą, kad įvykis yra Justiniškių g., juos kvietėsi kita greitosios brigada. Atvyko, stovėjo greitoji, buvo apgadinti du automobiliai, juose nieko nebuvo. Stotelėje buvo žmonių, paklausė, kas nukentėjęs, kažkas ar iš praeivių nurodė, kad vienas vyriškis, kuris vairavo, tik neprisimins, kas tiksliai nurodė. Vienas iš tų vyriškių vairavo, o kitas pasišalino. Tą žmogų, kurį jiems nurodė, atsivedė į savo automobilį, nes jis šlubavo. Su gydytoju apžiūrėjo, stiprių sužalojimų nepastebėjo, buvo nuspręsta jį vežti į ligoninę, tik prieš tai sulaukė pareigūnų, jie aiškinosi aplinkybes ir nustatė neblaivumą. Su asmeniu bendravo tik medicininiais klausimais, dėl to, kas vairavo ir kas ne, nesidomėjo, tai ne jų reikalas. Vienas iš atvykusių policininkų atėjo su alkotesteriu, tas vyriškis papūtė, pareigūnas paklausė, ar jis vairavo, tas vyriškis lyg ir pasakė, kad taip, tačiau tiksliai neatsimena. Vėliau su tuo vyriškiu išvyko į Lazdynų ligoninę. Jis, kaip paramedikas, buvo automobilio viduje ir važiavo kartu. Liudytojus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 2, b. l. 48-51), pagarsintus BPK 276 str. nustatyta tvarka, ir nurodė kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Juos iškvietė kita, pro šalį vykusi brigada, atvykę rado vaikščiojantį nukentėjusįjį, jį apžiūrėjo, atvyko pareigūnai, kiek prisimena, su pareigūnais nuvežė jį į RVUL. Su asmeniu bendrauti sekėsi sunkiai, nes įtarė, kad jis buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo. Skundėsi rankos ar nugaros skausmais. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, su juo kalbėjosi. Pareigūnai klausė vardo ir pavardės, ar vairavo, ar gėrė alkoholį. Jis neneigė, kad nevairavo, sakė, kad dabar prisidirbo. Kai atvyko, buvo kažkoks vienas žmogus, kuris ryškiai neblaivus aplinkui blaškėsi, buvo nusiteikęs agresyviai, todėl nutarė palaukti pareigūnų ir jį tada apklausti, bet tas asmuo kiek pasiblaškęs dingo.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo iškvietimą, kad reikia sulaukti tralo dėl šio įvykio. Iš pradžių buvo kitas ekipažas, kuris su vairuotoju išvažiavo į ligoninę. Vairuotojo net nematė, tik formino eismo įvykį. Žmonių interesantų ten daug buvo. Negali pasakyti, kokie dar žmonės be žiūrovų buvo. Buvo berods BMW vairuotojas, o tamsios spalvos Audi vairuotojo nematė ir su niekuo nebendravo. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 2, b. l. 52-57), pagarsintus BPK 276 str. nustatyta tvarka, ir nurodė kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiama teismo posėdyje liudytoja B. J. parodė, kad buvo įvykis Justiniškių g., prieš metus, buvo šviesus paros metas, daugiau nieko nepamena. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 2, b. l. 29-34), pagarsintus BPK 276 str. nustatyta tvarka, ir nurodė kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad neprisimena, kaip tie išlipę vyriškiai buvo apsirengę, vežė ligonį ir pergyveno, kad jam nieko neatsitiktų.

Iš tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 18.42 val. gautas VPK OVS pranešimas, kad Justiniškių g. 115 įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja du automobiliai ir vienas iš vairuotojų įtariamas neblaivus. Atvykus, ties Justiniškių g. 76 namu, pėsčiųjų perėja stovėjo apgadinti automobiliai AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtoje vietoje stovėjo GMP0853, kuri suteikinėjo automobilio AUDI vairuotojui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pirmąją med. pagalbą. Paklausus jis prisipažino, kad vairavo automobilį AUDI. 18.54 val. A. P. buvo nustatytas 2,51 prom. girtumas, o pakartotinai 19.14 val. nustatytas 2.40 prom. girtumas. Su GMP 0853 nuvyko į RVUL, nes vairuotojas skundėsi rankos skausmais. Prieš važiuojant į gydymo įstaigą, A. P. pasiėmė asmeninius daiktus iš jam priklausančio automobilio AUDI bei pasiėmė pilkos spalvos šlepetes, kurios buvo po automobilio vairuotojo pedalais (prieš tai jis buvo basas). Suteikus pagalbą RVUL ligoninėje A. P. buvo pristatytas į OVS. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad automobilį AUDI vairavo A. P.. Taip pat paaiškino, kad jam stovint antroje eismo juostoje praleidžiant pėsčiąjį į jo automobilio galą įsirėžė automobilis AUDI. Automobilis AUDI paliktas atvykusiems VI724 priverstiniam nuvežimui. (1 t., b. l. 10)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 19 vai. 24 min. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Justiniškių g. 76, link Viršuliškių susidūrė 2 lengvieji automobiliai. Prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojanti GMP brigada, patys savarankiškai iškvietė GMP. Atvykus minėtu adresu pasitiko patruliai V9011, kurie paaiškino, kad atvykus minėtu adresu pastebėjo eismo įvykį, kurios metu nukentėjo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su BMW vairuotoju, tai yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiuodamas Justiniškių gatve prie pėsčiųjų perėjos esančio Vilniuje Justiniškių g. 76 sustojo praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų, kaip iš galo pajuto smūgį, kurio metu BMW nuriedėjo nuo kelio, o Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kurio Nr. 170. Kaip vėliau paaiškėjo, Audi vairuotojas – A. P.. GMP 0853 apžiūrėjo A. P. ir su palyda V9011 dėl rankos skausmų išsivežė į Lazdynų ligoninę tolimesnei apžiūrai. A. P. alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,51 prom, girtumas, antru pūtimu – 2,04 prom. girtumas. BMW vairuotojui A. G. alkotesteriu buvo nustatyta 0,00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 16).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas Body kamerų vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2021_0605_185143_142“, matyti stovintis greitosios pagalbos automobilis. Ekrano kairėje pusėje apačioje yra parašyta „VLN_VYTIS_61721A“, žemiau „2021/06/05 18:51:45“. Greitosios durys atidarytos. Priėjęs policijos pareigūnas klausia A. P., kuris greitosios automobilyje guli ant nugaros, ar vairavo jis. A. P. atsako, kad jis. Pareigūnas paklausia jo, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsako, kad ne. Pareigūnas sako, kad pasitikrinti vis tiek reiks. Po to pareigūnas nueina, iš tarnybinio a/m paima alkotesterį ir vėl grįžta pas A. P., kuris vis dar guli greitosios automobilyje. Pareigūnas duoda A. P. pūsti. Po to pareigūnas pasako, kad įpūtė 2,51 prom. ir reiks laukti 20 min antram pūtimui. Peržiūrėjus antrą, trečią ir ketvirtą vaizdo įrašus, nieko reikšmingo nėra. Atidarius penktą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2021_0605_191141_146“, matyti, kad filmuojama greitosios pagalbos automobilio viduje į viršų. Girdisi, kaip pareigūnas liepia pūsti, o po to pasako, kad pripūtė mažiau – 2,40 prom. Atidarius šeštą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2021_0605_191640_147“, matosi, kad A. P. greitosios automobilyje atsisėda. Pareigūnas klausia, ar jis turi batus, nes čia pilna stiklų. A. P. atsako, kad taip. Jis atsistoja, išlipa iš greitosios automobilio ir basas nueina prie automobilio „Audi“, atidaro vairuotojo dureles ir kažko ieško. Pareigūnas sako paimti „tapkes“. Tada A. P. pasilenkęs iš apačios (lyg iš po pedalų) ištraukia šlepetes ir jas užsideda. Po to pareigūnas jam vėl liepia eiti į medikų automobilį, nes jis pasiprašė, kad jį vežtų į ligoninę. Automobilio „Audi“ vairuotojo ir keleivio priekinės pagalvės iššovusios. Peržiūrėjus likusius vaizdo įrašus, nieko reikšmingo nėra (1 t., b. l. 43-45).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. 2021 m. birželio 5 d. 18.54 val. nustatytas 2,51 prom. girtumas, o 2021 m. birželio 5 d. 19.14 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas. A. P. pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais. Alkotesteris nustatyta tvarka sertifikuotas ir patikrintas (1 t., b. l. 50-53).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. P. (1 t., b. l. 57).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Audi“, A4 1.9 TDI, pagaminto 2005 m., kaina Lietuvoje su PVM yra 2030 Eur (1 t., b. l. 58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Vilniuje, Justiniškių 76, netoli „Pumpėnų“ stotelės, kamerų, kurios būtų galėjusios užfiksuoti įvykį, nėra (2 t., b. l. 1-8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose ir garso bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nėra savarankiški įrodymų šaltiniai, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad kartu su T. važiavo iš sodo. Jis (A. P.) buvo išgėręs alaus sode, T. tai matė, todėl pasisiūlė atsisėsti už vairo, kad jam nereiktų važiuoti girtam. <...> Važiuojant į Justiniškes buvo staigus stabdymas. Po avarijos išlipo iš mašinos, T. jau nebuvo, raktų irgi nebuvo. <...> Visi liudytojai, kurie teigia, kad jis buvo už vairo, įvykio metu dairėsi pėsčiojo, tad neįsivaizduoja, kaip jie galėjo pamatyti, kad jis vairavo ar kad išlipo iš mašinos. <...> Tą vakarą buvo apsirengęs juodu megztiniu ir žydrais šortais. Tądien buvo apsiavęs tapkėmis, prieš išvažiuojant buvo įsėdęs į automobilį ir tapkes užkišo už sėdynės, kai jis persėdo į keleivio pusę, tapkes paliko po sėdyne vairuotojo vietoje. Nepamena, kad jis įvykio metu būtų prisipažinęs vairavęs automobilį.

Taigi, šioje byloje kyla klausimas, kas vairavo transporto priemonę įvykio metu.

Teismas, ištyrės byloje esančių įrodymų visumą, juos įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek tarpusavyje, daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Kaltinamojo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, šią jo versiją paneigia byloje ištirtų ir teismo įvertintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka įrodymų visuma.

Minėtus kaltinamojo paaiškinimus paneigia liudytojų A. G. ir J. S. paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ar laikyti juos nepatikimais, jų nurodomos aplinkybės (tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu) dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, liudytojai kaltinamojo iki įvykio nepažinojo ir pamatė jį pirmą kartą įvykus eismo įvykiui, teismas nenustatė jų suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį.

Tai, kad A. P. vairavo transporto priemonę, patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. G., kuris parodė, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 18.00 val. važiavo nuo Justiniškių „Lidl“, Justiniškių gatve, antra juosta, pamatė iš tolo žmogų, besiruošiantį žengti į perėją, po truputį pradėjo stabdyti ir beveik sustojo prie perėjos, į juos rėžėsi „Audi“ vairuotojas. Iš galo važiavo greitosios pagalbos ekipažas, jie iš karto sustojo padėti nukentėjusiajam, nes A. kraujavo nosis <...> Kaltinamojo draugas porą kartų bėgo iš įvykio vietos po to, atbėgo jau su „Maximos“ maišu ir rėkė, kad jis buvo kaltas, jis vairavo. Dviese jie buvo, du vyrai. Vienas buvo stambesnis, apsirengęs šortais, basas, atrodo, kad pilka maikute, kitas buvo mažesnio kūno sudėjimo, juodais plaukais, tamsiai apsirengęs – mėlynais džinsais ir juoda maike. Stambesnis išlipo iš vairuotojo pusės, jam kraujavo nosis, iš karto pribėgo medicinos darbuotojas, o su kitu buvo viskas tvarkoje, jis išlipo iš priekio, iš keleivio pusės. Kaltinamasis buvo vairuotojas, ne keleivis. <...> Po įvykio kalbėjo su A., jis buvo priėjęs basas prie jų su J. ir bandė susitarti, bet jie sakė, kad nesitars, nes jau buvo iškviesta policija ir jie ne patys kvietė, medikai iškvietė. Jis (A. G.) pats matė, kaip pareigūnas A. pasakė pasiimti savo daiktus, važiuos į polikliniką, jis atėjo prie vairuotojo pusės, atidarė dureles, pasiėmė savo šlepetes, kurios gulėjo ant kilimėlio.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2021 m. birželio 5 d., vakare, apie 18-19 val. vakaro, važiavo Justiniškėse <..> iš tolo pamatė, kad ateina žmogus per perėją pereiti, pradėjo stabdyti ir tuo momentu, kai mašina pilnai sustojo, patyrė smūgį <...>. Atsitiktinai paskui juos važiavo greitoji, iš greitosios išlipo vairuotojas, priėjo prie jų paklausti, ar jie nenukentėjo, ar jiems nieko neatsitiko, kitas vairuotojas iš karto priėjo prie „Audi“ vairuotojo ir pradėjo žiūrėti, ar kraujuoja, iš kur kraujuoja. Vairuotojui A. buvo teikiama pagalba, nes jis buvo kraujuotas <...> A. išlipo iš mašinos, priėjo prie jų, pasiūlė susitarti, bet jau buvo vėlu, buvo iškviesta policija, apgadinta mašina ir stulpas. Tada atvažiavo kita greitoji, paėmė A., T. išėjo kažkur, tada pastebėjo, kad jo išvis nėra. Jie ilgą laiką tiesiog stovėjo, o tada T. atėjo iš kitos gatvės pusės su maišu, tame maiše, kaip suprato, buvo jo drabužiai ir pradėjo rėkti, kad jis vairavo, bet policija prie jo priėjo ir pasakė, kad nusiramintų. <...> A. prie jų priėjo su marškiniais, šortais ir basas <...> A. priėjo prie vairuotojo pusės ir iš po vairuotojo sėdynės pasiėmė šlepetes.

Be to, reikšminga ir tai, kad liudytojas D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liudytojai nurodė būtent kaltinamąjį A. P., kaip automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Tokie liudytojo pareigūno parodymai sustiprina liudytojų J. S. ir A. G. parodymų patikimumą. Liudytojas D. Č. parodė, kad atvykus, liudytojai nurodė vairuotoją A. P., iškvietė greitąją. Tapkes rado po vairuotojo pedalais. Liudytojas V. T. parodė, kad vienas iš dalyvių buvo greitosios automobilyje, tas, kuris vairavo. Nukentėję asmenys papasakojo, kad vairavo A.. A. atėjo iš greitosios ir nuėjo susirinkti savo daiktų iš automobilio, dar atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis buvo basas, po to pasiėmė šlepetes iš vairuotojo vietos. <...> Iš pradžių kaltinamasis sakė, kad pats vairavo, o vėliau jis sakė, kad jo draugas pabėgo ir ne jis vairavo. Ligoninėje jis pradėjo skambinti kažkam, kažko ieškojo, kad prisiimtų atsakomybę ir sakė, kad ne jis vairavo.

Kaip matyti, liudytojų A. G. ir J. S. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu sutampa tarpusavyje dėl esminių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad liudytojai A. G. ir J. S. negalėjo matyti, kad būtent kaltinamasis A. P., o ne liudytojas T. A., vairavo automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo vasara, šviesus paros metas, be to, tiek kaltinamojo, tiek jo draugo liudytojo T. kūno sudėjimas yra akivaizdžiai skirtingas, be to, liudytoja J. S. nurodė, kad ji T. iš matymo žino, nes ji lankė mokyklą su mergina, kuri vėliau susilaikė vaiko nuo T.. Byloje nenustatyta, kad liudytojams objektyviai trukdė kokios nors aplinkybės pamatyti, kas išlipo iš transporto priemonės vairuotojo pusės. Be to, akivaizdu, kad iš vairuotojo pusės išlipa automobilį vairavęs asmuo. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo teigti, kad liudytojai galėjo sumaišyti asmenis, t. y. kuris iš jų išlipo iš keleivio, o kuris iš vairuotojo pusės. Taigi, nėra abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį „Audi“ vairavo būtent A. P..

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingą dieną automobilį vairavo jo draugas T. A.. Tuo tarpu iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pareigūnų įvykio dieną darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos tokios aplinkybės: <...> priėjęs policijos pareigūnas klausia A. P., ar vairavo jis. A. P. atsako, kad jis. Pareigūnas paklausia jo, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsako, kad ne (1 t., b. l. 43-45). Be to, liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad <...> tą žmogų, kurį jiems nurodė, atsivedė į savo automobilį, nes jis šlubavo. <...> Vienas iš atvykusių policininkų atėjo su alkotesteriu, tas vyriškis papūtė, pareigūnas paklausė, ar jis vairavo, tas vyriškis lyg ir pasakė, kad taip. Liudytojas M. K. taip pat parodė, kad su asmeniu bendrauti sekėsi sunkiai, nes jis buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo. Skundėsi rankos ar nugaros skausmais. <...> Jis neneigė, kad nevairavo, sakė, kad dabar prisidirbo.

Tuo tarpu savo poziciją, kad automobilį vairavo ne jis, kaltinamasis nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas T. A. parodė, kad jis ir A. važiavo namo į (duomenys neskelbtini), užvažiavo pas jo (T. A.) merginą, jis pasidėjo daiktus. Po merginos norėjo užvežti A. ir įvyko avarija. Susidūrė su BMW mašina, po įvykio juos nusviedė į dešinę pusę. Ištraukė iš mašinos raktelius, nuėjo aplink mašiną pasiimti daiktų, kurie buvo likę ir išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos. <...> pareigūnams padavė raktelius nuo mašinos, pasakė, kad jis vairavo mašiną, jie paprašė jo duomenų ir pasakė pasišalinti. Jis pastovėjo kurį laiką, galvojo, kad pareigūnai jį dar pakvies, veš į komisariatą, apklausinės, bet jie pasakė, kad išeitų. <...>. A. sėdėjo keleivio pusėje, iš dešinės priekyje. A. buvo išgėręs, o jis buvo blaivus. <...> A. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. <...> Jis nuėjo link namų, tiesiog ėjo ir tiek – link (duomenys neskelbtini) Namuose nebuvo. Atsisėdo ant suoliuko, pasėdėjo ir grįžo atgal. <...> Kai A. išlipo iš mašinos, turbūt buvo basas, nes jo „tapkes“ jis pakišo po sėdyne, nes galimai būtų maišiusios jam (T. A.) vairuoti. Teismas netiki liudytojo T. A. parodymais, jis yra senas kaltinamojo draugas ir tokiais parodymais siekia padėti savo draugui kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojo T. A. nurodytas aplinkybes paneigia jau aptarti liudytojų A. G. ir J. S. duoti parodymai. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. G. pažymėjo, kad <...> vienas buvo stambesnis, apsirengęs šortais, basas, atrodo, kad pilka maike, kitas buvo mažesnio kūno sudėjimo, juodais plaukais, tamsiai apsirengęs - mėlynais džinsais ir juoda maike. Stambesnis išlipo iš vairuotojo pusės, jam kraujavo nosis, iš karto pribėgo medicinos darbuotojas, o su kitu buvo viskas tvarkoje, jis išlipo iš priekio, iš keleivio pusės. <...> A. buvo basas. Jis (A. G.) pats matė, kaip pareigūnas pasakė A. pasiimti savo daiktus, važiuos į polikliniką, jis atėjo prie vairuotojo pusės, atidarė dureles, pasiėmė savo šlepetes, kurios gulėjo ant kilimėlio, pasiėmė jas ir nuėjo. Liudytoja J. S. taip pat parodė, kad <...> žiniasklaidos darbuotojas priėjo prie A., nes jis buvo girtas, klausė, kodėl jis basas, nes A. prie jų priėjo su marškiniais, šortais ir basas, sakė pasiimti jam šlepetes, tada A. priėjo prie vairuotojo pusės ir iš po vairuotojo sėdynės pasiėmė šlepetes. <...>. Salėje yra vairuotojas (liudytoja nurodo į kaltinamąjį A. P.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybių dėl tapkių po vairuotojo sėdyne nei kaltinamasis, nei liudytojas T. A. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, be to, tiek kaltinamasis, tiek jo draugas T. nurodė, kad prieš avariją jie dar buvo užsukę pas T. į namus, taigi, jei kaltinamasis sėdėjo keleivio vietoje, o jo šlepetės buvo po vairuotojo sėdyne, tai kaltinamasis, eidamas pas T. į namus, turėjo eiti basas, kas iš esmės yra nelogiška.

Taigi išanalizuoti liudytojo T. A. parodymai, duoti teisme, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vertinant šio liudytojo parodymus su jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei gretinant juos su liudytojų duotais parodymais bei tuo, kas nustatyta iš jau aptartų bylos įrodymų, liudytojo T. A. parodymai prieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai, todėl teismas jais nesivadovauja nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes.

Liudytojai tiksliai apibūdino tiek asmenį vairavusį automobilį, tiek asmenį, buvusį keleivio vietoje, be to, liudytoja J. S. pažymėjo, kad vairuotojas yra kaltinamasis A. P., o T. pažįsta, ne asmeniškai, bet žino, kaip jis atrodo. Akivaizdu, kad aplinkybę, jog kaltinamasis A. P. buvo basas, o davus jam laiko susirinkti daiktus, jis nuėjo iki vairuotojo pusės ir pasiėmė savo avalynę, patvirtina taip pat tiesioginiai liudytojų parodymai bei „Body“ kamerų vaizdo įrašai <...> Pareigūnas klausia, ar jis turi batus, nes čia pilna stiklų. A. P. atsako, kad taip. Jis atsistoja, išlipa iš greitosios ir basas nueina prie automobilio „Audi“, atidaro vairuotojo dureles ir kažko ieško. Pareigūnas sako paimti „tapkes“. Tada A. P. pasilenkęs iš apačios (lyg iš po pedalų) ištraukia šlepetes ir jas užsideda. <...> (1 t., b. l. 43-45). Liudytojai A. G. ir J. S. nurodė, kad kaltinamasis iškart po įvykio buvo prie jų priėjęs ir norėjo susitarti, tačiau nesuprantama ir nelogiška, kodėl pats kaltinamasis eitų tartis su nukentėjusio automobilio vairuotoju ir keleive, jei automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne kaltinamasis. Taip pat logiškai nepaaiškinama ir nesuprantama, jei automobilį vairavo ne kaltinamasis, kodėl jis to iškart nenurodė policijos pareigūnams, kai jam buvo užduotas toks klausimas. Pažymėtina ir tai, kad jis nebuvo taip stipriais sužalotas, kad būtų praradęs sąmonę ar visiškai nesiorientų aplinkoje bei nesuprastų kas vyksta.

Šių faktų visuma, pagrįsta teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimais ir byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamasis transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus – iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. 2021 m. birželio 5 d. 18.54 val. nustatytas 2,51 prom. girtumas, o 2021 m. birželio 5 d. 19.14 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas. A. P. pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais, taip pat jis teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog įvykio dieną buvo neblaivus (1 t., b. l. 50-53).

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina rašytinė ir vaizdinė bylos medžiaga. Kaltinamojo paaiškinimus, jog automobilį vairavo jo draugas T. A., o ne jis, teismas laiko gynybine versija, nes jai prieštarauja byloje esančių jau aptartų bei teismo įvertintų įrodymų visuma.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. P. vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,40 promilių neblaivumas). Jis prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus ir suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Tai sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, pripažintina, jog A. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. jauno amžiaus, nevedęs (t. 1, b. l. 101), Sodros duomenimis dirba (t. 1, b. l. 104), per 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 105-109), anksčiau teistas, nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 110-117). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė kaltinamajam skirti 60 parų areštą, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad A. P. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados apie kaltinamojo polinkį nusikalsti, o padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip vienkartinį, atsitiktinį nusikaltimą. Todėl teismas sprendžia, kad A. P. arešto bausmė būtų per griežta. Kaltinamasis dirba, yra jauno, darbingo amžiaus, 2012 m. bauda, paskirta nuosprendžiu sumokėta, taip kaltinamasis moka baudas už administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai ir pirmiau minėtas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios rūšies bausmės minimalus dydis, tačiau mažesnis nei jos vidurkis, t. y. 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis A. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 5 d. 21.00 val. iki 2021 m. birželio 6 d. 12.30 (t. 1, b. l. 83, 85). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs kaltinamajam skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 20 mėnesių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas net 2,40 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. A. P., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, vakaro metu, sukėlė eismo įvykį, todėl kėlė itin didelę grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokios rūšies KET pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas dvejiems metams keturiems mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 6 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. P., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog A. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. P. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 2030 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė mieste, sukeldamas eismo įvykį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats A. P. (t. 1, b. l. 57). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. P. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad A. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. turtui – automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę naudotis (1 t., b. l. 59-62). Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis pratęstas iki 2022 m. birželio 7 d. (t. 2, b. l. 87-88). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (1 t., b. l. 86-92) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: vokas su 4 kompaktinėmis plokštelės, saugomas byloje (prisegtas prie bylos antro tomo galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 12 Eur, t. y. išlaidas dėl automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 8 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje (1 t., b. l. 65-78). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad už šių išlaidų atlyginimą yra atsakingas kaltinamasis, taigi, jos iš jo priteistinos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad automobilį atsiėmė, sumokėjo apie 140-150 eurų už saugojimo išlaidas, tačiau teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pateikus paklausimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja el. laiške nurodė, kad jei buvo gauti iš VPK dokumentai dėl išlaidų ir jie pateikti byloje, reiškia, kad kaltinamasis nesumokėjo. Taigi, kaip minėta, esant tokiai situacijai yra pagrindas minėtas 12 Eur išlaidas priteisti iš kaltinamojo; tačiau kaltinamajam išaiškintina, kad jeigu šios išlaidos buvo vis tik apmokėtos, jis turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus vykdymo procese ir vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo gali būti nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 5 d. 21.00 val. iki 2021 m. birželio 6 d. 12.30 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 73 MGL, t. y. 3650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. birželio 6 d.; apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pratęstą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotojas – A. P., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą, perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: voką su 4 kompaktinėmis plokštelėmis, saugomą byloje (prisegtas prie antro tomo galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Priteisti iš A. P. 12 (dvylika) eurų proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. (duomenys neskelbtini)) naudai.

A. P. išaiškinti, kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 20 (dvidešimties) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė