- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-458-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01193-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- J. E.
- Atsakovas
- A. E.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2654-1000/2022 pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo bei A. E. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo J. E..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. E. (toliau – ir ieškovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinį iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2654-1000/2022 įsiteisėjimo netrukdyti ieškovei patekti į nekilnojamąjį turtą – teritoriją, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat areštuoti atsakovo A. E. vardu lėšas sąskaitose visuose Lietuvos Respublikos bankuose, kredito įstaigose bei kredito unijose, seifą Panevėžio kredito unijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė turi ūkininko ūkį, augina medelius, kurie yra minėtame nekilnojamajame turte, ten yra bendrai su atsakovu įgytas turtas, automobiliai, kuriais ji negali naudotis, taip pat negali su vertintojais patekti į minėtą turtą, siekiant jį įvertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės J. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo. Pagal ieškovės ieškinį bus sprendžiama ir dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto padalinimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad negali patekti į namus, kur ilgą laiką gyveno ir iš kurių išsikraustė 2022 m. sausio 6 d., negali pasiimti iš namų jai priklausančių daiktų, naudotis automobiliais, negali patekti į teritoriją, verstis ūkininko veikla, be to, negali įvertinti santuokos metu įgyto dalintino turto. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad namų valda su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, ieškovė iš namų išsikraustė 2022 m. sausio 6 d. ir jis netrukdo ieškovei ateiti pasiimti jai priklausančių daiktų, su sąlyga, kad kartu dalyvautų ir policijos pareigūnai, siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų. Ieškovė nei prašyme, nei teismo posėdžio metu nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, kad atsakovas trukdo naudotis jai priklausančiu turtu, neleidžia ieškovei policijos pareigūnų akivaizdoje atsiimti jai priklausančius daiktus, todėl šis reikalavimas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovė nurodo ir tai, kad nori patekti į atsakovui priklausančias patalpas (namą, ūkinį pastatą), jog galėtų apžiūrėti ir įvertinti ten esančius namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką ir pan.) bei atliktus pagerinimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas iš ieškinio nustatė, kad ieškovė prašo dalinti tik registruotą kilnojamąjį turtą (automobilius), tačiau neprašo dalinti jokių namų apyvokos daiktų, name atliktus pagerinimus ieškinyje jau yra įvertinusi 50 000 Eur, todėl vertino, kad ieškovei nėra jokio pagrindo patekti į atsakovo nuosavybės teise valdomą namą, siekiant įvertinti įvairius daiktus. Teismas pažymi, jog daiktų vertės nustatymas nėra susijęs su būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, o ieškovė, tikslindama ieškinį, gali nurodyti tiek dalytinus namų apyvokos daiktus, tiek ūkyje auginamus augalus, nurodydama preliminarias jų vertes, tuo tarpu reali jų vertė būtų nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės, atsiradus ginčui dėl vertės.
5. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašo areštuoti atsakovo vardu lėšas sąskaitose visuose Lietuvos Respublikos bankuose, kredito įstaigose bei kredito unijose, seifą Panevėžio kredito unijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė su prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, ketinimą lėšas dovanoti, perleisti ar pan., be to, visiškai nepagrindė tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo bei proporcingumo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie bent tikėtinai pagrįstų, jog atsakovas būtų nesąžiningas ir (ar) ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, dalis motyvų taikyti laikinąsias apsaugos priemones net nėra pagrįsti ieškinio reikalavimais. Ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovui jau buvo uždrausta disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei transporto priemonėmis, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, taip užtikrinant būsimo sprendimo įvykdymą.
7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jos prašymas laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė J. E. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2654-1000/2022 ir įpareigoti atsakovą A. E. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo netrukdyti ieškovei patekti į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y., namų valdą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, arba panaikinus skundžiamą nutartį, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad teismas, netenkindamas jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi melagingais atsakovo paaiškinimais, kad jis ieškovei netrukdo iš namų pasiimti jai priklausančių daiktų. Tačiau iš tiesų ji negali patekti į namus, negali naudotis bendrai įgytomis transporto priemonėmis, pasiimti dalies dokumentų, susijusių su ūkininko ūkiu ir individualia veikla, kuriuos turi pateikti teismui. Šiuo metu ji taip pat negali naudotis santuokos metu įrengtu pramoniniu šaldytuvu, esančiu name, kuris yra būtinas jos ūkio veiklai, atsakovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, neleidžia jai patekti į namą ir pasiimti kitų ūkininko ūkio veikloje būtinų reikmenų (benzininio purkštuvo, stendų, vežimėlių-liftų, chemijos produktų, trąšų, medelių tvirtinimo skabių, padėklų, taros, indelių, grėblių, kastuvų, žoliapjovių ir dar daug kitokių reikmenų). Šaldytuve buvo sudėta jos ūkio produkcija – česnakai – ir iki šiol ji nežino, ar česnakai yra likę ar atsakovas juos pardavė. Atsakovas yra perprogramavęs automobilio BMW užvedimo sistemą ir ji negali santuokoje įgytu automobiliu naudotis. Atsakovas naudojasi automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jai šiuo automobiliu atsakovas neleidžia naudotis, neduoda nei automobilio raktelių, nei dokumentų.
10. Pažymi, kad ieškinyje nurodė, jog turto pagerinimų atlikta už 50 000 Eur, tačiau tokią vertę ji nustatė savo nuožiūra. Dalintiną turtą sudaro ir kitas kilnojamasis turtas: piniginės lėšos, registruotinas kilnojamasis turtas (šiuo metu ji dar tikslina įgytos technikos sąrašą), ūkininko ūkis. Ūkininko ūkyje ji turi įgijusi daug įvairių medelių, kurie yra laikomi nekilnojamajame turte, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar ji negali patekti į namus, apžiūrėti kilnojamojo turto, įvertinti jo būklės. Dėl to ji negali tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes turto vertintojai negali šio turto įvertinti.
11. Nurodo, kad byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo dar nėra išnagrinėta, turtas nepadalintas, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę naudotis bendrai, nepažeisdami vienas kito teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Prie atskirojo skundo pridėti priedai nėra net susiję su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone. Be to, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir neduoda pagrindo daryti išvadą, jog jų nepritaikius ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįvykdomas. Mano, jog šiuo atveju nėra net pagrindo svarstyti apie prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės efektyvumą ir proporcingumą, todėl teismas visiškai pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
15. Ieškovė J. E. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – SMS trumpųjų žinučių bei automobilio fotonuotraukos kopijas.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, pažymi, kad savo procesiniame dokumente ieškovė neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti. Be to, ieškovės pateikti nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo esme. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos ieškovė turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
18. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo netrukdyti ieškovei patekti į teritoriją bei pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, be to, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškovės byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, argumentuoja aplinkybe, kad pastate ir ūkiniame pastate, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), yra likę ieškovei priklausantys daiktai: vykdant ūkininko ūkio veiklą įsigyti medeliai, ūkininko ūkio ir individualios veikos dokumentai, jos ūkio produkcija – česnakai, ūkininko ūkio veiklai būtini reikmenys (benzininis purkštuvas, stendai, vežimėliai-liftai, chemijos produktai, trąšos, medelių tvirtinimo skabės, padėklai, tara, indeliai, grėbliai, kastuvai, žoliapjovės ir dar daug kitokių reikmenų).
21. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pastebėtina, kad byloje sprendžiamas ginčas ne dėl savininko pažeistų teisių gynimo, o dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tame tarpe, ir dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl jos teisių pažeidimo nesuponuoja pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas neužtikrins galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
22. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Ieškovė atskirąjame skunde nurodo, kad negali naudotis transporto priemonėmis, turtu, esančiu name ir ūkiniame pastate, pramoniniu šaldytuvu, kurie buvo įgyti santuokos metu, tačiau tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirąjame skunde ieškovė neformuluoja prašymo įpareigoti atsakovą (sutuoktinį) netrukdyti jai naudotis tuo turtu.
23. Atskirąjame skunde ieškovė akcentuoja, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji negalinti tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti patikslintą ieškinį byloje, nes neturi galimybių su turto vertintojais ar kitais specialistais patekti į teritoriją bei pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tikslu įvertinti dalintiną kilnojamąjį turtą, atliktus pagerinimus. Atskirąjame skunde ji taip pat nurodo, kad atsakovas grąsina užarti jos ūkio braškes, klaidina teismą, sakydamas, kad automobilis AUDI, esantis atsakovo namų valdoje, yra geros būklės, nors šis automobilis yra seniai nenaudojamas ir supelijęs. Iš šių atskirojo skundo argumentų galima spręsti, jog ieškovė šiuo atveju pareikštu prašymu iš esmės siekia pasirengti bylai dėl santuokos nutraukimo ir surinkti reikiamus įrodymus. Tačiau asmeniui, negalinčiam gauti bylai reikalingų įrodymų, yra suteikiama galimybė šiuos įrodymus surinkti kitomis CPK nustatytomis priemonėmis. CPK 199 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Šios procesinės teisės normos pagrindu ieškovė turi teisę teikti prašymą bylą nagrinėjančiam teismui ir prašyti įpareigoti leisti atsakovą su atstovais, antstoliumi ir kitais specialistais apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, t. y. namų valdą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslu fiksuoti, aprašyti bylai reikšmingas aplinkybes.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo netrukdyti ieškovei patekti į teritoriją bei pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė ieškovės prašymui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
26. Atsakovas A. E. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.