- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-853-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. Š. (V. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-216-235/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Džuda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą prašymas priteisti atsakovo V. Š. 1 724,77 Lt nesumokėtų mokėjimų, 17 134,17 Lt dydžio papildomas išlaidas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo pagrindu, kad tarp jo ir trečiojo asmens BUAB „Džuda“ buvo sudarytos aštuonios savarankiškos lizingo sutartys (toliau ir Lizingo sutartys), o trečiojo asmens prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo laidavimu. Lizingo sutartis ieškovas nutraukė vienašališkai 2009 m. lapkričio 5 d. trečiajam asmeniui iš esmės pažeidus savo įsipareigojimus – nemokant įmokų pagal nustatytą grafiką. Dėl tokių neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ieškovas ne tik negavo visų suplanuotų gauti įmokų pagal Lizingo sutartis, tačiau turėjo turto pardavimo ir kitų išlaidų, kurių nepadengė iš turto pardavimo gautos lėšos.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau ieškinys jo atžvilgiu pareikštas tik 2012 m. liepos 13 d. Taigi atsakovo laidavimas yra pasibaigęs (CK 6.88, 6.89 straipsniai). Be to, ieškovas nepagrindžia prašomų priteisti sumų realumo, nes jo pateikti įrodymai yra prieštaringi, o įvertinus mokėjimo grafikuose ir 2012 m. birželio 29 d. ieškovo reikalavime nurodytas sumas matyti, kad ieškovas gavo 20 492,92 Lt pelną. Taipogi ieškovas nepagrįstai prie nuostolių priskaičiuoja PVM sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Laidavimo sutarčių 21. punkto matyti, jog šalys susitarė dėl laidavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Dėl šios priežasties atsakovo laidavimas nėra pasibaigęs. Teismas nurodė, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo, atsiėmus ginčo turtą, nesumokėtos turto išpirkimo įmokos yra pridedamos prie likusios (neišpirktos) ginčo turto vertės, taigi ieškovo reikalavimas priteisti 1 724,77 Lt nėra paneigtas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pranešė atsakovui apie lizingo dalykų pardavimus, nepateikė įrodymų, už kokią kainą buvo galima juos parduoti, ieškovui perduotų lizingo dalykų neišmokėta vertė buvo mažesnė nei jų rinkos vertė, teismas sprendė, jog ieškovas nuostolių nepatyrė, o realizavęs turtą už mažesnę nei rinkos kainą neteko teisės į pareikštų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Be to, ieškovas, pardavęs lizingo objektus, gavo pelną, o nepateikus įrodymų apie parduodamų lizingo objektų rinkos vertę, laikytina kad ieškovui visos papildomos išlaidos, nuostoliai yra pilnai atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl 1 724,77 Lt nesumokėtų mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl jis turėjo būti patenkintas.
2. Dėl nuostolių dydžio. Šioje byloje ieškiniu nereikalauta nuostolių iš turto pardavimo atlyginimo. Prašomų priteisti nuostolių pagrindas – papildomų išlaidų (ginčo turto paruošimo transportavimui, pervežimo ir pervarymo, pirkėjo bei turto suradimo paslaugos) atsiradimas. Pardavęs lizinguotą turtą ieškovas gavo 7 973,03 Lt, bet ne 20 492,92 Lt pelno kaip nurodo atsakovas. Lizinguotas turtas ieškovui perduotas pažeidžiant Lizingo sutartyse nustatytus terminus, o pranešimu informavus apie jo pardavimą atsakovą ir trečiąjį asmenį pastarieji į jį nereagavo jokia forma. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs ieškovui pasiūlymus dėl pirkėjų, taigi ieškovas turėjo teisę turtą realizuoti savo nuožiūra. Ieškovas pateikė ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurių matyti kokia buvo pardavimo kaina. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, jog turtas parduotas už rinkos vertę. Turto pardavimą ieškovas pavedė profesionalams – partneriams, kurie už savo paslaugas gauna atlygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtą buvo siekiama parduoti kuo mažesne kaina. Visos ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su ginčo turto atsiėmimu, pardavimu ir kita, sąlygotos netinkamo trečiojo asmens prievolių vykdymo, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turi atlyginti nurodytas išlaidas.
Įvertinus tai, kad pirmojoje instancijoje ieškovas nekėlė nuostolio iš turto pardavimo atlyginimo klausimo, todėl neteikė ir įrodymų apie bendradarbiavimą su atsakovu ir trečiuoju asmeniu. Iškilus šiam klausimui, teikiami su juo susiję įrodymai.
3. Dėl 17 134,17 Lt papildomų išlaidų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šios išlaidos būtų nepagrįstos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą konstatuojant, kad atsakovo laidavimai ieškovui buvo pasibaigę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Jis teigia, kad su ieškovu nebuvo tartasi, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo. Laidavimo sutarčių 21. punkto nuostata pažodžiui atkartoja CK 6.87 straipsnio 1 dalį, taigi ji nevertintina kaip susitarimas netaikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje ir 6.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laidavimo pabaigos pagrindų. Atsakovas laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal Lizingo sutartis, kurios apibrėžtos konkrečiais terminais (numatyti grafikai), todėl ieškovas privalėjo per tris mėnesius nuo pagrindinių prievolių įvykdymo termino suėjimo dienos pareikšti atsakovui kaip laiduotojui ieškinį (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant terminą, per kurį ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį galima atsižvelgti ir į bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo terminą. Aiškinant Laidavimo sutarčių turinį turėjo būti atsižvelgta, jog jų tekstą iš anksto parengė ieškovas ir jos pasirašytos prisijungimo būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jo teigimu Laidavimo sutarčių 21. punktu šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, kuriam netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje ir 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, neprijungti naujai pateikiamų įrodymų. Jis teigia, kad nėra įrodytas trečiojo asmens atsakomybės dydis, nes ieškovo reikalavimai grindžiami tik jo parengtomis pažymomis ir kitais įrodymais, kurie, be to, yra prieštaringi. Įvertinus mokėjimo grafikuose ir 2012 m. birželio 29 d. ieškovo reikalavime nurodytas suma matyti, kad ieškovas iš viso gavo 22 000 Lt pelno, kas iš esmės atitinka jo nurodomas patirtas išlaidas. Vienašališkai nutraukęs Lizingo sutartis ieškovas neteko teisės reikalauti sumokėti lauku nesumokėtas įmokas bei įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, kurie atsirado dėl sutarčių nutraukimo, o ne dėl turto pardavimo ar papildomų išlaidų. Ieškovo patirtų nuostolių dydis turėjo būti apskaičiuotas sutarties nutraukimo momentu. Lizingo sutarčių nutraukimo momentu ieškovas gavo kur kas didesnės vertės turtą nei buvo neišmokėta jo vertė, todėl jis dėl sutarčių nutraukimo nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokia lizingo dalykų kaina buvo Lizingo sutarčių nutraukimo momentu, todėl manytina, kad jų pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė už rinkos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakovo laidavimo prievolės pabaigos
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad jis ieškovui už trečiojo asmens prievoles pagal Lizingo sutartis laidavo iki visiško jų įvykdymo, todėl šalių ginčui netaikytini CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminai. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas tomis pačiomis sąlygomis 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė aštuonias analogiškas laidavimo sutartis (t. 1, b. l. 17-18, 34-35, 46-47, 57-58, 72-77, 93-94). Laidavimo sutarčių 21. punkte nustatyta: „Šios Sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal Lizingo sutartį“. Teisėjų kolegija pastebi, jog tokia sąlyga teismų praktikoje traktuojama kaip susitarimas dėl laidavimo iki visiško ir galutinio prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. P., bylos Nr. 2A-1165/2013; 2013 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. J. M. ir kt., bylos Nr. 2A-602/2013). Nepaisant to, kad Laidavimo sutarčių tekstą rengė ieškovas, atsakovas jas pasirašė prisijungimo būdu, tačiau sutarčių sąlygos atsakovui buvo atskleistos, jos yra lakoniškos ir nedviprasmiškos. Todėl atsakovas neabejotinai turėjo suvokti Laidavimo sutarčių 21. punkto turinį bei prisiimamų įsipareigojimų apimtį. Aiškinti Laidavimo sutarčių sąlygų atsakovo siūlomu būdu nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovo reikalavimų masto ir pagrįstumo
CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjui iš esmės ją pažeidus, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. E. K., bylos Nr. 3K-3-237/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 1 724,77 Lt nesumokėtų mokėjimų ir 17 134,17 Lt papildomų išlaidų, t. y. išlaidų patirtų susigrąžinant ir realizuojant lizingo dalykus. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas prašomus priteisti nuostolius patyrė, kadangi lizingo dalykus realizavo už mažesnę nei rinkos kainą. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad lizingo davėjas, kai lizingo sutartis nutraukta, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, t. y. nuspręsdamas susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, turi elgtis sąžiningai ir dėti visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013).
Nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Džuda“ 2004 m. gruodžio 9 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT012970, 2004 m. gruodžio 23 d. – Lizingo sutartį Nr. LT013413, 2007 m. kovo 19 d. – Lizingo sutartį Nr. LT048551, 2007 m. rugpjūčio 22 d. – Lizingo sutartį Nr. LT058728, 2007 m. gruodžio 5 d. – Lizingo sutartis Nr. LT065351, Nr. LT065350, Nr. LT065349, ir 2007 m. gruodžio 22 d. – Lizingo sutartį Nr. LT066491 (t. 1, b. l. 6-16, 23-33, 40-45, 51-56, 62-71, 87-94). Šias sutartis ieškovas vienašališkai nutraukė nuo 2009 m. lapkričio 5 d. (t. 1, b. l. 99). Lizingo dalykais buvę daiktai ieškovai perduoti 2009 m. lapkričio 24 d., 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. vasario 4 d. (t. 1, b. l. 160-167). Iš pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų aišku, kad lizingo daiktus ieškovas pardavė 2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. vasario 23 d., 2010 m. balandžio 8 d., 2010 m. balandžio 13 d., 2010 m. balandžio 21 d., 2010 m. liepos 27 d. sudarytomis pirkimo – pardavimo sutartimis už 148 137,42 Lt (t. 1, b. l. 221-245).
Pagal Lizingo sutarčių įmokų grafikus lizingo dalykų neišpirkta vertė be PVM nesumokėtų mokėjimų dienomis (pagal Lizingo sutartis Nr. LT012970, LT013413, LT065349, LT066491 - 2009 m. rugpjūčio 30 d., pagal Lizingo sutartį Nr. LT065350 – 2009 m. liepos 30 d., pagal Lizingo sutartį Nr. LT058728 – 2009 m. gegužės 30 d., pagal Lizingo sutartį Nr. LT065351 – 2009 m. balandžio 30 d.) sudarė 140 164,39 Lt (t. 1, b. l. 7, 24, 51-52, 63, 65, 67, 88). Taigi priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas iš turto pardavimo gavo ne 22 000 Lt, bet 7 973,03 Lt pelną (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, apskaičiuodamas ieškovo gautas pajamas iš lizingo dalykų pardavimo, atsakovas be pagrindo remiasi Lizingo sutarčių įmokų grafikuose fiksuotomis turto išpirkimo vertėmis, nurodytomis ne ties nesumokėtų mokėjimų dienomis (t. 1, b. l. 257-260), bet ties 2009 m. spalio 30 d. Iš atsakovo 2012 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktų paaiškinimų raštu (t. 1, b. l. 269-275) aišku, kad nurodytą klaidą atsakovas padarė, nes vadovavosi ieškovo 2012 m. birželio 29 d. parengtoje Pažymoje apie įsiskolinimą (t. 1, b. l. 105) nurodyta paskutinių einamųjų mokėjimų sąskaitų išrašymo data, ignoruodamas faktą, kad šioje pažymoje fiksuotos tik neapmokėtų palūkanų, kurių nepadengė iš turto pardavimo gautos pajamos, sumos.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovas Lizingo sutarčių dalykais buvusį turtą galėjo parduoti už didesnę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų, be savo pasvarstymų, atsakovas nepateikė (pavyzdžiui, konkretaus parduoto turto vertės įrodymų). Byloje nustatyta, kad ieškovas Lizingo sutarčių dalykų pardavimą organizavo pasitelkęs profesionalų tarpininką, o atsakovą apie turto pardavimo (rinkos) kainą informavo atskirais pasiūlymais, kuriais inter alia siūlė įsigyti turtą (t. 2, b. l. 103-111). Dėl šių argumentų papildomai išskirtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl ginčo turto pardavimo eigos teisėtumo tuo aspektu, jog ieškovas apie turto pardavimą jo neinformavo, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė dėl šių aplinkybių. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą priimti ir vertinti ieškovo kartu su apeliaciniu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Atsakovas nurodytų ieškovo pasiūlymų bei viso turto pardavimo proceso atžvilgiu užėmė pasyvią poziciją, t. y. neteikė nei pirkėjų kandidatūrų, nei siūlė naudotis kitomis nei pasirinktos ieškovo turto realizavimo formomis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Lizingo sutarčių dalykai ieškovui perduoti pažeidžiant Lizingo sutarčių sąlygą, jog turtas ieškovui turi būti perduotas Lizingo sutarčių nutraukimo dieną – 2009 m. lapkričio 5 d. (Lizingo sutarčių 11.5. punktas): 2009 m. lapkričio 24 d., 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. vasario 4 d. Taigi Lizingo dalykų rinkos vertė, buvusi sutarčių nutraukimo dieną, nereikšminga.
Ieškovas yra lizingo bendrovė, kuri pagal savo veiklos pobūdį suinteresuota per įmanomai trumpiausią laiką ir komerciniu požiūriu pagrįstą kainą sudaryti naujas lizingo sutartis dėl perimto turto arba jį realizuoti. Lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Taigi tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui (žr. cituotą nutartį, priimtą byloje „SEB lizingas“ v. A. S.). Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Iš minėto aišku, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamo Lizingo sutarčių vykdymo apskaičiuotini iš visos sumos, kurią ieškovas būtų gavęs trečiajam asmeniui tinkamai įvykdžius sutartis, atimant trečiojo asmens BUAB „Džuda“ sumokėtų lizingo įmokų ir iš Lizingo sutarčių dalykų pardavimo gautų pajamų sumą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog visi ginčo daiktai realizuoti faktiškai per pusę metų, taigi pakankamai operatyviai. Nors operatyvus daiktų pardavimas savaime neįrodo, kad jie buvo realizuoti komerciškai pagrįstu būdu, tačiau priešingą tvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis). Atsakovui nepaneigus nurodyto fakto, laikytina, kad, realizavęs Lizingo sutarčių dalykus, ieškovas gavo 7 973,03 Lt pelną, kurį sudaro skirtumas tarp neišpirktos jų vertės ir iš pardavimo gautų pajamų. Pripažinus, kad ieškovo veiksmų teisėtumas Lizingo sutarčių dalykais buvusio turto realizavimo procese nenuginčytas – ieškovas bendradarbiavo su atsakovu, informavo apie turto pardavimo kainas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalis bei šiuo pagrindu visiškai atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Byloje pateikti įrodymai, o būtent ieškovui išrašytos PVM sąskaitos – faktūros už suteiktas ginčo turto paruošimo transportavimui, pervežimo, pervarymo, vertinimo ir pardavimo paslaugas (t. 1, b. l. 106-122), mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 200-203, 209-210, 212-215), įrodo ieškovą turėjus 17 134,17 Lt papildomų išlaidų. Šios išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais patirtais dėl netinkamo Lizingo sutarčių vykdymo – jas ir netinkamą Lizingo sutarčių vykdymą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo tarpu 1 724,77 Lt nesumokėti mokėjimai atsirado iki Lizingo sutarčių nutraukimo, taigi ieškovas turi teisę į suteikto finansavimo atlyginimą. Nei aptartų papildomų išlaidų, nei nesumokėtų mokėjimų iš Lizingo sutarčių dalykų pardavimo gautos pajamos nepadengė, todėl ieškovas CK 6.574 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į šių sumų priteisimą iš trečiojo asmens BUAB „Džuda“ ir/ar už pastarąjį laidavusio atsakovo (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).
Konstatavus ieškovo reikalavimus esant įrodytus bei nustačius pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo padarytus materialinės teisės normų (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalių) aiškinimo ir taikymo pažeidimus, ieškovo apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu: apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiama 1 724,77 Lt nesumokėtų mokėjimų, 17 134,17 Lt papildomų išlaidų ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 566 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 5; t. 2, b. l. 115). Šios išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos pašto išlaidos – 38,60 Lt, priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) 1 724,77 Lt nesumokėtų mokėjimų, 17 134,17 Lt papildomų išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (18 858,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 566 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį, ir 566 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo V. Š. valstybei 38,60 Lt pašto išlaidų.