- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- eA-1142-492/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. S-2834-(2.5), 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-2894-(2.5) ir įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus: a) dėl neteisėto 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 priėmimo viešo atsiprašymo A. J. ir tokio atsiprašymo teksto ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius (t. y. tiek pat laiko, kiek veikė VTEK neteisėtas sprendimas iki jį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) publikavimo VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; b) dėl internetinėje svetainėje iki šiol viešai publikuojamo VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 panaikinimo ir vietoje jo ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius LVAT 2021 m. spalio 6 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 teksto viešo publikavimo; c) dėl VTEK viešo atsiprašymo teksto pateikimo leidiniams (duomenys neskelbtini), nurodžius jį viešai publikuoti šiuose leidiniuose ir prašant internetinėje erdvėje daugiau nepublikuoti (,,išimti“) publikacijų apie VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“ pripažino, jog jis, buvęs Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narys, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti šias pareigas, atstovaudamas fiziniam asmeniui – 2019 m. gruodžio 4 d. raštu kreipdamasis į Savivaldybės tarybą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas (toliau – ir Sprendimas). Šio Sprendimo kopija išsiųsta jam ir Savivaldybei, Sprendimas paskelbtas interneto svetainėje www.vtek.lt. Be to, žinia apie priimtą Sprendimą iš karto buvo paskleista masinėse informavimo priemonėse.
3. LVAT 2021 m. spalio 6 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino VTEK Sprendimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 6–13 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į VTEK prašydamas: 1. Dėl neteisėto 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 priėmimo viešai jo atsiprašyti ir tokį atsiprašymo tekstą ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius (t. y. tiek pat laiko, kiek veikė VTEK neteisėtas sprendimas iki jį panaikino LVAT) publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; 2. Panaikinti internetinėje svetainėje iki šiol viešai publikuojamą VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. KS-65 ir vietoje jo ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius viešai publikuoti LVAT 2021 m. spalio 6 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021; 3. Pateikti VTEK viešo atsiprašymo tekstą leidiniams (duomenys neskelbtini), nurodant jį viešai publikuoti šiuose leidiniuose ir prašant internetinėje erdvėje daugiau nepublikuoti (,,išimti“) publikacijas apie 2020 m. birželio 8 d. priimtą VTEK sprendimą Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“. VTEK 2021 m. spalio 14 d. sprendime Nr. S-2834-(2.5) ir 2021 m. spalio 22 d. sprendime Nr. S-2894-(2.5) nurodė, kad visus Sprendimo priėmimo ir viešinimo veiksmus ji atliko vadovaudamasi teisės aktų normomis, ji neturi teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo viešą skelbimą, skelbti savo interneto svetainėje LVAT sprendimą, atsiprašyti pareiškėjo bei kreiptis į jo nurodytas visuomenės informavimo priemones su prašymu jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą, nes teisės aktai nenustato VTEK pareigos pranešti visuomenės informavimo priemonėms apie teismų veiklą, jiems nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus bylose, kuriose proceso šalimi yra VTEK.
5. Pareiškėjas teigė, kad nurodyti VTEK sprendimai yra nepagrįsti. LVAT neskundžiamu 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 panaikino Sprendimą ir tai yra teisinis bei faktinis pagrindas, kad toks Sprendimas nuo jo panaikinimo momento nebūtų viešai publikuojamas ir skelbiamas. Pareiškėjas apie tai, kad tolimesniu, nors ir nuasmeninto, Sprendimo publikavimu jam yra daroma žala, argumentuotai nurodė VTEK 2021 m. spalio 6–13 d. teiktuose elektroniniuose laiškuose, tačiau į šiuos argumentus atsakovas skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 bei laikraščio (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 16 d. publikacijos pagrindu Lietuvos advokatų taryba 2020 m. gruodžio 24 d. jam, kaip advokatui, iškėlė drausmės bylą. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo padaryta didelė žala jo profesinei veiklai. Pažymėjo, kad tik po pusantrų metų Advokatų garbės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu drausmės bylą nutraukė nesant drausminės atsakomybės pagrindo.
7. Pareiškėjas tvirtino, kad VTEK, toliau publikuodama panaikintą Sprendimą, atsisakydama publikuoti įsiteisėjusį LVAT sprendimą bei viešai atsiprašyti jo dėl neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimo, ignoruoja elementarias, visuomenėje priimtas etikos normas, objektyvumo bei protingumo kriterijus. Pareiškėjo įsitikinimu, padarius klaidą, ją reikia ištaisyti ir dėl to atsiprašyti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas paaiškino, kad Komisijoje 2021 m. spalio 7–9 ir 11 dienomis buvo registruoti pareiškėjo prašymai, kuriuose, vadovaudamasis tuo, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d. panaikino VTEK 2020 m. birželio 8 sprendimą Nr. KS-65, reikalavo jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą. VTEK pareiškėjo prašymus išnagrinėjo 2021 m. spalio 13 d. posėdyje ir nusprendė jo reikalavimų netenkinti. VTEK sprendimas buvo pateiktas 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5).
10. VTEK nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. buvo registruoti dar keturi pareiškėjo kreipimaisi su analogiško turinio reikalavimais, kaip ir ankstesnieji. VTEK pareiškėjo kreipimąsi nagrinėjo 2021 m. spalio 20 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo teiktų reikalavimų jau buvo priimtas 2021 m. spalio 13 d. posėdyje, atsakymą pareiškėjui pateikė 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-2894-(2.5). Motyvai, kuriais remdamasi VTEK netenkino pareiškėjo reikalavimų, nurodyti skundžiamuose sprendimuose.
11. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, paaiškino, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas nustato, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris nustato, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Minėtas principas yra detalizuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje (,,Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“) ir 6.272 straipsnyje (,,Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“). Nurodė, kad pagal administracinių teismų praktiką reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde mini patirtą ir toliau VTEK tebedaromą žalą, tačiau jos nepagrindžia ir neįrodinėja LVAT praktikos kontekste. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad VTEK, vykdydama pareiškėjo atžvilgiu tyrimą, nepadarė jokių proceso klaidų, neblogino tiriamojo padėties ir Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. LVAT nepripažino, kad VTEK, vykdydama tyrimą ar nagrinėdama bylą, atliko veiksmus, prieštaraujančius imperatyvioms teises normoms, bet vertino, kad VTEK Sprendimas, teisinio vertinimo prasme, neatitinka Įstatymo nuostatų.
13. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimą priėmė įgyvendindamas ir neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad VTEK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimas (šiuo atveju LVAT sprendimas, kuriuo panaikintas VTEK Sprendimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad tyrimo dėl pareiškėjo pradėjimas, visi atlikti tyrimo veiksmai buvo neteisėti. Objektyvios tiesos nustatymo procesas (šiuo atveju pareiškėjo elgesio vertinimas pagal Įstatymą) buvo grindžiamas subjektyviu faktoriumi, t. y. VTEK narių vidiniu (individualiu) įsitikinimu, o ne išankstiniais įsitikinimais ar nusistatymais. VTEK, priimdama Sprendimą, vadovavosi teisės normomis bei įrodymais.
14. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju yra panaikintas VTEK Sprendimas ir tai yra VTEK atsakomybės forma. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad VTEK sąmoningai, tyčia, tendencingai ir pan. siekė nubausti jį, pažeminti jo garbę bei orumą, ar norėjo sukelti neigiamus išgyvenimus bei pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad visus tyrimo, Sprendimo priėmimo ir jo viešinimo veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų normomis, VTEK neturi teisinio pagrindo atsiprašyti pareiškėjo bei kreiptis į jo nurodytas visuomenės informavimo priemones su prašymu neskelbti jų internetinėje erdvėje publikacijų apie Sprendimą. Teisės aktai nenustato VTEK pareigos pranešti visuomenės informavimo priemonėms apie teismų veiklą jiems nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus bylose, kuriose proceso šalimi yra VTEK.
15. Atsakovas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti internetinėje svetainėje viešinamą Sprendimą ir vietoje jo ne trumpiau kaip vienerius metus ir tris mėnesius viešai publikuoti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021, paaiškino, kad VTEK sprendimų skelbimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir VTEKĮ). VTEK, atsižvelgdama į VTEKĮ nuostatas, Sprendimą paskelbė VTEK internetinėje svetainėje. VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalis imperatyviai reglamentuoja, kad pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, VTEK sprendimuose ir atskirosiose nuomonėse viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės. Tokie VTEK sprendimai ir atskirosios nuomonės viešai skelbiami neterminuotai. Tai reiškia, kad visi VTEK priimti sprendimai, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo skųsti teismui ir (ar) panaikinti, privalo būti skelbiami VTEK interneto svetainėje. Taigi VTEK neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą bei VTEK interneto svetainėje viešai neskelbti jo atžvilgiu priimto sprendimo.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skelbiamas Sprendimas atitinka visus jam keliamus VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir yra nuasmenintas, tuo tarpu neskelbdama nuasmeninto sprendimo VTEK pažeistų VTEKĮ nuostatas.
17. VTEK nurodė, kad VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas skaidrumo principas reiškia, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. VTEKĮ 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad VTEK apie savo veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą formuojant šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoja visuomenę. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiamos apibendrintos VTEK posėdžių darbotvarkės, taip pat informacija apie VTEK atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, darbovietė, pareigos, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, VTEK privalo apie savo veiklą bei priimtus sprendimus informuoti visuomenę ir šio reikalavimo besąlygiškai laikosi.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu VTEK interneto svetainėje skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato VTEK reikalavimo jos interneto svetainėje skelbti LVAT sprendimų, todėl VTEK neturi teisinio pagrindo vykdyti pareiškėjo prašymą, be to, jokie teisės aktai nenustato tokio asmens duomenų tvarkymo. Laikantis viešumo standartų VTEK interneto svetainėje ties Sprendimu yra nurodyta, kad jis yra panaikintas, taip pat nurodytas LVAT administracinės bylos numeris. Taigi suinteresuoti asmenys, besidomintys VTEK praktika ir priimamais sprendimais, yra informuoti apie VTEK veiklą bei tai, kad Sprendimas yra panaikintas teismo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra viešai prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) – su jo turiniu galima susipažinti ir neskelbiant jo VTEK interneto svetainėje.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“ pripažino, jog pareiškėjas, buvęs Savivaldybės tarybos narys, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti šias pareigas, atstovaudamas fiziniam asmeniui – 2019 m. gruodžio 4 d. raštu kreipdamasis į Savivaldybės tarybą, pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimas paskelbtas interneto svetainėje www.vtek.lt.
21. Pareiškėjas VTEK Sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. LVAT 2021 m. spalio 6 d. galutiniu neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VTEK Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nurodė, kad VTEK 2021 m. spalio 7–9 ir 11 dienomis buvo gauti pareiškėjo prašymai, kuriuose, pareiškėjas vadovaudamasis tuo, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d. panaikino VTEK Sprendimą, prašė jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą.
23. VTEK pareiškėjo prašymus išnagrinėjo 2021 m. spalio 13 d. posėdyje ir nusprendė jų netenkinti. Apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją VTEK 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5), kuriame nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymus motyvai.
24. Teismas nurodė, kad VTEK 2021 m. spalio 13 d. buvo gauti dar keturi pareiškėjo kreipimaisi su analogiško turinio prašymais. VTEK šiuos pareiškėjo prašymus nagrinėjo 2021 m. spalio 20 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo teiktų reikalavimų jau buvo priimtas VTEK 2021 m. spalio 13 d. posėdyje, pateikė pareiškėjui atsakymą 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-2894-(2.5), kuriame nurodė, kad dėl pakartotinai teikiamų reikalavimų VTEK yra pareiškėjui atsakiusi 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5). Tuo pačiu raštu VTEK pareiškėją papildomai informavo, kad Sprendimas VTEK svetainėje yra skelbiamas vadovaujantis VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, jog pasibaigus 1 metų terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės.
25. Teismas rėmėsi VAĮ 2 straipsnio 10, 12 dalimis, 10 straipsnio 1, 5 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, VTEKĮ 30 straipsnio 1, 3 dalimis, 31 straipsnio 1, 6 dalimis.
26. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kreipimąsi į VTEK lėmė aplinkybė, jog LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 panaikino VTEK Sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas VTEK reiškė reikalavimus jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą.
27. Atsisakymą tenkinti šiuos reikalavimus VTEK 2021 m. spalio 14 d. sprendime ir papildomai 2021 m. spalio 22 d. sprendime grindė VTEKĮ nuostatomis, nurodydama, kad visus Sprendimo priėmimo ir viešinimo veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų normomis. Taip pat pažymėjo, kad VTEK interneto svetainėje ties Sprendimu yra nuoroda, jog šis Sprendimas panaikintas teismo, pateikiant LVAT bylos numerį. Taip pat VTEK nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo skelbti viešai LVAT sprendimo. VTEK 2021 m. spalio 22 d. sprendime papildomai nurodė, kad Sprendimas VTEK svetainėje yra skelbiamas vadovaujantis VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad pasibaigus 1 metų terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės.
28. Teismas nurodė, kad Sprendimas paskelbtas viešai VTEK interneto svetainėje laikantis teisės aktuose nurodytos tvarkos. Pasibaigus VTEKĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatytam vienų metų terminui, VTEK interneto svetainėje iki šios dienos yra skelbiamas nuasmenintas Sprendimas, t. y. neskelbiant tiriamo asmens (pareiškėjo) vardo ir pavardės. Prie šio Sprendimo yra pastaba, kad jis yra panaikintas teismo, nurodytas LVAT bylos numeris – Nr. eA-2112-552/2021.
29. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad VTEK paviešino tik tuos pareiškėjo duomenis, kurie buvo būtini Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Todėl VTEK pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pašalinti Sprendimą iš interneto svetainės, kadangi VTEKĮ nėra numatyta, jog teismui panaikinus VTEK sprendimą, jis yra pašalinamas iš VTEK interneto svetainės. Taip pat teisės aktai nenumato VTEK pareigos skelbti teismo sprendimų, kuriais yra panaikinti VTEK sprendimai.
30. Teismas atkreipė dėmesį, kad VTEKĮ 4 straipsnyje įtvirtintas VTEK veiklos viešumo principas reikalauja siekiant visuomenės įsitraukimo kontroliuojant valstybės valdymą, VTEK apie savo veiklą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą, formuojamą šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoti visuomenę. Pagal VTEKĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija apie atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus, o pagal to paties straipsnio 4 dalį – šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. Teismas vertino, kad Sprendimo skelbimas VTEK interneto svetainėje yra reikšmingas aptariamu aspektu. Aplinkybė, kad Sprendimas yra panaikintas teismo, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi prie Sprendimo yra nuoroda į LVAT administracinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas panaikinti VTEK Sprendimą. Su LVAT sprendimu suinteresuoti asmenys gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“.
31. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl VTEK viešo atsiprašymo dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto neteisėto Sprendimo, apie tai paskelbiant jo nurodytą atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainės tituliniame puslapyje ir pateikiant šį tekstą publikuoti jo nurodytoms visuomenės informavimo priemonėms, prašant jų nebepublikuoti straipsnių apie Sprendimą, nurodė, kad VTEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato VTEK pareigos, teismui panaikinus jos priimtą sprendimą, viešai atsiprašyti asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas toks sprendimas.
32. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dėl VTEK Sprendimo jis patyrė žalą, teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą sieja ne su VTEK tyrimu, jo atžvilgiu atlikta procedūra, o su paties Sprendimo išviešinimu. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo viešinimą numato VTEKĮ, atsakovas jokio pažeidimo šiuo aspektu nepadarė ir teismas to nenustatė. Taigi VTEK, atsisakydama pareiškėjo atsiprašyti ir paskelbti atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainės tituliniame puslapyje, pateikti šį tekstą publikuoti jo nurodytoms visuomenės informavimo priemonėms, prašant jų nebepublikuoti straipsnių apie Sprendimą, jokių teisės normų nepažeidė.
33. Teismas pažymėjo, kad asmens garbės ir orumo gynimo tvarką reglamentuoja civilinės teisės normos. Administracinėje teisenoje nėra numatyta tokio pareiškėjo nurodyto galbūt pažeistų teisių gynimo būdo. Todėl, jei pareiškėjas mano, kad Sprendimu padaryta žala jo profesinei reputacijai, jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (CK 2.24 straipsnis).
34. Teismas, įvertinęs nustatytas faktinės aplinkybes ir išdėstytus motyvus, atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad VTEK ginčijamuose sprendimuose tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus. Ginčijami VTEK sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.
35. Netenkinęs pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus.
III.
36. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teigia, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552-2021 buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio sudėtyje buvo teisėjos J. G.–L. ir I. K., 2020 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el2-4263-535/2020. Administracinės bylos Nr. el2-1505-484/2022, kurioje sprendimą taip pat priėmė teisėjos J. G.–L. ir I. K., nagrinėjimo dalykas savo turiniu ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu neatsietinas nuo administracinėje byloje Nr. el2-4263-535/2020 priimto procesinio sprendimo, kurį aukštesnės instancijos teismas panaikino. Todėl pareiškėjas abejones dėl teisėjų J. G.–L. ir I. K. galimo nešališkumo aiškiai išreiškė tik pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismo pirmininko pavaduotojas sprendimą nenušalinti teisėjų surašė formaliai. Abiejų administracinių bylų nagrinėjimo kontekstas negali pašalinti ir nepašalina abejonių teisėjų J. G.–L. ir I. K. nešališkumu, nes jos jau buvo priėmusios sprendimą būtent VTEK naudai, kuris aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas.
38. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
39. Pareiškėjas nurodo, kad VTEK Sprendimu pasikėsinta į jo asmens, įskaitant profesinę, garbę ir orumą. LVAT 2021 m. spalio 6 d. neskundžiamu sprendimu pareiškėjo garbė ir orumas apginti bei VTEK Sprendimas panaikintas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtina, kad <...Žmogaus orumą gina įstatymas...>; o 22 straipsnyje – jog būtent <...Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą...>. Šios konstitucinės nuostatos neginčijamai suformuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo viršenybę prieš panaikintą institucijos sprendimą. Todėl toks nebeegzistuojantis bei asmens garbę ir orumą žeminantis VTEK darinys, nors ir nuasmenintas, bet pagal pareiškėjo profesiją bei darbą vietos bendruomenės labui savivaldybės taryboje, paprastuoju būdu atsekamas, negali būti viešinamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas savo turiniu net nėra reikšmingas, vertintinas kaip antikonstitucinis.
40. Pareiškėjas akcentuoja, kad paprasčiausia etika, kurios sąvoka ir įvardinta valstybės institucija, nukreipia į atsiprašymą dėl padarytos klaidos. Jeigu vyriausiems etikos sergėtojams šalyje atsiprašymas yra „tabu” ir tam pritaria pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šį savo reikalavimą atsiima, bet dėl nurodyto pasilieka prie savo pirminės nuomonės, kad atsiprašyti dėl padarytos klaidos yra tiesiog garbinga ir tai nieko nekainuoja.
Atsiliepimas
41. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
42. Atsakovas nurodo, kad motyvai, kuriais vadovaudamasi VTEK priėmė skundžiamus sprendimus, yra aiškiai išdėstyti juose pačiuose, taip pat atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. VTEK palaiko sprendimuose ir atsiliepime išdėstytus motyvus, taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais.
43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliacinį skundą motyvuoja ne teisiniais argumentais, paneigiančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei įrodančiais, jog sprendime pateiktas teisinis vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, bet subjektyviais vertinimais ir asmenine nuomone.
Atsiliepimas
44. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nagrinėjant jo bylą. Šis klausimas buvo išspręstas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjų J. G.-L. ir I. K. nušalinimo buvo atmestas. Nutartyje aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kad administracinių bylų Nr. eI2-4263-535/2020 bei Nr. eI2-1505-484/2022 skundų dalykas ir pagrindas nesutampa, išdėstyti argumentai, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl teisėjų nušalinimo atmestas.
45. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad VTEK Sprendimu pasikėsinta į pareiškėjo asmens bei profesinę garbę ir orumą, nurodo, jog pareiškėjo inicijuotos teisminės bylos ginčo dalyku nėra pareiškėjo garbė ir orumas. Be to, garbės ir orumo pažeidimo faktas nebuvo nustatytas ne tik šioje byloje, bet ir administracinėje byloje Nr. eI2- 4263-535/2020, kurioje LVAT panaikino VTEK Sprendimą. Atsižvelgiant į tai nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad VTEK Sprendimu buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas, o LVAT jį apgynė.
46. Atsakovo nuomone, faktas, kad VTEK, vykdydama imperatyvias VTEKĮ nuostatas, viešai skelbia nuasmenintą VTEK Sprendimą, nepaneigia teismo sprendimo viršenybės principo. VTEK neteigia, kad analizuojamoje situacijoje VTEK Sprendimas yra viršesnis už LVAT sprendimą, kuriuo minėtas VTEK Sprendimas buvo panaikintas. VTEK Sprendimo viešinimas neturi absoliučiai jokio ryšio su LVAT sprendimo paneigimu ir nepaneigia šio sprendimo viršenybės.
47. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors VTEK Sprendimas yra panaikintas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, ši aplinkybė nepaneigia, jog jis yra kaip įvykęs juridinis faktas. Aiškinant VTEKĮ 32 straipsnio 3 dalį galima teigti, jog VTEK neterminuotai turi skelbti besąlygiškai visus savo priimtus sprendimus. Jokių nuasmenintų VTEK sprendimų neskelbimo atvejų VTEKĮ nenustato.
48. Atsakovo vertinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. S-2834-(2.5) ir 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. S-2894-(2.5), kuriais netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti VTEK internetinėje svetainėje iki šiol publikuojamą VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. KS-65 ir vietoje jo viešai publikuoti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021, taip pat viešai atsiprašyti pareiškėjo ir atsiprašymo tekstą pateikti leidiniams (duomenys neskelbtini) nurodant jį viešai publikuoti nurodytuose leidiniuose ir prašant internetinėje erdvėje daugiau nepublikuoti publikacijos apie VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. KS-65 „Dėl A. J.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
50. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad VTEK ginčijami sprendimai atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o VTEK, atsisakydama tenkinti pareiškėjo reikalavimus atsiprašyti ir paskelbti atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainės tituliniame puslapyje, pateikti šį tekstą publikuoti jo nurodytoms visuomenės informavimo priemonėms, prašant jų nebepublikuoti straipsnių apie Sprendimą, jokių teisės normų nepažeidė, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
51. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi jis reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusioms teisėjoms, tačiau prašymas nepagrįstai buvo atmestas. Taip pat VTEK Sprendimu pasikėsinta į jo asmens, įskaitant profesinę, garbę ir orumą, kuris buvo apgintas LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021, todėl VTEK Sprendimas, nors ir nuasmenintas, negali būti viešinamas.
52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas.
54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės vieninteliu aspektu – teismo šališkumu, jokių kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenurodo, neįvardija, kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas nagrinėdamas bylą padarė pirmosios instancijos teismas.
55. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su teismo šališkumu, pažymi, kad ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog, vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus).
57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiai administracinei bylai pirmosios instancijos teisme nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. G.-L., I. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir J. V..
58. Pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą „Dėl esminių faktinių aplinkybių išsprendimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. G.-L., I. K. ir J. V. 2020 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4263-535/2020 pareiškėjo skundą dėl VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino VTEK Sprendimą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 13 d. elektroniniais laiškais su prašymais kreipėsi į VTEK, kuri priėmė šioje byloje ginčijamus sprendimus. Bylai nagrinėti sudaryta ta pati teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo administracinę bylą dėl VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 panaikinimo ir 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi šiai administracinei bylai nagrinėti sudaryta ta pati teisėjų kolegija, ši aplinkybė kelia abejonių dėl jos nešališkumo.
59. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 14 d. protokoline nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas dėl teisėjų kolegijos narės teisėjos J. V. teisėto nebuvimo darbe, o pareiškėjo prašymas dėl teisėjų nešališkumo perduotas nagrinėti teismo administracijai.
60. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, susipažinęs su pareiškėjo A. J. prašymu dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl teisėjų J. G.-L., I. K. ir J. V. nušalinimo netenkino. Teismas nustatė, kad administracinės bylos Nr. eI2-4263-535/2020 ir šios administracinės bylos dalykas tiek ir skundo pagrindas skiriasi, t. y. minėta išnagrinėta byla tiek skundo dalyko, tiek ir skundo pagrindo atžvilgiu nėra tapati šiai administracinei bylai. Todėl administracinėje byloje Nr. eI2-1505-484/2020 pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas teismo sprendimas, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, nesudaro pagrindo nušalinti šiai administracinei bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos. Nesant aplinkybių, nustatytų ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje, ir kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų J. G.-L., I. K. ir J. V. nešališkumu, nėra pagrindo nušalinti teisėjų nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
61. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi teisėjų kolegijos narė teisėja J. V. buvo pakeista ir bylai nagrinėti sudaryta kolegija, susidedanti iš teisėjų J. G.-L., I. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir I. P.-B.
62. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; 4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai.
63. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai grindė aplinkybe, jog šiai bylai nagrinėti sudaryta ta pati teisėjų kolegija, kuri jau yra išnagrinėjusi pareiškėjo administracinę bylą ir priėmusi nepalankų jam teismo sprendimą, todėl jam kyla abejonių dėl teisėjų nešališkumo.
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, administracinės bylos Nr. eI2-4263-535/2020 ir šios administracinės bylos pagrindą ir dalyką, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais aptariamu klausimu, kadangi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šios administracinės bylos dalykas ir pagrindas nėra tapatūs išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-4263-535/2020 dalykui bei pagrindui, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teisėjų nešališkumu, nenustatyta, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumo yra nepagrįsti ir atmestini.
65. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl jo asmens, įskaitant profesinės, garbės ir orumo pažeidimo teisėjų kolegija nevertina, nes pareiškėjo garbės ir orumo gynimas nėra šios bylos dalykas.
66. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).
68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal VTEKĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija apie atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus. Vadovaujantis VTEKĮ 32 straipsnio 3 dalimi, VTEK neterminuotai turi skelbti visus savo priimtus sprendimus, išimčių nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.