Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios L. Z. atstovo advokato V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimas paliktas nepakeistas ir nukentėjusiosios L. Z. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Vyresnysis specialistas Vaidas Lukšas surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 30 d., 9.59 val., Liepų g. 33, Klaipėdoje, vairuodama automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ją kliudė ir sužalojo. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktus ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 7–8).

2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu E. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda (b. l. 9–10).

2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nukentėjusio asmens L. Z. skundas, kuriuo ji nesutinka su Klaipėdos miesto policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 5–6).

Dėl nukentėjusiosios dalyvavimo

Pagal ATPK 273 straipsnį nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiame straipsnyje nustatytos nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Jei nukentėjusiajam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, jis gali būti apklaustas kaip liudytojas. Rengdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, prie kurių priskirtinas ir nukentėjusysis, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (ATPK 280 straipsnio 3 punktas).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė neigiamus padarinius – buvo sutrikdyta jos sveikata. Vadinasi, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusiosios neinformuotumas sutrukdė jai ginti savo interesus nagrinėjamojoje byloje. Taigi nukentėjusioji L. Z. mano, jog institucija, išnagrinėjusi bylą jai nedalyvaujant, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.

Skunde pažymima, jog nukentėjusiajam nepranešus apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, yra apribojama nukentėjusiojo galimybė pasinaudoti ATPK 273 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis. Todėl nukentėjusiojo neinformavimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, laikytinas esminiu administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas nepranešus nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti naikinamas.

Dėl ekspertizės paskyrimo

Vienu iš byloje nagrinėtų klausimų buvo L. Z. padarytų sužalojimų mastas. Anot apeliantės atstovo, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jai buvo diagnozuotas šonkaulių lūžimas ir kilę įtarimai dėl mentės lūžimo.

Teismo posėdžio metu gydytoja traumatologė atsisakė savo nustatytos diagnozės ir nurodė, kad diagnozę nustatė gydytoja radiologė, o ji šią diagnozę tik patvirtino. Tačiau teismo posėdyje apklausta gydytoja radiologė paneigė liudytojos gydytojos traumatologės parodymus ir nurodė, kad diagnozės nustatymas yra gydytojo traumotologo pareiga. Diagnozė nustatoma remiantis padaryta rentgenograma bei paciento apžiūra. Taip pat gydytoja radiologė parodė, jog tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl padarytos traumos, gydytoja traumotologė privalėjo paskirti pakartotinį tyrimą arba siųsti pacientę magnetinio rezonanso tomografijos tyrimui. Gydytoja radiologė pažymėjo, kad praėjus tam tikram laikotarpiui sužalojimai, susiję su kaulų lūžiais, visiškai neišnyksta ir juos galima nustatyti pakartotinio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnis). Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant abejonėms teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones, apylinkės teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, L. Z. atstovas ginčija ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktosios E. G. veiksmų kvalifikaciją, t. y. veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, bet ir atliktus proceso metu veiksmus, kurie, apeliantės atstovo nuomone, pažeidė nukentėjusiosios teises ir turi būti laikomi esminiais proceso teisės pažeidimais. Būtent šiais klausimais, priimdamas nutartį, apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 127 straipsnio 1 dalis atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalį (Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((150 + 300) / 2 = 225) yra 8,5 Eur didesnis nei baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ((144 + 289) / 2 = 216,5), o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkis, numatytas abiejose teisės normose, t. y. tiek pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, tiek pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, yra vienodas (1 + 2 / 2 = 1,5 m). Kadangi konstatuojama, jog ANK 423 straipsnio 2 dalies normoje nėra įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Dėl nukentėjusiosios dalyvavimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, išnagrinėjusi bylą nukentėjusiajai L. Z. nedalyvaujant, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutikti negali.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nors L. Z. ir nedalyvavo, kai buvo skelbiamas 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimas, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apie bylos tyrimą ji žinojo ir aktyviai tiek pati (2016 m. spalio 5 d. paaiškinimas (b. l. 16)), tiek per savo atstovą dalyvavo šios bylos tyrimo procese, todėl nelaikytina, kad nagrinėjant bylą iš esmės buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės ir tai galėjo turėti esminės įtakos objektyvaus ir visapusiško sprendimo priėmimui. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

ATPK 280 straipsnio 3 punktas numato, jog, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia klausimą, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Kadangi ATPK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, darytina išvada, jog nukentėjęs asmuo pagal ATPK 280 straipsnio 3 punktą priskirtinas asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą. Būtina pažymėti, kad visos ATPK 273 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės nukentėjusiajai L. Z. buvo užtikrintos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo labiau, jog nukentėjusioji 2016 m. lapkričio 14 d. priimtą nutarimą pati apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą teisme pati nukentėjusioji nedalyvavo, o posėdžiuose dalyvavo tik jos atstovas advokatas V. Ž. (b. l. 67-68, 81-83, 103-104), tačiau nukentėjusiajai buvo užtikrintas tinkamas jos teisių įgyvendinimas – posėdžių metu nukentėjusiosios atstovas turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojams, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus ir pateikti įrodymus. Nukentėjusioji taip pat turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, tai patvirtina ir jos atstovo pateiktas prašymas išduoti tam tikrų bylos dokumentų kopijas (b. l. 43).

Taigi sprendimas panaikinti 2017 m. vasario 24 d. apylinkės teismo priimtą nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai vien tuo pagrindu, kad nukentėjusioji L. Z. nebuvo informuota apie nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo laiką ir vietą, būtų formalus, pažeidžiantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo pažeista nukentėjusiosios teisė priimtą nutarimą apskųsti teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios nedalyvavimas, priimant skundžiamą nutarimą, nesutrukdė nei institucijai, nagrinėjusiai administracinio teisės pažeidimo bylą, nei pirmosios instancijos teismui priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakytais teiginiais, jog nukentėjusioji L. Z. apie bylos tyrimą žinojo ir aktyviai tiek pati, 2016 m. spalio 5 d. pateikdama paaiškinimą (b. l. 16), tiek per savo atstovą dalyvavo bylos nagrinėjimo procese. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą yra pagrįstai pažymėta, jog aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių proceso ne teisme trūkumų, kurių nebūtų galėjęs pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Klaipėdos apygardos teismas visiškai pritaria išvadai, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus su įrodymų vertinimu ir paskirta nuobauda susijusius klausimus, konstatavo, jog nukentėjusiosios išreikštos abejonės yra nepagrįstos. Taigi galima tvirtinti, jog nukentėjusioji L. Z. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą, nebūtų pateikusi jokių papildomų duomenų, reikšmingų priimamam sprendimui, kurių ji nebūtų galėjusi pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tuo labiau, jog kitų eismo įvykio faktinių aplinkybių, išskyrus jai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusioji neginčijo.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad 2017 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimas vien tuo pagrindu, kad nukentėjusioji nedalyvavo priimant 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą, kuriuo E. G. buvo paskirta administracinė nuobauda, būtų nepagrįstas, nes nesutrukdė priimti teisingo ir teisėto galutinio sprendimo, taip pat nebuvo paneigta nukentėjusiosios L. Z. teisė šį nutarimą apskųsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl įrodymų vertinimo ir ekspertizės paskyrimo būtinumo

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas taip pat ginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą neskirti administracinio teisės pažeidimo byloje ekspertizės, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl nukentėjusiajai L. Z. padaryto sveikatos sutrikdymo masto.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiosios L. Z. atstovo V. Ž. skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. G. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jos veiksmai neturi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti visi įmanomi duomenys, patvirtinantys patį pažeidimo faktą. Taip pat buvo surinkti ir visi medicininiai duomenys apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus įvykio metu. Remiantis šiais duomenimis paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą (b. l. 44–45). Byloje yra gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 11, 46, 47). Pažymėtina, jog abejones sukėlė 2016 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos traumatologės N. S. padarytas įrašas, kad L. Z. nustatytas III šonkaulio lūžimas (b. l. 60, 92), ko nevertino teismo medicinos ekspertas. Nepaisant to, jog gydytojo konsultanto įraše ši diagnozė suformuota kaip galutinė, tačiau 2017 m. vasario 3 d. posėdžio Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu pati gydytoja traumatologė N. S. patvirtino, jog ši diagnozė buvo tik jai kilęs įtarimas, t. y. pirminė diagnozė, kurios vėlesni tyrimai nepatvirtino. 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu apklausta gydytoja radiologė B. P. patvirtino, jog tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje darytose rentgeno nuotraukose, tiek rentgeno nuotraukose, darytose VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centre nematyti L. Z. III šonkaulio lūžio. Taigi, netinkama atrodo praktika, kuomet medicinos dokumentuose gydytojai suformuoja ir įrašo diagnozę kaip galutinę, jai esant tik pirminei ir nepatvirtintai kitais tyrimais, tačiau pažymėtina, jog nors 2016 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos traumatologės N. S. padarytas įrašas negali administracinio teisės pažeidimo byloje būti vertinamas kaip įrodymas, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai L. Z. 2016 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio metu III šonkaulis nelūžo.

Pastebėtina, jog gydytoja radiologė B. P. 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad analizuojant ir vertinant nukentėjusiajai padarytas rentgeno nuotraukas, jai kilo abejonė, ar nėra mentės lūžio. Šią abejonę liudytojai sukėlė rentgeno nuotraukoje matomas šešėlis, tačiau ji pati pažymėjo, jog šiuo bylos nagrinėjimo etapu nustatyti, ar įtariamas kaulo lūžis atsirado būtent 2016 m. rugsėjo 30 d, t. y. eismo įvykio metu, ar kitu laiku, jau po įvykio, nėra galimybės. Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas sukėlė kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi būti konstatuotas ir tuo atveju, jei asmens veiksmus norima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Nesant galimybės nustatyti, ar įtariamas mentės lūžis atsirado 2016 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio metu, nebūtų galima konstatuoti ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp įtariamo sveikatos sutrikdymo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant asmens kaltumo klausimą, visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-6-976/2016). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su 2017 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog E. G. padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai L. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta anksčiau, pažymėtina, jog nors ATPK 256 straipsnio 2 dalis kaip vieną iš įrodymų rūšių numato eksperto išvadą, tačiau eksperto išvadai nėra suteikiama išskirtinė įrodomoji reikšmė, ji negali būti vertinama kaip svarbiausias įrodymas, paneigiantis kitus. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis ir konstatavo, jog nesama jokių abejonių, kad E. G. padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad L. Z. patyrė tam tikrus papildomus sužalojimus, kurie nebuvo pastebėti ir įvertinti teismo medicinos eksperto, konstatuotina, jog papildomos ekspertizės skyrimas nepadėtų nustatytų jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, taip būtų vilkinamas procesas ir sudaromos kliūtys teisingumo įgyvendinimui.

Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, jog, nagrinėjant administracinę bylą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo. ATPK 37 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji L. Z. apie turtinės žalos atlyginimą užsimena tik apeliaciniame skunde, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie tikslų jai padarytos žalos dydį nepateikia. Taigi ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, taip pat būtina pažymėti, jog nėra paneigta galimybė nukentėjusiajai savo turtinius interesus ginti civilinio proceso tvarka.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Z. atstovo advokato V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.