Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, E. G., jos atstovei advokatei Sigitai Stukaitei, nukentėjusiosios L. Z. atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl 2016-11-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Vyresnysis specialistas V. L. surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji 2016-09-30, 09.59 val., Liepų g. 33, Klaipėdoje, vairuodama automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ją kliudė ir sužalojo. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktus (b. l. 7-8).

2016-11-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu (toliau - Nutarimas) E. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 144,00 Eur bauda. (b. l. 9-10).

2016-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas šioje administracinėje byloje nukentėjusiojo asmens L. Z. skundas, kuriuo ji nesutinka su Klaipėdos miesto policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-11-14 nutarimu, prašo jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281 str. 1 d. Skundas motyvuojamas tuo, kad institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiajai nedalyvaujant, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties byla buvo išnagrinėta ne išsamiai, ir byloje priimtas neobjektyvus sprendimas. Be to, bylą tiriantis pareigūnas nesurinko visų duomenų apie įvykio metu nukentėjusiajai padarytus objektyvius sužalojimus, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. 2016-11-28 gautas L. Z. medicinos dokumentų išrašas, kurio 5 p. nurodyta, kad 2016-10-18 nukentėjusiajai nustatyta diagnozė – III šonkaulio lūžimas ir galimas mentės lūžimas. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. (b.l.5-6).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios L. Z. atstovas advokatas Viačeslav Žarkov nurodė, kad jis palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Mano, kad administracinėje byloje priimant sprendimą nedalyvaujant nukentėjusiajai, buvo pažeistos jos teisės. Be to, dėl šios priežasties nebuvo surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimo masto, todėl byloje priimtas neteisingas sprendimas, kuris turi būti panaikintas ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. G. bei jos atstovė advokatė Sigita Stukaitė prašo nukentėjusiosios skundo netenkinti, nes byla ištirta visapusiškai, objektyviai ir jo priimtas sprendimas, su kuriuo E. G. sutinka.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atliko administracinės bylos tyrimą bei priėmė 2016-11-14 nutarimą nubausti E. G. pagal LR ATPK 127 str. 1 d. Mano, kad šis nutarimas objektyvus ir pagrįstas, nes prieš jį priimant, buvo surinkta visa įmanoma medžiaga, gauta teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų dydžio. Nors priimant nutarimą byloje nukentėjusioji ir nedalyvavo, apie bylos tyrimą ji žinojo ir aktyviai, veikdama per savo atstovą, jame dalyvavo.

Liudytoja – gydytoja traumatologė N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-10-18 į ją kreipėsi L. Z., kuri skundėsi skausmais krūtinės ląstos srityje. Ji, apžiūrėjusi pacientę, nustatė ir medicininiuose dokumentuose užfiksavo pirminę ligos diagnozę, kurioje buvo nurodyta, kad yra III šonkaulio lūžimas. Po to, kad patvirtinti šią diagnozę, L. Z. buvo nusiųsta pas radiologus, kurie tą pačią dieną šios diagnozės nepatvirtino ir šonkaulių lūžių nerado. Todėl ji tvirtina, kad jos medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė – III šonkaulio lūžis nepasitvirtino.

Liudytoja – gydytoja radiologė P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-10-18 pagal gydytojos N. S. nukreipimą įtariant šonkaulių lūžius buvo atvykusi L. Z.. Jai buvo padarytos rentgeno nuotraukos, tačiau ji jokių šonkaulio lūžių nenustatė. Teismo posėdžio metu pakartotinai apžiūrėjusi jų gydymo įstaigoje darytą rentgeno nuotrauką, gali patvirtinti, kad jokių šonkaulių lūžimų ji nuotraukoje nemato. Tą patį ji gali pasakyti ir susipažinusi su rentgeno nuotrauka, darytą L. Z. (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

L. Z. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

E. G. nubausta už tai, kad ji 2016-09-30, 09.59 val., Liepų g. 33, Klaipėdoje, vairuodama automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ją kliudė ir sužalojo. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 p. reikalavimus, todėl ji nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir šis taisyklių pažeidimas sukėlė kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 1 dalies nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 30 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnyje. E. G. veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad E. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jai skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėja E. G. su jos įvykdytos veikos kvalifikavimu bei paskirta nuobauda sutinka. Panaikinti 2016-11-14 nutarimą prašo nukentėjusioji L. Z., kuri taip pat neginčija paties eismo įvykio fakto ir nustatytų su juo susijusių aplinkybių, kaltės klausimo, išskyrus ji ginčija kilusias pasekmes – įvykio metu jos patirtų sužalojimų dydį, kuris turi esminės reikšmės tinkamam veikos kvalifikavimui. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti visi įmanomi duomenys, patvirtinantys patį pažeidimo faktą. Taip pat buvo surinkti ir visi medicininiai duomenys apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus įvykio metu. Remiantis šiais duomenimis paskirta užduotis atlikti objektyvų tyrimą (b.l.44-45). Byloje yra gauta teismo medicinos specialisto išvada, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.(b.l.4,46,47). Abejones sukėlė 2016-10-18 K. J. ligoninės gydytojo traumatologo N. S. padarytas įrašas, kad L. Z. nustatytas III šonkaulio lūžimas, ko nevertino teismo medicinos ekspertas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati N. S., tai buvo tik jos nurodyta pirminė diagnozė, kuri nepasitvirtino. Šiuos N. S. žodžius patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta radiologė P., todėl jokių objektyvių duomenų, kad L. Z. patyrė tam tikrus papildomus sužalojimus, kurie nebuvo pastebėti ir įvertinti teismo medicinos specialisto, nėra.

Nors L. Z. ir nedalyvavo, kai buvo skelbiamas 2016-11-14 nutarimas, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apie bylos tyrimą ji žinojo ir aktyviai tiek pati (2016-10-05 paaiškinimas(b.l.16)), tiek per savo atstovą dalyvavo šios bylos tyrimo procese, todėl nelaikytina, kad nagrinėjant bylą iš esmės buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės, kas galėjo turėti esminės įtakos objektyvaus ir visapusiško sprendimo priėmimui.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

ATPK 127 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo požymius atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą ANK numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

E. G. padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai, jai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-11-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

2016-11-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą palikti nepakeistą ir nukentėjusiosios L. Z. skundo netenkinti.

Skaitmenines laikmenas su rentgeno nuotraukų įrašais saugoti byloje.

L. Z. dvi sveikatos istorijas bei gydymo stacionare ligos istoriją, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.