Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-15218-423/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-09
Bylos Nr.: eI3-15218-423/2024
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Asta Urbonienė
Pareiškėjas: Elektrėnų savivaldybės
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-15218-423/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04813-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 24.7; 55.1.1

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės atstovui V. K.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-08-06 sprendimą Nr. 21RE-624(AG-568/03-2024) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime nurodyta, kad teisės aktuose nustatyta pareiga, šiuo atveju atsakovei, teikti informaciją suinteresuotiems asmenims arba teisės aktų nustatyta tvarka motyvuotai atsisakyti tai padaryti. Elektrėnų savivaldybės meras 2024-05-30 raštu siekė gauti informaciją, susijusią su sutarties, kuria žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas UAB „B. Vokė“, sąlygų vykdymu. Ši informacija pareiškėjai reikalinga tam, kad savivaldybei tapus valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių administracinėse ribose, valdytoja, ji yra suinteresuota racionaliu ir efektyviu valstybinės žemės valdymu ir naudojimu, įskaitant ir Elektrėnų mieste esančią rekreacinę teritoriją ((duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT, atsisakydama suteikti prašomus dokumentus ir informaciją, nenurodė, kokiais konkrečiais teisės aktais remiantis atsisakyta teikti prašomą informaciją, kadangi atsakovė, nagrinėdama prašymą, privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais. Taigi, atsakovė privalėjo, atsižvelgdama į prašymo turinį, pateikti visą turimą informaciją arba motyvuotai atsisakyti tai padaryti, nurodydama aiškias ir teisės aktams neprieštaraujančias tokio atsisakymo priežastis.

Komisijos Sprendime nurodyta, jog 2024-06-20 rašte nėra pateiktas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė gali atsisakyti teikti informaciją, kad atsakovė nurodė tik faktines aplinkybės, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nuostatomis, kurios nereglamentuoja informacijos teikimo teisinių pagrindų.

Pažymėjo, jog asmenų teisė gauti iš valstybės institucijų informaciją ir dokumentus nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis sąlygomis, todėl NŽT, įgyvendindama teisę gauti informaciją apie jos veiklą, kuri nėra skelbiama viešai, ir institucijoje saugomus dokumentus, negali riboti kitų asmenų teisių. Pageidaujant gauti dokumentus, asmenys turi pagrįsti bei nurodyti dokumentų naudojimo tikslą, dokumentų teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti dokumentų pavadinimą ir apimtį. Šiuo atveju pareiškėja prašė pateikti sutarties kopiją bei informaciją, susijusią su UAB ,,B. Vokė“ atsiskaitymu už įsigytą žemės sklypą, nurodant pagal sutartį sumokėtas ir mokėtinas sumas, mokėtinus terminus ir kitą aktualią informaciją.

NŽT tinkamai įvertino prašymo turinį ir pateikė motyvuotą bei aiškų atsakymą. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas faktinės situacijos ir teisės aktų analize, paaiškintos atsisakymo išduoti prašomą informaciją ir dokumentus priežastys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja Elektrėnų savivaldybė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad Elektrėnų miesto rekreacinėje teritorijoje, esančioje prie Elektrėnų marių, yra žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Šis valstybinės žemės sklypas pagal 2015-07-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 51SUI-10 (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp NŽT ir UAB „B. Vokė“, tapo UAB „B. Vokė“ nuosavybe. Po Sutarties sudarymo Sklype pagal teritorijų planavimo dokumentus jokia leistina veikla nėra vykdoma, Sklypas nėra tvarkomas ir prižiūrimas. Savivaldybė nuo šių metų pradžios tapo valstybinės žemės valdytoja (patikėtine) miestų ir miestelių administracinėse ribose, todėl Elektrėnų savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra suinteresuota racionaliu ir efektyviu valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.

Pareiškėja, siekdama turėti galimybę įvertinti Sklypo faktinę situaciją bei priimti atitinkamus sprendimus dėl tolimesnių Elektrėnų savivaldybės, kaip suinteresuoto subjekto, veiksmų, 2024-05-30 raštu Nr. 01.2-13-255 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti 2015-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2105, sudarytos su UAB „B. Vokė“, kopiją bei pateikti informaciją ir (ar) duomenis, susijusius su UAB „B. Vokė“ atsiskaitymu už įsigytą žemės sklypą, nurodant sumokėtas ir mokėtinas sumas, mokėjimo terminus ir kitą aktualią informaciją. Atsakovė 2024-06-20 raštu Nr. 1SD-38203-(21.16 E) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė pateikti prašomą informaciją. Komisija 2024-08-06 sprendimu panaikino minėtą NŽT 2024-06-20 raštą ir įpareigojo atsakovę per 20 darbo dienų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-05-30 prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Šiuo atveju Komisija pagrįstai konstatavo, kad 2024-06-20 rašte nėra pateiktas Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė gali atsisakyti teikti informaciją, nurodytos tik faktinės aplinkybės, taip pat remiamasi Žemės įstatymo nuostatomis, kurios nereglamentuoja informacijos teikimo teisinių pagrindų. Taigi, atsakovė nenurodė atsisakymo pateikti dokumentus teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėja, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, Komisijos Sprendimo motyvus ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovės reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl NŽT 2024-06-20 sprendimo (rašto) Nr. 1SD-38203-(21.16E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti prašomus dokumentus ir informaciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Elektrėnų miesto rekreacinėje teritorijoje, esančioje prie Elektrėnų marių, yra žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės sklypas pagal 2015-07-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 51SUI-10, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp NŽT ir UAB „B. Vokė“, tapo UAB „B. Vokė“ nuosavybe. Elektrėnų savivaldybė nuo šių metų pradžios tapo valstybinės žemės valdytoja (patikėtine) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Pareiškėja, siekdama įvertinti faktinę Sklypo situaciją, 2024-05-30 raštu Nr. 01.2-13-255 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti 2015-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2105, sudarytos su UAB „B. Vokė“, kopiją bei informaciją ir (ar) duomenis, susijusius su UAB „B. Vokė“ atsiskaitymu už įsigytą žemės sklypą, nurodant sumokėtas ir mokėtinas sumas, mokėjimo terminus ir kitą aktualią informaciją. Atsakovė 2024-06-20 raštu Nr. 1SD-38203-(21.16 E) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė pateikti informaciją. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti minėtą 2024-06-20 raštą. Komisija 2024-08-06 sprendimu Nr. 21RE-624(AG-568/03-2024) skundą patenkino, panaikino NŽT 2024-06-20 raštą Nr. 1SD-38203-(21.16E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigojo atsakovę per 20 darbo dienų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės.

Teisės gauti informaciją įstatymo tikslas - nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau - viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Duomenys - užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis (3 straipsnio 3 dalis). Informacija - žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas (3 straipsnio 9 dalis). Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi (...) (5 straipsnio 1 dalis). Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (13 straipsnio 1 dalis). Iš minėto įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintų tikslų akivaizdu, jog asmenys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų tik tokią informaciją apie jų veiklą bei duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisyklių 35 punktą prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012).

Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog įstatymas netaikomas: 1) duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; 2) duomenims, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau - intelektinės nuosavybės teisės); 3) duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį; 4) duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą; 5) duomenims, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos; 6) duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos; 7) duomenims, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai; 8) duomenims, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau - aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Ši nuostata netaikoma mokslinių tyrimų duomenims, jeigu šie tyrimai finansuojami valstybės lėšomis, o tyrėjai, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos arba mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos jau yra juos viešai paskelbę; 9) duomenims, kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos įstaigos, veikiančios pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas ir muziejus; 10) duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais negu viešųjų paslaugų teikimas arba kai šie duomenys susiję su konkurencijos tiesiogiai veikiama veikla, kuriai netaikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas. Taigi, Teisės gauti informaciją įstatymas nustato baigtinį kriterijų sąrašą, kuriais remiantis asmenims informacija nėra teikiama.

Šiuo atveju NŽT 2024-06-20 rašte nėra pateiktas Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė gali atsisakyti (atsisakė) teikti informaciją. Atsakovė tik nurodė faktines aplinkybes, taip pat rėmėsi Žemės įstatymo nuostatomis, kurios nereglamentuoja informacijos teikimo teisinių pagrindų. Kaip jau minėta, Teisės gauti informaciją įstatymas nustato konkrečius atsisakymo teikti informaciją pagrindus. Šiuo atveju atsakovė konkrečių teisės aktų, kurių pagrindu atsisakė pateikti pareiškėjos prašomus dokumentus, nenurodė.

Pažymėtina ir tai, jog VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjos ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas (raštas) yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

Šiuo atveju iš ginčijamo rašto turinio nėra aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovė privalėjo atlikti išsamią aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą ir pateikti pareiškėjai išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį sprendimą, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog rašte nenurodytas teisinis pagrindas, tačiau, jo nuomone, savivaldybės darbuotojai privalėjo suprasti, kokius teisės aktų reikalavimus taikė atsakovė šioje ginčo situacijoje.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas NŽT sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė