Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1908-517/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1-1908-517/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37317-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1908-517/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37317-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6, 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. gruodžio 20d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenuys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. ūkininko A. V., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą ūkyje, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), mechanizatoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivua, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018m. rugpjūčio 04d., apie 18⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. V. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį traktorių „ T-40 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. V. P. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 1,98 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2018m. liepos 31d. jis pirko ratinį traktorių. 2018m. rugpjūčio 04d. pas jį buvo svečių, su kuriais važiavo pas draugą, iš kurio pirko traktorių, į vilą, esančią prie Žirnojų ežero adresu: (duomenys neskelbtini). Su svečiais prie ežero nuvyko pastarųjų automobiliu. Atšvęsdami traktoriaus įsigijimą, prie ežero su svečiais gėrė brendį, kurio buvo išgėręs apie 200 g, tačiau jautėsi tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Pavakaryje jo svečiai išvažiavo į namus. Prieš savaitę laiko pirktą traktorių jis buvo palikęs prie vilos pas savo draugą, pas kurį tą dieną svečiavosi. Jis negali paaiškinti, kas jam pasidarė, kad jis, būdamas išgėręs, sugalvojo su nusipirktu traktoriumi važiuoti į savo namus, esančius tame pačiame Žuklių kaime, iki kurių nuo vilos yra apie 500 metrų atstumas. Kai sėdo už traktoriaus vairo, jo niekas nematė. Važiuodamas, pakeliui sustojo prie Pabaisko miestelyje esančios parduotuvės nusipirkti alaus ir cigarečių. Nusipirkęs Apsipirkęs, nespėjo toli nuvažiuoti nuo parduotuvės, kai jį netoliese sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas girtumas. Jis labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kad girtas sėdo už traktoriaus vairo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu liudytojų J. A. ir M. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 50-51, 53-54), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus automobilio vairuotojo(b.l. 17) ir priedu prie ininėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 18), įvykio vietoa apžiūros protokolu(b.l. 9-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-15), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 31) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirt prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis V. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. rugpjūčio 04d. jis dirbo dieninėje pamainoje kartu su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. R.. Tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės adresu: (duomenys neskelbtini), stovi traktorius, su kuriuo link Žuklių kaimo važiuos neblaivus vyriškis, pavarde V. Nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėtas keliu važiuojantis pranešime nurodytas traktorius, kurio valstybinių numerių neatsimena, kurį sustabdė ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Traktoriuje važiavo vienas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo pil. V. V.. Bendraujant su traktorininku, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Atsimena, kad trakotirninkui patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas apie 2,00 promilės girtumas. Ap[ie įvykį buvo informuota operatyvinė grupė. Jis surašė traktoriaus priverstinio nuvežimo aktą ir suderino jo nuvežimą į Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę, o neblaivus traktoriaus vairuotojas buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių kraujo pridavimui. Neblaivus traktoriaus vairuotojas nebuvo klausinėjamas, kur jis vartojo alkoholįn ir su kuo gėrė(b.l. 50-51). Šias aplinkybes liudytojas J. A. patvirtino ir 2018m. rugpjūčio 04d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo, kuriame nurodomą sulaikyto kaltinamojo V. V. girtumo faktą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmnenys(b.l. 17-18).

Iš teisme paskelbto liudytojo M. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad V. V. yra jo motinos V. R. brolis, o jam dėdė. sūnėnas, tiksliau jo sesers V. R. sūnus. Jis gyvena su mama, kurios namas yra kaimynystėje su jo dėdės V. namų Žuklių kaime. Jo dėdė turi traktorių T40, v. n. neatsimena, jis yra mėlynos spalvos, seno modelio. Šis traktorius yra techniškai tvarkingas, jie jį su dėde visuomet naudoja žemės ūkio darbams, jis yra pagrindinis ir vienintelis jų darbo įrankis. M. P. žino, kad dėdė buvo pagautas neblaivus su tuo traktoriumi, todėl jis yra iš dėdės atimtas. Tačiau jiems to traktoriaus labai reikia, kadangi reikia tvarkyti pasėlius. M. P. prašo grąžinti jiems tą traktorių, kad galėtų su juo dirbti laukuose. Pažada, kad dėdei to traktoriaus neduos, kol nėra priimtas sprendimas šioje byloje(b.l. 53-54).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kad Žaliosios gatvės atkarpa ties sankryža su Pergalės gatve adresu: Pabaisko mst., Pabaisko sen., Ukmergės raj., kur kelkraštyje, priekine dalimi į Pergalės gatvę matomas stovintis traktorius „ T-40 AM “, valst. (duomenys neskelbtini). Už sankryžos, priešais, Pergalės gatvėje, yra Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausanti parduotuvė. Traktorius neapgadintas, tačiau senas, kuris tiek iš išorės, tiek ir salone yra apibraižytas. Apžiūrėjus traktoriaus kabiną, jokių draudžiamų turėti daiktų, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 9-15).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, 2018m. rugpjūčio 09-14d.d. atlikus iš kaltinamojo V. V. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio(b.l. 26-31).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo V. V., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia komcentracija 1,98 promilės alkoholio(b.l. 26-31), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. V. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu 2018m. rugpjūčio 22d. kaltinamojo V. V. sesuo-pil. V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo pateikusi prašymą dėl jos brolio-kaltinamojo V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 65).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. V. R. yra artimoji kaltinamojo V. V. giminaitė, t.y. sesuo. Pasak pačios laiduotojos V. R., ji, kaip sesuo, gali daryti teigiamą įtaką tame pačiame kaime, kaimynystėje gyvenančiam savo broliui-kaltinamajam V. V., su kuruo palaiko artimus santykius, nes brolis visada klauso jos patarimų ir nuomonės, yra darbštus žmogus, padėdamas jai įvairiuose ūkio darbuose(sodinti bulves, atlikti sėjos ir kitus darbus, nes ji, būdamas išsiskyrusi, viena pati be vyriškos pagalbos negalėtų apsidirbti, juolab, kad ji pati suvokia savo brolio padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojusi apie faktą, kad pastarasis traktorių vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ji brliui išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, kuris(kaltinamasis V. V.), pasak laiduotojos-sesers, viduje sunkiai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo. Kadangi duomenų apie pil. V. R. teistumą byloje nėra, kuri praeityje yra buvusi bausta administracine tvarka tik už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. naudojimosi saugos diržais taisyklių pažeidimas, todėl, atsižvelgiant į pil. V. R., kaip dirbančios galimos laiduotojos, teigiamai charakterizuojamą asmenybę(b.l. 64, 70-73), jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką savo broliui-kaltinamajam V. V.. Pats kaltinamasis V. V. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo V. V. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos ir jokių pasekmių nesukėlusios veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir paties kaltinamojo V. V. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dirbantis asmuo, tinkamai pasimokė iš savo neteisėtų veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis V. V. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamasis V. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo jau yra buvęs baustas administracine tvarka už kelių transporto priemonės, t.y. traktoriaus, vairavimą, neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, nes, pasak paties kaltinamojo, pažeidimo padarymo metu jau buvo pasibaigęs traktorininko pažymėjimo galiojimas, tačiau nuobaudos galiojimas nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigęs(b.l. 97), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo V. V. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajam V. V. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo minimalus terminas.

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281 str. 7d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. V. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus neblaivų kaltinamąjį V. V. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas ratinis traktorius buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po pakavitavimą, tenkinant kaltinamojo V. V. giminaičio(sūnėno)-pil. M. P. prašymą dėl traktoriaus reikalingumo žemės ūkio darbams dirbti, buvo laikinai grąžintas minėtams asmeniui saugoti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme(b.l. 19, 55-59).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ratinis traktorius

„ T-40 “, valst. Nr(duomenys neskelbtini), kurį įvykio dieną vairavo neblaivus kaltinamasis V. V., yra registruotas pil. V. P. vardu, tačiau nusikaltimo padarymo dienai faktinis šios kelių transporto priemonės valdytojas(savininkas) jau buvo pats kaltinamasis V. V., kuris dar 2017m. liepos 31d. minėtą traktorių iš buvusio savininko įsigijo pagal sudarytą traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, pasak paties kaltinamojo, dar nebuvo spėjęs pirkto traktoriaus persiregistruoti savo vardu(b.l. 20-25).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo V. V. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. traktorius, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz., Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. transporto priemonės konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamasis V. V. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo V. V. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajam V. V. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto ratinio traktoriaus „ T-40 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, todėl minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos teisėtam savininkui-kaltinamajam V. V..

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. rugpjūčio 21d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-37317-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. rugpjūčio 20d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl ratinio traktoriaus „ T-40 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis V. V., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 35-46).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamojo V. V. artima giminaitė, t.y. sesuo V. R., dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė AB „ Lietuvos paštas “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad ji 2018m. rugpjūčio 23d. bendrovės padalinyje-106-ame klientų aptarnavimo skyriuje „ Pay Post “ į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jos brolio-kaltinamojo V. V. vairuoto ratinio traktoriaus „ T-40 “, valst. (duomenys neskelbtini), turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 47-48). Kadangi kaltinamasis V. V. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį V. V. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir perduoti jį pagal laidavimą artimajai giminaitei(seseriai)-pil. V. R., a/k a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo V. V. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. rugpjūčio 04d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. rugpjūčio 04d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam V. V. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Teisingumo ministerijos specialią banko sąskaitą.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. V. R., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo(traktorininko) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017m. kovo 14d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. V. V. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ratinį traktorių „ T-40 “, valst. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. V. P. vardu, laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti pil. M. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam V. V., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą-traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo(traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017m. kovo 14d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. V. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, o daiktinius įrodymus-kelių transporto priemonės dokumentus, t.y. ratinio traktoriaus „ T-40 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, išduotą pil. V. P. vardu, techninės apžiūros rezultatų taloną Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam V. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis