Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

L. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „B. G.“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. 21 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 15.43 val., veikdamas bendrai kartu su L. Š., vagystės tikslu atėjo prie T. V. negyvenamos patalpos, statomos pirtelės terasos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė T. V. priklausančias 3 meškeres „Delfin armada“ – 150 Eur vertės, 1 meškerę „Salmo“ – 10 Eur vertės, 1 meškerę „Hanterfider“ – 40 Eur vertės, 1 meškerę „Dam“ – 10 Eur vertės, taip pat 3 rites „Okuma“ – 180 Eur vertės, meškerių stovą 2-jų meškerių „Delfin“ – 50 Eur vertės, ir vienos meškerės stovą „Delfin“ – 12 Eur vertės, 3 signalizatorius „Delfin“, bendra rinkinio vertė – 120 Eur, 3 vnt. „svingai“, bendra vertė – 35 Eur, valą – 10 Eur vertės bei arbaletą – be vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais su L. Š. pagrobė T. V. priklausančio turto už 617 Eur sumą.

2. L. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. 21 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 15.43 val., veikdamas bendrai kartu su A. B., vagystės tikslu atėjo prie T. V. negyvenamos patalpos, statomos pirtelės terasos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė T. V. priklausančias 3 meškeres „Delfin armada“ – 150 Eur vertės, 1 meškerę „Salmo“ – 10 Eur vertės, 1 meškerę „Hanterfider“ – 40 Eur vertės, 1 meškerę „Dam“ – 10 Eur vertės, taip pat 3 rites „Okuma“ – 180 Eur vertės, meškerių stovą 2-jų meškerių „Delfin“ – 50 Eur vertės, ir vienos meškerės stovą „Delfin“ – 12 Eur vertės, 3 signalizatorius „Delfin“, bendra rinkinio vertė – 120 Eur, 3 vnt. „svingai“, bendra vertė – 35 Eur, valą – 10 Eur vertės bei arbaletą – be vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. B. pagrobė T. V. priklausančio turto už 617 Eur sumą.

3. Taip pat L. Š. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau nei 2018 m. balandžio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas leidimo, metalinėje šovinių juostoje, įgijo 20 vienetų šaudmenų, kuriuos laikė R. Š. priklausančio automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje. Tokiu būdu neturėdamas leidimo laikė metalinėje šovinių juostoje 20 – pramoninės gamybos (Norvegija) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitacinių šovinių, skirtų įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams. Kurie skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso, dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai. Tokiu būdu neturėdamas leidimo laikė metalinėje šovinių juostoje esančius 20 vienetų imitacinių šovinių, kol 2020 m. balandžio 19 d. 17.06 val. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato policijos pareigūnų, kuriuos 2020 m. balandžio 27 d. 16.15 val. savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnams.

4. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. kartu su L. Š. automobiliu važiavo per (duomenys neskelbtini) k. Pravažiavo pro T. V. namus ir pamatė į namą atremtas meškeres. Jie automobiliu važinėjosi po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kartu su L. Š. sugalvojo grįžti ir matytas meškeres paimti. Grįžo prie T. V. namų ir sustojo 150 metrų atstumu nuo pastato. Buvo šviesu, todėl palaukė vakaro. Apie 21–22 valandą sutemo, jie paėjo iki terasos, paėmė kaltinime nurodytas meškeres, kitus daiktus ir išvažiavo. Meškeres paslėpė prie ežero, nendrėse. Kitą dieną nuvažiavę jas paėmė, norėjo parduoti. Jis sukūrė Facebook svetainėje netikrą paskyrą, kurioje įdėjo skelbimą, kad parduodamos meškerės, įkėlė meškerių nuotraukas. Atsiradus pirkėjui, kartu su L. Š. vyko į (duomenys neskelbtini) jų parduoti, ten juos sustabdė policijos pareigūnai, bagažinėje rado vogtus daiktus. Mintis parduoti meškeres kilo abiems, nes reikėjo pinigų.

5. Kaltinamasis L. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. kartu su A. B. važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant pro nukentėjusiojo T. V. namus, dešinėje pusėje pamatė terasą, kurioje stovėjo atremtos meškerės. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Abu su A. B. kalbėjosi ir nusprendė matytas meškeres pavogti. Vakarop grįžo prie nukentėjusiojo namų, automobilį pastatė 200–250 metrų atstumu nuo terasos. Kai pradėjo temti, su A. B. nuėjo iki matytų meškerių, paėmė visus kaltinime nurodytus daiktus, nunešė ir sudėjom į automobilį ŠKODA. Nuvažiavo prie ežero ir pavogtus daiktus paslėpė nendrėse. Vėliau A. B. sukūrė Facebook svetainėje netikrą paskyrą, kurioje įdėjo skelbimą dėl parduodamų meškerių, įkėlė meškerių nuotraukas. Atsiradus pirkėjui, meškeres vežė parduoti į (duomenys neskelbtini), bet buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

6. Taip pat kaltinamasis L. Š. parodė, kad maždaug prieš trejus metus (duomenys neskelbtini) vyko karinės pratybos. Po pratybų L. Š. su draugais automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė imitacinius šovinius, juos paėmė ir įsidėjo į automobilio daiktadėžę. Kai pareigūnai sulaikė su vogtomis meškerėmis, jis pats savo noru pasakė, kad turi šiuos šovinius ir juos atidavė pareigūnams. Šovinius paėmė be tikslo, neketino jų naudoti. Gailisi dėl savo elgesio.

7. A. S. posėdžio metu prašė kaltinamąjį A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato. Parodė, kad po įvykio kalbėjo su sūnumi A. B., jis (kaltinamasis) išgyvena dėl šio įvykio, padarė išvadas. Mano, kad tai daugiau nepasikartos. Mano, kad ji galėtų daryti sūnui teigiamą įtaką. Sūnus mokosi dvyliktoje klasėje, ateityje planuoja pradėti dirbti.

8. R. Š. posėdžio metu prašė kaltinamąjį L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą be užstato. Parodė, kad jo sūnus L. Š. padarė išvadas, daugiau tai nepasikartos, jis paklusnus vaikas, padeda namuose. Mano, kad jis galėtų daryti sūnui teigiamą įtaką.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji ir gynėjai.

10. Be kaltinamųjų A. B., L. Š. prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

10.1. Nukentėjusysis T. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 15 val. nuėjo prie statomos pirtelės, adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kur terasoje buvo sudėta jo žvejybos įranga ir pastebėjo, kad jos nėra. Apie įvykį pranešė policijai. Vagystės metu dingo jam priklausančios 6 meškerės, 3 meškerės „Delfin armada“ – 150 Eur vertės, 1 meškerė „Salmo“ – 10 Eur vertės, 1 meškerė „Hanterfider“ – 40 Eur vertės, 1 meškerė „Dam“ – 10 Eur vertės, taip pat buvo pavogtos 3 ritės „Okuma“ – 180 Eur vertės, meškerių stovas 2-jų meškerių „Delfin“ – 50 Eur, ir vienos meškerės stovas „Delfin“ – 12 Eur, 3 signalizatoriai „Delfin“, bendra rinkinio vertė – 120 Eur, 3 vnt. „svingai“, bendra vertė – 35 Eur bei valas 10 Eur vertės. Iš viso vagystės metu padaryta 617 Eur turtinė žala. Sodybos teritorija neaptverta, turtas nedraustas. Paskutinį kartą savo žvejybos įrangą matė vakar apie 21 val., nes grįžo iš žvejybos. Kaimynai A. B. ir jo žmona J. B. jam pranešė, kad matė automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo per jo sklypą ir būtent pro statomą pirtį. Minėtas automobilis jam yra nežinomas. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą pastebėjo 2020 m. balandžio 17 d. pavogtas iš jam priklausančios sodybos meškeres, dviejų meškerių stovą, vienos meškerės stovą, graibštą ir arbaletą, kurio nebuvo pastebėjęs, kad jis pavogtas. Prašo jam priklausančius daiktus grąžinti, pažada juos saugoti, kol baigsis ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 20–27, 111–114).

10.2. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) esančių sklypų vasarnamis, pro kurį patenkame važiuodami keliuku pro (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamą namą, važiuojant kairėje pusėje matome tvenkinį ir rudos spalvos vasarnamį su priekine terasa, priėję prie vasarnamio iš priekinės pusės, matome terasos dešiniajame kampe stovintį šviesios spalvos lauko fotelį, ant kurio buvo sudėta visa žvejybinė įranga, vasarnamio durys atrakintos, viduje yra sudėti įvairūs įrankiai ir statybinės medžiagos, iš vasarnamio vidaus jokie daiktai nepaimti, apėjus vasarnamio teritoriją jokių pėdsakų nepastebėtą. Teritorija vaizdo filmavimo kameromis nefilmuojama. Daugiau įvykio vietoje jokių nusikalstamai veikai reikšmingų pėdsakų nėra ir nepaimta (1 tomas, b. l. 29–31).

10.3. Tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinai atliktų kratų sankcionavimo duomenimis, ikiteisminio tyrimo medžiagoje 01-1-15107-20 dėl žvejybinės įrangos vagystės (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., bandant realizuoti pagrobtus daiktus, buvo sulaikyti L. Š. ir A. B.. L. Š. vairuotame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surasti ne visi iš T. V. pagrobti daiktai, todėl neatidėliotinai buvo priimti nutarimai atlikti kratas. 2020 m. balandžio 19 d. atlikus kratą A. B. gyvenamosios vietos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės tiese priklauso B. S., likusių pagrobtų daiktų ar kitų objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Tą pačią dieną atlikus kratą L. Š. gyvenamosios vietos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurios bendros nuosavybės tiese priklauso R. Š. ir R. Š. likusių pagrobtų daiktų ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta (1 tomas, b. l. 81–82).

10.4. 2020 m. balandžio 20 d. nepilnametis kaltinamasis A. B. savanoriškai pateikė dvi meškeres ir arbaletą, kurie buvo pavogti 2020 m. balandžio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 156 – 158).

10.5. 2020 m. balandžio 22 d. kaltinamasis L. Š. savanoriškai pateikė 2020 m. balandžio 17 d. iš (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pavogtas: tris meškeres DELPHIN ARMADA CARP ant kiekvienos meškerės yra pritvirtintos ritėmis CUSTOM BLACK; vieną meškerę HUNTER FEEDER ant kurios pritvirtinta ritė SHIMANO; dviejų meškerių stovą DELPHIN SKAUT su pritvirtintais dvejais signalizatoriais DELPHIN; vienos meškerės stovą DELPHIN C-STICK su pritvirtintu signalizatoriumi DELPHIN; žvejybinį graibžtą be pavadinimo (2 tomas, b. l. 40–43).

10.6. 2020 m. balandžio 22 d. kaltinamasis L. Š. savanoriškai pateikė kulkosvaidžio juostą su 20 imitacinių šovinių (2 tomas, b. l. 44–46).

10.7. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, tirti pateikti dvidešimt šovinių metalinėje šovinių juostoje yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai (1 tomas, b. l. 102–105).

10.8. Tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų asmenų duomenimis, pagal 2020 m. balandžio 19 d. 15.00 val. telefoninį Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. prašymą dėl galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų sulaikymo (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 19 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo du asmenys ir galimai vogti žvejybos įrankiai. Automobilį vairavo L. Š., priekinėje keleivio sėdynėje buvo nepilnametis A. B.. Minėtas automobilis su asmenimis buvo pristatyti į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK bei perduoti atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnams (1 tomas, b. l. 54–55).

10.9. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. balandžio 18 d. 15.52 val. gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) pranešėjas savo sodyboje vakar paliko žūklės įrangą, dabar atėjęs pastebėjo, kad viskas pavogta, laukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. balandžio 18 d. 15:50 BPCID=91341424432 (1 tomas, b. l. 56–57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 178 straipsnio 1 dalis).

12. Vadovaujantis BK 253 straipsnio 1 dalimi, tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

13. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – bendrais veiksmais su L. Š. pagrobė T. V. priklausančio turto už 617 Eur sumą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo T. V. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

14. Taip pat ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – bendrais veiksmais su A. B. pagrobė T. V. priklausančio turto už 617 Eur sumą, taip pat neturėdamas leidimo disponavo šaudmenimis – neturėdamas leidimo, metalinėje šovinių juostoje, įgijo 20 vienetų šaudmenų, kuriuos laikė R. Š. priklausančio automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo T. V. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas L. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme

15. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

16. BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Už nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi, šis nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis).

17. Įvertinus byloje nustatytas faktines veikos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. Š. veika – 20 vienetų imitacinių šovinių laikymas, kurie neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui (2020 spalio 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada) – kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

18. Byloje nustatyta, kad L. Š. policijos pareigūnams pats nurodė, kad turi šiuos šovinius ir juos atidavė. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (imitaciniai šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui, jų skaičius nėra didelis), nusikaltimo padarymo aplinkybes (šovinius rado viešoje vietoje – aikštelėje), žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šovinius naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei), nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nors L. Š. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, dėl nurodytų nusikaltimo požymių ypatumų jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis).

Dėl atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, individualizavimo

19. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kaltinamieji A. B. ir L. Š. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą.

22. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

23. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. S. laidavimą, o kaltinamąjį L. Š. – nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagal R. Š. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.

24. Kaltinamieji kaltinami nesunkaus (BK 178 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltais, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Pažymėtina, kad L. Š. ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo (t. y. nutrūkus teisiniam santykiui dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo), vertintina, kad ir jo atžvilgiu nustatytina pastaroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

25. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, A. B. administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 167–168), Semeliškių gimnazijoje charakterizuojamas teigiamai ( 1 tomas, b. l. 173).

26. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, L. Š. administracine tvarka baustas 3 kartus (2 tomas, b. l. 85–87), L. Š. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b. l. 185).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai kaltinamuosius charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jie vėl būtų pažeidę baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai kaltinamųjų asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą šį nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip kaltinamųjų susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamieji nėra piktybiniai teisės normų reikalavimų pažeidėjai, kuriuos galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. B. ir L. Š. pasitikėjimą.

28. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

29. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. S. yra tinkama būti laiduotoja. A. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą sūnų A. B. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. A. S. neteista, dirbanti, turi pastovias pajamas, darbe charakterizuojama teigiamai. Kaltinamojo A. B. ir jo mamos A. S. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotoja turės galimybę nuolat stebėti A. B. bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

30. Taip pat teismas sprendžia, kad R. Š. yra tinkamas būti laiduotoju. R. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą L. Š. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už sūnų. R. Š. yra neteistas, dirba, turi pastovias pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, R. Š. administracine tvarka baustas 1 kartą (2 tomas, b. l. 176–184, 186). Kaltinamojo L. Š. ir R. Š. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį L. Š. bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

31. Teismui nekyla abejonių, kad A. S. ir R. Š. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jų kaip laiduotojų atsakomybę ir kad jie išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotojais. A. S. ir R. Š. rūpi jų vaikų ateitis ir už juos laiduoja, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad A. S. ir R. Š. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojų pareigas, daryti teigiamą įtaką atitinkamai A. B. ir L. Š., tai daro ir darys, jie yra verti teismo pasitikėjimo ir yra tinkami būti laiduotojais, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

32. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. B. ir L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojų A. S. ir R. Š. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. B. ir L. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojų A. S. ir R. Š. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas be užstato vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. B. ir L. Š..

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – arbaletas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu – Elektrėnai, Draugystės g. 32, (1 tomas, b. l. 93–95), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas T. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kulkosvaidžio juosta, kurioje buvo 20 imitacinių šovinių, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu – Elektrėnai, Draugystės g. 32, (1 tomas, b. l. 106–108) perduotina Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui disponavimui savo nuožiūra (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 162–164, 2 tomas, b. l. 69–71), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos A. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, L. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, L. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. Š. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo R. Š. laidavimo terminą be užstato.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – arbaletą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu – Elektrėnai, Draugystės g. 32 (2020 m. rugpjūčio 17 d. kvitas B serija BBB Nr.EPK000799), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. V.;

kulkosvaidžio juostą, kurioje buvo 20 imitacinių šovinių, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu – Elektrėnai, Draugystės g. 32 (2020 m. spalio 21 d. kvitas B serija BBB Nr.EPK000816) perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui disponavimui savo nuožiūra.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. B. ir L. Š., laiduotojams A. S. ir R. Š., kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.