Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 9 d. teisme gautas ir priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms sumos. Ieškovė galutiniu patikslintu ieškinio reikalavimu prašė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 199,20 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną K. V.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Stepankevičienė palaikė galutinai patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Pažymėjo, kad atsakovo priešieškinio byloje nėra, todėl reikalavimas nustatyti mergaičių gyvenamąją vietą su tėvu net nesvarstytinas. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje konstatuota, kad mergaitės nori gyventi su mama, tėčio bijo, nes jis smurtavo prieš mamą. Maisto, būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos padalintos iš keturių, nes be mergaičių ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu. Ieškovė orientuojasi į MMA, iš kurio atima valstybės mokamus vadinamus „vaiko“ pinigus ir šią sumą padalinusi pusiau, prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovui darbingumas nesumažintas, nėra duomenų, kad jis aktyviai ieškotų darbo ir stengtųsi dirbti bei gauti pajamas savo ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Detalios atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nereikia nustatyti, nes ji nebus vykdoma, kadangi atsakovas nerodo jokio suinteresuotumo bendrauti su vaikais. Mergaitėms buvo nupirktas vienas kompiuteris, tiek nuotoliniam ugdymui, tiek pramogoms. Ieškovės atstovė negali patvirtinti, kad ieškovė nesinaudoja kompiuteriu. Vaikai yra maži, todėl telefonu naudojasi per mamą (mamos telefonu). Šiai dienai ieškovė turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus, tačiau greitu metu turi gimti dar vienas vaikas. Šalių jaunesnioji mergaitė turi regos sutrikimų, dėl kurių nešioja akinius. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus nėra. Kadangi po teismo posėdžio metu duotų atsakovo paaiškinimų paaiškėjo, kad atsakovas iš principo pripažino ieškinį, todėl jis turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio reikėtų įvertinti ir tai, kad atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto. Šalių nepilnamečiai vaikai neturi nukentėti dėl to, kad atsakovas yra priėmęs sąmoningą sprendimą nedirbti ir negauti oficialių pajamų. Ieškovė siūlė atsakovui geranoriškai spręsti ginčą, todėl ir išlaidos, patirtos dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat turi būti įskaičiuojamos į bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl nepilnamečių vaikų G. I. ir G. I. nurodė, kad lankėsi ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą bei vaikų nuomonės išklausymo aktą. Nepilnamečiai vaikai G. I., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., gim. (duomenys neskelbtini) d., kartu su mama K. V. ir mamos sugyventiniu J. M. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga. Mergaitės turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, nepilnametėms sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. G. mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje, o G. lanko (duomenys neskelbtini). Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus mergaites, vyresnioji dukra sakė, kad tėvai tarpusavyje nesutaria, senai gyvena atskirai, jos santykiai su tėčiu anksčiau buvo geresni, dabar ji nenori atsakyti į tėčio žinutes. G. teigimu, su mama gyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėn., nes tėvas buvo sumušęs savo seserį ir išvežtas į policiją. Pasak nepilnametės, jai labiau patinka gyventi su mama, buvo pasiilgusi mamos, patinka, kad kartu gyvena sesuo, netoliese gyvena močiutė ir dauguma draugų. Mergaitė pasakojo, kad gyvenant visiems kartu tėtis galėdavo pakelti ranką prieš mamą, buvo kartų, kai ji tą matė, tada jautėsi labai išsigandusi, dabar šiek tiek pyksta ant tėčio dėl tokio jo elgesio. G. tėtį apibūdino kaip greitai susierzinantį, dažnai pakeliantį balsą, kartu su juo mėgsta važinėti riedučiais vasarą arba čiuožinėti žiemą, tada jaučiasi smagiai, jeigu tėtis pyksta ir barasi, jaučia baimę. Pasak mergaitės, ji nenori bendrauti su tėčiu ir važiuoti pas jį, nes bijo, kad pasiims ją ir neleis grįžti pas mamą, ji nenori su juo gyventi, nes jaučia nuoskaudą dėl tėvo rėkimo, fizinių bausmių, statymo į kampą. Mamą G. apibūdino kaip gerą, mylinčią, linksmą, padedančią, kartu su ja mėgsta žaisti, eiti į parduotuves, tvarkytis namuose, būdama su mama jaučiasi smagiai ir laimingai. Anot nepilnametės, daugiausiai ja rūpinasi mama, ji nuperka visus reikiamus rūbus, daiktus, daro valgyti, prižiūri, kai ji serga, pažymėjo, kad gerai sutaria su mamos draugu, jie visi kartu smagiai leidžia laiką. Pasak jaunesnės mergaitės, ji taip pat pastebėjo, kad tėvai senai nedraugauja vienas su kitu, anksčiau ji gyveno su tėčiu, bet kai jis sumušė tetą ir buvo išvežtas į policiją, su seserimi atsikraustė gyventi pas mamą. G. teigimu, jai patinka gyventi pas mamą, mama daro jai skanius pusryčius, perka žaislus, kartu mėgsta žaisti stalo žaidimus, su lėlėmis, patinka, kad pradėjo lankyti darželį, gyvendama su tėčiu darželio nelankė, nes jis neturėjo pinigų. Mergaitė tėtį apibūdino kaip gerą, nes nebara jos, kartu mėgsta žaisti krepšinį, sakė, kad nuo rudens tėčio nematė, tėtis kartais jai paskambina. Mamą G. apibūdino taip pat kaip gerą ir nebarančią jos. Pasak mažametės, daugiausiai ja rūpinasi mama, mama daro valgyti, perka rūbus, veda į darželį ir pasiima iš jo, ji ir toliau nori gyventi su mama. Ieškovė K. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, operatore, jos darbo pajamos – 900 Eur/mėn. Ieškovės teigimu, su atsakovu atskirai gyvena apie metus laiko, pradėjus gyventi atskirai, dukros liko gyventi su tėvu, buvo nuteikinėjamos prieš ją, tačiau nuo 2020 m. lapkričio mėn. vaikai gyvena su ja, nes V. I. smurtavo prieš savo seserį ir buvo sulaikytas policijos. Pasak K. V., vaikų tėvas neteikia jokio išlaikymo dukroms, bendrauja su jomis nereguliariai, vyresnioji dukra atsisako bendrauti su tėvu, neatsako į jo žinutes. Anot ieškovės, ji nori, kad vaikai gyventų su ja, nurodė, kad mergaitės pradėjo lankyti ugdymo įstaigas šalia namų, nuo lapkričio mėn. ji daugiausiai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, auklėja ir ugdo. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistams nepavyko namuose rasti atsakovo, pabendrauti su V. I., sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų. Šeima Tarnybai žinoma dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų, 2020 m. spalio 29 d. atliktas vaikų situacijos vertinimas, nuo 2020 m. lapkričio 4 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus, jų išsakytą nuomonę, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečių G. I., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina K. V., o iš tėvo V. I. būtų priteistas išlaikymas įvertinus vaikų poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Gautas pranešimas, kad institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš į bylą pateiktų gimimo įrašų matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp ieškovės ir atsakovo nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą nustato su jų motina, ieškove K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo sudaryti galimybę atsakovui bendrauti su vaikais susitikimo ir grąžinimo dieną, vietą bei laiką suderinus su ieškove likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaikais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka nėra konkreti. Tokia bendravimo tvarka neatitinka nei vaikų, nei tėvų interesų. Visgi, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodyta jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.

Kadangi teismas nusprendė nepilnamečių vaikų G. I. ir G. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. V., jos gyvenamojoje vietoje, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovo V. I. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais G. I. ir G. I. nustatymo. Ieškovė prašė sudaryti galimybę atsakovui bendrauti su vaikais susitikimo ir grąžinimo dieną, vietą bei laiką suderinus su ieškove likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaikais. Ginčo dėl minėtos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teismo posėdžio metu atsakovui sutikus su ieškiniu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nėra, tėvui, anot ieškovės, bus sudaryta galimybė bendrauti su vaikais, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir nustato atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais susitikimo ir grąžinimo dieną, vietą bei laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaikais.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. bei CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Vertinant tėvų turtinę padėtį iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus (duomenys neskelbtini) pastatas – lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra sveikas, darbingo amžiaus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis atsakovui nuo 2021 m. vasario 17 d. paskirta 179,20 Eur pašalpa nepasiturintiems gyventojams. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Ieškovė nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto neturi. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos grynosios pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį.

Ieškovė galutiniu, patikslintu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 199,20 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Vaikų poreikius sudaro: maistas 170 Eur, drabužiai bei avalynė 60 Eur, lavinimo priemonės 30 Eur, transporto išlaidos 20 Eur, buto išlaidos 150 Eur, sveikatos priežiūra 30 Eur, higienos prekės 30 Eur kompiuteris ir dviratis 15 Eur, užsiėmimai bei įvairūs renginiai 60 Eur. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiuo metu gali teikti 150 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai, o ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė, visgi teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės patikslintu reikalavimu dėl išlaikymo dydžio, t. y. sutiko mokėti po 199,20 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki mergaičių pilnametystės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes: ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl išlaikymo dydžio nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. I. ir G. I. išlaikyti po 199,20 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą mokėjimo t. y. nuo 108 Eur dydžio sumos. Tuo tarpu už kitus neturtinius reikalavimus ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 7 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Atsakovui šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo pagal įstatymą yra atleistos abi šalys, dengiamos valstybės biudžeto lėšomis (CPK 96 str. 4 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 1900 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1900 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą kartu su motina K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais susitikimo ir grąžinimo dieną, vietą bei laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaikais.

Priteisti iš atsakovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. po 199,20 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 20 ct) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini) d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė K. V. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Panaikinti 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.