Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3307-191/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei antstolei R. P. dėl sukčiavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ieškovė, vadovaudamasi CPK 5 straipsniu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama patraukti atsakovę baudžiamojon atsakomybėn, įžvelgdama jos veiksmuose sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir melagingų parodymų davimo teismui (BK 235 straipsnis) požymius. Pažymėtina, kad ieškovei yra žinoma, kad skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis), tačiau, apeliantės nuomone, kadangi antstolė nagrinėjamu atveju negerbia įstatymų, ieškovei neįmanoma savo galimai pažeistas teises ginti šia tvarka.

Kaip teisingai nurodo apeliantė, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ‑ LAT) 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus (pvz.: teismas gina civilines teises jas pripažindamas; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; kitais įstatymų nustatytais būdais), o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš ieškovo pareikšto materialaus reikalavimo turi būti aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas.

Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Aptariamu atveju apeliantė nesilaikė aukščiau aptartų reikalavimų ir nepasirinko CK 1.138 straipsnyje numatyto civilinių teisių gynimo būdo, kuris galėtų būti įgyvendinamas civilinio proceso normų reglamentuota tvarka (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovės reikalavimas patraukti antstolę baudžiamojon atsakomybėn tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei pastaroji aplinkybė buvo išaiškinta taip pat ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2489-273/2015.

Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu. Kaip jau minėta, apeliantės ieškinio reikalavimas patraukti antstolę baudžiamojon atsakomybėn tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl antstolės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip nenagrinėtiną CPK normų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu ieškovei, kad ji, turėdama duomenų apie padarytas ar daromas galimai nusikalstamas veikas, turi teisę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias įstaigas (BPK 2, 165 straipsniai), o ne į teismą CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Vadinasi, minėtas straipsnis gali būti taikomas tik tuomet, kuomet civilinė byla yra nagrinėjimo stadijoje, ką atskirajame skunde apeliantė pripažįsta. Civilinės bylos iškėlimas yra pirmoji civilinio proceso stadija. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, civilinės bylos iškėlimu yra laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, jis negali būti priimtas ir todėl civilinis procesas pagal apeliantės ieškinys iš viso negali būti pradėtas. Neiškėlus civilinės bylos ir nepradėjus civilinio proceso, teismas neturi teisės taikyti CPK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl ieškovės reikalavimas dėl kreipimosi į prokurorą taip pat negali būti nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei tai buvo išaiškina taip pat ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2489-273/2015.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji į teismą kreipėsi realizuodama CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą savo teisių gynimo būdą ‑ kuomet apie asmenį yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys bei jis tuomet turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat prašyti atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip nurodoma atskirajame skunde, būtent tą apeliantė ir padarė, kreipdamasi į teismą, kuriam antstolė melavo. Tačiau šiuo aspektu ieškovės ieškinyje nebuvo suformuluotas nei faktinis ieškinio pagrindas, nei pareikštas atsakovei reikalavimas (ieškinio dalykas), todėl apeliantė atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ieškinyje. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame (atskirajame (338 straipsnis) skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atskirajame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančių ir jos garbę bei orumą žeminančių duomenų neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.