- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- e2S-2489-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20291-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl antstolės melagingų parodymų, kuriame prašė susipažinti su visais pareiškėjos skundais, kuriuos antstolė yra gavusi per tą patį elektroninį paštą, per kurį komunikuoja ir su teismu, tačiau selekciškai į pareiškėjos užklausimus, prašymus, skundus nereaguoja ir po to meluoja teismui, jog jų yra negavusi. Nurodė, kad ši antstolė yra pagrindinis pareiškėjos turto prievartavimo asmuo, pareiškėja prašė patraukti antstolę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 181 str. Nurodė, kad antstolės veiksmuose yra sukčiavimo BK 182 str. požymių dėl melagingai nustatytų faktinių aplinkybių: parduodamas realybėje namas trijų aukštų su žalia tvora, o antstolė teigia, kad namas buvo vieno aukšto su ruda tvora. Nurodė, kad pareiškėja jau skundė tą faktą rugsėjo mėnesį ir gavo ant savo skundo antstolės antspaudą ir patvirtinimą, kad byla yra teisme. Teismas pareiškėjos skundą atmetė, todėl antstolė, sugrąžinusi savo bylą iš teismo, turėjo pareiškėjai atsakyti per 5 dienas, tačiau iki šiol nieko neatsakė ir į teismą jos skundo nagrinėti nesugrąžino. Prašo bylą perkvalifikuoti į baudžiamąją pagal CPK 300 str., nes toliau iš kriminaliai sukčiaujančios antstolės laukti kol ji atsakys arba ne nėra prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos prašymo turinio negalima spręsti kieno atžvilgiu jis yra reiškiamas, t.y. kas pareiškėjos manymu pažeidė jos subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, prašymas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėja, manydama, jog jos teises pažeidė antstolė, antstolės veiksmus turėtų skųsti CPK 510 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad dėl turto prievartavimo ar sukčiavimo pagal BK ji turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nurodė, kad teismas negali iškelti civilinės bylos pagal pareiškėjos pateiktą prašymą, nes jis neatitinka CPK reikalavimų, o neiškėlus civilinės bylos teismas neturi galimybės taikyti CPK 300 str. 1 d. Teismas išaiškino pareiškėjos teisę dėl teisinės pagalbos kreiptis į bet kurį Lietuvoje dirbantį advokatą, o nesant pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teisę kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jos gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, kad byloje dalyvaujančių asmenų duomenų prašyme nenurodė dėl to, kad šie duomenys automatiškai nustatomi iš EPP sistemos paduodant skundą. Pareiškėjos nuomone, teismas, iš pareiškėjos prašymo nustatęs, jog antstolė melavo teismui, turėjo automatiškai, gindamas teisingumą, reaguoti į pareiškėjos teiginį ir tikrinti jos nurodytas aplinkybes ir taikyti CPK 300 straipsnio 1 dalies normas. Kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, gina antstolę R. P., ji turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą kartu su antstole. Pareiškėja pateikė papildomai du patikslintus atskiruosius skundus ir skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir skundo
Šioje byloje pareiškėja per pirmosios instancijos teismą papildomai pateikė du patikslintus atskiruosius skundus, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir laikė juos papildomais paaiškinimais. Pareiškėja pateikė skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šios taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 306 str. 2 d., 320 str.), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais. Pareiškėjos patikslinti skundai ir skundas pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslinti skundai yra priimti, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako, o pareiškėjos skundą, kuris buvo pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, atsisako priimti ir su skundo priedais grąžina pareiškėjai.
Dėl atskirojo skundo
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 137 str. 1 p.). Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, prašyme skundžiami nurodyti antstolės veiksmai ar neveikimas, prašoma patraukti antstolę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 181 ir 182 straipsnius bei prašoma teismo vadovaujantis CPK 300 straipsniu pranešti apie antstolės veiksmuose galimo nusikaltimo požymius prokurorui.
Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 str. 1 d.). Skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti įstatymo nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus (CPK 111-114 str.). Aplinkybė, kad skundas paduodamas per elektroninių priemonių portalą, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pateikti teismui procesinį dokumentą atitinkantį įstatymo nustatytus procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus. Įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri yra skirta tam, būtų sudaryta galimybė pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą ir antstolė per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriėmė patvarkymo dėl pateikto skundo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms atsirado papildomas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl antstolės veiksmų kaip paduotą nesilaikant įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu. Pareiškėjos prašymas patraukti antstolę baudžiamojon atsakomybėn tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus dėl antstolės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip nenagrinėtinus CPK normų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu pareiškėjai, jog ji pagal suformuluotą prašymo reikalavimų turinį turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne į teismą CPK nustatyta tvarka (BPK 164, 165 str.).
Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Civilinės bylos iškėlimas yra pirmoji civilinio proceso stadija. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, civilinės bylos iškėlimu yra laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, prašymas negali būti priimtas, todėl civilinis procesas pagal pareiškėjos prašymą iš viso negali būti pradėtas. Neiškėlus civilinės bylos ir nepradėjus civilinio proceso, teismas neturi teisės taikyti CPK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl kreipimosi į prokurorą negali būti nagrinėjamas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjai V. F. 2015 m. gruodžio 11 d. skundą ir jo priedus.