Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu E. P. parodė, kad su VMI pareiškimu susipažino. Pripažįsta, kad minėtu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad nurodyti bankiniai pavedimai buvo daryti, bet iš jo pusės nebuvo jokios tyčios, bandė išlaikyti įmonės einamąją veiklą, kad įmonė galėtų funkcionuoti. Nuo 2016 iki 2023 m. birželio buvo vadovas. Bendrovė šiuo metu restruktūrizuojama. Mokestinės paskolos buvo išdėliotos ir buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys ir praleistos nesumokėtos įmokos pagal sutartį, dėl ko VMI nutraukė sutartį paskolos. Balandžio mėnesį buvo 120 tūks. Eur mokestinės paskolos VMI, kuri buvo išdėliota per 3 ar 5 metus ir dėl nesumokėtų įmokų buvo nutrauktos sutartys. Nors tai jo kaip vadovo atsakomybė, bet buhalterė dėl aplaidumo ir jo nurodymų nevykdymo nepervedė jų ir nepastebėjo, kai buvo gautas įspėjimas apie sutarties nutraukimą. Tuo metu tai nebuvo ženklios sumos, kurių jie negalėjo sumokėti, atsirado bloga padėtis, kada nutraukė tas sutartis. Iš ankstesnės žmonos santuokos augina D. D., žmonos vaiką. Jam neseniai sukako (duomenys neskelbtini) metų, bet jį pilnai išlaiko, nes jis (duomenys neskelbtini) klasėje. Jų būstas yra (duomenys neskelbtini), yra pasiėmę su žmona iš SEB banko būsto paskolą. Mėnesinė įmoka kredito padengimui sudaro 911 eurų per mėnesį. Jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas yra areštuotas nekilnojamas turtas, tiek piniginės lėšos, banko sąskaitos. Restruktūrizavimo byla iškelta 2023 m. rugpjūčio mėnesį 31 d. Kreditoriai, tame tarpe ir VMI, yra pritarę restruktūrizavimo planui 2024 m. kovo 8 d. Bendrovė mokėjo einamuosius mokėjimus tiekėjams, t. y. mokėjimai, kurie buvo būtini įmonės veiklai vykdyti. Su tiekėjais, kurių terminai buvo praleisti, kur buvo išstatytos sąskaitos, kuriems buvo suteiktos paslaugos sąskaitose, įmonė atsiskaitinėjo.

Pažymėtina, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Motyvuojamoji dalis

Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad E. P. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. liepos 10 d., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“,UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo (t.1, b. l. 1-3).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jo padarytame pažeidime yra visi nusižengimo sudėties būtinieji požymiai.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

Pats E. P. posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad prašymo pateikimo metu, kol jis buvo svarstomas, nemokėjo VMI, tačiau mokėjo kitiems kreditoriams, kad nedidėtų kitos skolos.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad E. P., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023 m. gruodžio 14 d. duomenimis buvo 174 216,76 Eur. Taip pat pastebėtina, kad pagal Bendrovės vadovo pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškėlė Bendrovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad VMI su Bendrove buvo sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartys. 2022 m. vasario 23 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės 63 374,30 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2024 m. vasario 25 d. ir 2022 m. vasario 23 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės 68 141,31 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2024 m. vasario 25 d. Tačiau minėtos mokestinės paskolos sutartys, Bendrovei jų nevykdant, VMI 2023 m. kovo 8 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos.

VMI siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą. Tikrintas laikotarpis buvo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo datai, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 172 187,12 Eur (172 173,32 Eur mokestinė nepriemoka ir 13,80 Eur pradelsta įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį). Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. rugsėjo 18 d. ir baigtas 2023 m. spalio 6 d. surašant 2023 m. spalio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas operatyvaus patikrinimo pavedimas tikrinti ir VMI 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą ir operatyviam patikrinimui reikalingų dokumentų pateikimą Bendrovei buvo įteiktas 2023 m. rugsėjo 20 d. viešo paskelbimo būdu. VMI išanalizavusi Bendrovės operatyviam patikrinimui atlikti pateiktą (duomenys neskelbtini) skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nustatė, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d., vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei VMI, o būtent – 2022 m. rugsėjo 6 d. atsiskaitė 2 632,99 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 20 745,06 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. atsiskaitė 3 652,23 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 17 745,06 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. atsiskaitė 5 000,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 20 929,56 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. atsiskaitė 6513,03 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 21 199,10 Eur; 2022 m. spalio 5 d. atsiskaitė 6176,38 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 21 199,10 Eur; 2022 m. spalio 12 d. atsiskaitė 5 133,01 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 30 367,10 Eur; 2022 m. spalio 25 d. atsiskaitė 7 190,24 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 24 323,02 Eur; 2022 m. spalio 27 d. atsiskaitė 10 363,00 Eur su Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 40 428,75 Eur; 2022 m. lapkričio 4 d. atsiskaitė 10 596,08 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 40 460,40 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. atsiskaitė 8 600 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 30 399,42 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. atsiskaitė 6 388,66 Eur su „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 31 161,56 Eur; 2022 m. gruodžio 6 d. atsiskaitė 8 790,33 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 31 161,56 Eur; 2022 m. gruodžio 19 d. atsiskaitė 5 000,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 32 488,44 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. atsiskaitė 7 368,20 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 50 062,11 Eur; 2023 m. sausio 5 d. atsiskaitė 6 908,75 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 50 218,22 Eur; 2023 m. sausio 19 d. atsiskaitė 5 958,60 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 51 214,13 Eur; 2023 m. vasario 8 d. atsiskaitė 4 423,50 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 40 118,38 Eur; 2023 m. vasario 22 d. atsiskaitė 5 153,07 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 39 277,15 Eur; 2023 m. vasario 28 d. atsiskaitė 5 000,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 49 986,56 Eur; 2023 m. kovo 2 d. atsiskaitė 6 880,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 49 988,23 Eur; 2023 m. kovo 14 d. atsiskaitė 2 802,19 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 110 359,73 Eur; 2023 m. kovo 16 d. atsiskaitė 4 000,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 113 354,25 Eur; 2023 m. kovo 29 d. atsiskaitė 9 286,23 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 112 401,36 Eur; 2023 m. balandžio 3 d. atsiskaitė 1 700,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 110 354,58 Eur; 2023 m. balandžio 5 d. atsiskaitė 700,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną – 110 354,58 Eur (t. 1, b. l. 1-4).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad E. P., būdamas minėtos Bendrovės vadovu, pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams, taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovės direktorius privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

E. P., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties E. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

E. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti E. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aukštojo išsilavinimo, vedęs, turi nepilnametį vaiką, turi gyvenamąją vietą, dirba, per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Kaip matyti, yra apribotos laikinai nuosavybės teisės į A. P. turtą vykstančiame ikiteisminiame tyrime, dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ar veikos.

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta E. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą. Taikyti E. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 140,00 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

E. P. paskirtos 1400 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 140 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą „188659752“, įmokos kodą „1001“, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-36-865/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.