Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas N. K. ( toliau – ir Pareiškėjas, Skolininkas ) skundu prašo panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/09007 priimtus patvarkymus: 1) 2022-08-11 patvarkymą Nr. S-22-56-19307 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti ekspertizę turto vertei nustatyti; 2) 2022-08-17 patvarkymą Nr. S-22-56-19587 dėl turto vertės nustatymo; 3) 2022-08-17 patvarkymą Nr. S-22-56-19583 dėl siūlymo surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją; 4) 2022-08-11 patvarkymą Nr. S-22-56-19583 dėl reikalavimo pateikti informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė iš skolininko N. K. vykdomojoje byloje ( toliau – ir v. b. ) Nr. 0056/22/09007 pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-194-212/2020 vykdo priverstinį 57895,25 € skolos, 22444,96 € palūkanų ir 266,66 € bylinėjimosi išlaidų išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/23139 pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1557-852/2020 vykdomas priverstinis 7500 € skolos išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2022-05-19 patvarkymu ( v. b. l. 6 ) antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, skolininkui 2022-05-19 raginimas įvykdyti sprendimą registruota pašto siunta įteiktas 2022-05-21 ( v. b. l. 11 ). Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ( v. b. l. 32, 34, 35 ). Antstolė 2022-06-08 patvarkymu ( v. b. l. 52 ) skyrė ekspertizę skolininko turto vertei nustatyti. 2022-08-11 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-56-19307 ( v. b. l. 118 ), kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą stabdyti ekspertizės atlikimą. Taip pat antstolė 2022-08-11 patvarkymu Nr. S-22-56-19285 ( v. b. l. 119 ) įpareigojo skolininką 5-ių dienų laikotarpyje nurodyti koks kiekis ir kuriam asmeniui bus parduota grūdinės kultūros augančios areštuotose žemės sklypuose. 2022-08-16 žemės sklypų ekspertizės aktu Nr. PNE-22-075 ( v. b. l. 165-133 ) nustatyta, kad viso ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini): 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 48000 €, 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 25000 €, 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini)) – 11000 €, viso vertinamo turto vidutinė rinkos vertė ( vertės nustatymo dieną – 2022-06-14 ) yra 84000 €, viso ekspertizės objekto – ½ dalies žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė ( vertės nustatymo dieną – 2022-06-14 ) yra 42000 €. Ekspertizę atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( kodas (duomenys neskelbtini) ) Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. B1-38 įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ( pažymėjimo Nr. 000125 ). 2022-08-17 patvarkymu Nr. S-22-56-19587 antstolė nustatė skolininko ½ dalies žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ( v. b. l. 158 ) vidutinę rinkos vertę: ½ dalis 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 24000 €, ½ dalis 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini) – 5500 € bei ½ dalies 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 12500 €. 2022-08-17 patvarkymu Nr. S-22-56-19583 ( v. b. l. 159 ) pasiūlė skolininkui surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

2022-08-18 skundu skolininkas prašo panaikinti 2022-08-11 patvarkymą Nr. S-22-56-19307 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti ekspertizę turto vertei nustatyti; 2) 2022-08-11 patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-22-56-19583; 3) 2022-08-17 patvarkymą Nr. S-22-56-19587 dėl turto vertės nustatymo; 4) 2022-08-17 patvarkymą Nr. S-22-56-19583 dėl siūlymo surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ( CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus ( išieškotojo ) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 p. ).

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą ( CPK 675 straipsnis ).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo turtas – ½ dalis 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį nukreiptas išieškojimas, skolininkui priklauso nuosavybės teise – šis turtas pareiškėjo įgytas 2008-03-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NK-967 pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei ( ar ) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006 ). Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas ( turto bendraturtis ), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007 ). Nagrinėjamu atveju, skolininko turto dalis yra nustatyta, todėl antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančio turto dalį ( ½ ).

Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę ( CPK 681 straipsnio 1 dalis ).

Kasacinio teismo yra išaiškinta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018, 27 p. ), kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).

Pareiškėjas teigia, kad antstolė neteisėtai atnaujino ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti ir nesutinka su ekspertizės aktu nustatyta ir skundžiamame antstolės patvarkyme nurodyta žemės sklypų vidutine rinkos verte. Nurodo, kad antstolės patvarkyme dėl turto vertės nustatymo nurodytų žemės sklypų dalių pardavimo kainos neatitinka faktinių rinkos kainų, nes turto vertintojas UAB „(duomenys neskelbtini) ” atlikdamas turto vertinimą vertino vientisus žemės sklypus, o ne jų atskiras dalis, t. y. vertino visa turtą, o ne po ½ turto dalį, antstolė nepagrindė ir neįrodė, kad ½ dalis turto ( ½ dalis žemės sklypų ) yra verta būtent 50 proc. ekspertizės akte nurodytos turto vertės, nėra aišku kuri sklypų dalis būtent tiek kainuoja, nes skirtingos žemės sklypų dalys kainuoja skirtingai ir turi būti vertinamos skirtingai. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Antstolė 2022-06-08 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas šio patvarkymo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė ( CPK 682 straipsnio 1 dalis ). Skolininkas vykdymo procese nuo raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo 2022-05-21 iki 2022-08-29, t. y. per tris mėnesius, iš jo išieškotinos skolos nepadengė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų kada skola bus padengta, tokių duomenų nenurodo ir pareiškėjas. Nors pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į Ignalinos kredito uniją dėl paskolos jam suteikimo įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2022-05-09 vykdomąjį raštą Nr. e2-194-212/2020, tačiau duomenų apie Ignalinos kredito unijos priimtą sprendimą (ne)suteikti kreditą nepateikė. Kaip jau minėta, antstolė pareiškėjo 2022-06-22 prašymo pagrindu, buvo sustabdžiusi ekspertizės turto vertei nustatyti vykdymo terminą. Skolininkui, jo paties nurodytu terminu ( 2022-07-15 ), skolos negrąžinus ir nepateikus jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kada skolininkas skolą padengs, antstolė, teismo vertinimu, turėjo pagrindo manyti, kad skolininkas vilkina išieškojimo procesą, ir išieškotojui nesutinkant su ekspertizės turto vertei nustatyti sustabdymu, pagrįstai atnaujino ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti bei teisėtai skundžiamu 2022-08-11 patvarkymu Nr. S-22-56-19307 netenkino 2022-07-28 pareiškėjo prašymo pratęsti ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimo sustabdymo terminą.

2022-08-17 patvarkymu Nr. S-22-56-19587 antstolė patvarkė, kad skolininkui priklausančio turto – ½ dalies trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra: 1) 24000 € – ½ dalies 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 5500 € – ½ dalis 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini)); 3) 12500 € – ½ dalis 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo turto idealioji dalis yra nustatyta, tai ½ dalis 7,8081 ha, 1,7453 ha ir 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esačių (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad būtų nustatyta šio pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto ( žemės sklypų ) naudojimosi tvarka, nėra ir pareiškėjas naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu ( žemės sklypais ) tvarkos nėra pateikęs. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas ( turto bendraturtis ), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis Nr. 3K-3-542/2007 ). Esant nustatytai idealiajai skolininkui priklausančio turto daliai ( ½ ), skolininkui nepateikus ir neesant nustatytai naudojimosi šiuo turtu tvarkai, ekspertizės aktu pagrįstai buvo nustatyta visa minėto nekilnojamojo turto ( trijų žemės sklypų vertė ) ir tik po to skolininkui priklausančios turto dalies ( ½ ) vertė. 2022-08-16 žemės sklypų ekspertizės aktu Nr. PNE-22-075 nustatyta, kad 7,8081 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 48000 €, atitinkamai ½ dalis šio turto lygi 24000 €; 1,7453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 11000 €, atitinkamai ½ dalis šio turto lygi 5500 €, 3,9962 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 25000 €, atitinkamai ½ dalis šio turto lygi 12500 €. Žemės sklypų ekspertizę jų vidutinei rinkos vertei nustatyti atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. B1-38 įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ( pažymėjimo Nr. 000125 ). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ir pareiškėjas nepateikia jokių kitų jam nuosavybės teise priklausančio turto ( ½ dalies ) vidutinę rinkos vertę pagrindžiančių duomenų, ar aplinkybių sudarančių pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto verte. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pareiškėjo teiginiai, kad atliekant turto vertinimą, vidutinė turto rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai, atmetami kaip nepagrįsti.

CPK XLIX skyriuje ( 691 - 721 straipsniai ) nustatyta turto realizavimo tvarka. Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį, turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas šiame Kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių ( CPK 694 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Kaip jau minėta, skolininkas per tris mėnesius, iš jo išieškotinos skolos nepadengė, antstolis turi įstatymo jam nustatytą pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ekspertizės aktu nustačius iš skolininko išieškotino turto vidutinę rinkos vertę, ir esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ( CK 681 straipsnio 4 dalis ), bei byloje nesant jokių kitokią skolininko vidutinę rinkos vertę nustatančių duomenų, teismo vertinimu antstolė pagrįstai nustatė varžytinių pradžią ir pasiūlė pareiškėjui surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-22-56-19583 dėl siūlymo surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją bei planuojamą varžytinių pradžią ( 2022-09-08 ) atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolės 2022-08-11 patvarkymas Nr. S-22-56-19285 dėl reikalavimo pateikti informaciją yra perteklinis ir neteisėtas, kadangi antstolė yra areštavusi pakankamai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kad patenkintų tiek išieškotojo interesus, tiek antstolio interesus dengiant vykdymo išlaidas.

Antstolė nurodė, kad skundžiamą 2022-08-11 patvarkymą Nr. S-22-56-19285 pateikti informaciją priėmė siekiant įvertinti išieškojimo galimybę išieškoti iš pirmesnės eilės turto.

Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemones. CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena ( CPK 664 straipsnio 5 dalis ).

Skundžiamas 2022-08-11 patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją, skolininkui išsiųstas iki skolininko turto vidutinės rinkos vertės ekspertizės akto Nr. PNE-22-075 priėmimo 2022-08-16, todėl yra pagrindo išvadai, kad skundžiamo 2022-08-11 patvarkymo priėmimo dieną antstolei nebuvo žinoma ar realizuojamo turto vertė bus pakankama skolai bei vykdymo išlaidoms padengti.

Esant nurodytų aplinkybių visumai pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės skundžiamus patvarkymus negali būti patenkintas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo N. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.